Liudas Mažylis: Sveikatos sąjunga įgauna teisinius kontūrus

Ringailė Gvildė
2021-10-08
COVID-19 pandemija parodė, jog sunkiausia ekstremalios situacijos metu gyventi toms šalims, kurios pernelyg užsiliūliavo ramiu laikotarpiu. Europarlamentaras profesorius Liudas Mažylis sako, jog siekiant to išvengti ateityje Europos Komisija bei Parlamentas imasi įvairių iniciatyvų, institucijų, kurios privalės prognozuoti grėsmes, valdyti infekcinių ligų plitimą bei stiprinti sveikatos priežiūros sistemų atsparumą, kūrimo.
Liudas Mažylis: Sveikatos sąjunga įgauna teisinius kontūrus
„Siekiama, jog grėsmės, kurios kyla ES šalių ir žmonių sveikatai būtų sprendžiamos kartu įjungiant europines institucijas bei europinį finansavimą“, - sako europarlamentaras profesorius Liudas Mažylis.

- Beveik prieš metus Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, jog nereikia laukti krizės, pandemijos pabaigos ir pradėti kurti Europos sveikatos sąjungą. Kas per metus šiuo klausimu nuveikta?
- Sveikatos sąjunga ima įgauti realius teisinius kontūrus. Yra daug strategijų, konkretūs sprendimai dėl tam reikalingų institucijų bei finansavimoPolitiškai procesas pajudėjęs iš vietos ir jau galima kalbėti apie atskirus aspektus. Toks darinys kaip Europos sveikatos sąjunga yra veikiau siekis, nes nėra aiškiai apibrėžtas dvidešimt septynių sąjungos valstybių glaudus bendradarbiavimas, nėra ir teisiškai įpareigojančių nuostatų, kurios vėliau galėtų prasiskverbti į valstybių teisines sistemas ir įpareigoti veikti taip, o ne kitaip. Vis dėlto visos sąjungos narės turi skirtingas sveikatos sistemas, didžiąja dalimi finansuojamas iš valstybių narių biudžetų. Tačiau per metus stengtasi tas dvidešimt septynias skirtingas sveikatos sistemas artinti vieną prie kitos ir, svarbiausia, siekiama, jog grėsmės, kurios kyla ES šalių ir žmonių sveikatai būtų sprendžiamos kartu įjungiant europines institucijas bei europinį finansavimą.
 
Žadėta, jog Europos sveikatos sąjunga didins Europos sveikatos priežiūros sistemų atsparumą. Kaip?
- Jau praėjusių metų pradžia ir COVID-19 aiškiai paliudijo – mūsų įžvalgos Europos sveikatos sąjungos kūrimo ir skirtingų sveikatos sistemų glaudinimo yra teisingos. Esant pasaulinei grėsmei šalys daug nepasieks veikdamos atskirai.

Pastarosiomis savaitėmis teko dalyvauti parlamento svarstymuose dėl dviejų konkrečių dalykų: Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro funkcijų išplėtimo (ECDC) bei Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatai situacijoms ir reagavimo į jas institucijos (HERA) kūrimo. Dėl pastarosios institucijos diskusijos dar nesibaigė, yra ir priešiškų jos kūrimui argumentų.
O dėl ECDC debatai jau įvyko ir Europos liaudies partijos frakcija pasisakė, jog dabartinės centro funkcijos nėra pakankamos. Šiam centrui turėtų būti priskirta galimybė ir atsakomybė modeliuoti ligų plitimo situaciją šalyse, o modeliuojant gebėti prognozuoti galimus infekcinių bei kitų ligų plitimo scenarijus. Šis centas būtų įpareigotas stebėti, kaip infekcinių ligų plitimas daro įtaką neinfekcinių ligų situacijai.
Visa tai svarbu tiek kovojant su vėžiu, tiek su įvairiomis kitomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, hepatitu C. Taigi, didinant sveikatos sistemų atsparumą įvairioms ligoms svarbus ir šalių narių statistinių duomenų suvienodinimas apie ligų paplitimą. Vėliau planuojama pasitelkti ir moderniąsias technologijas, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą, mat vis svarstoma mažinti biurokratijos naštą ir taupyti resursus. 
Sakyčiau, kad stiprinti sveikatos sistemas padėtų ir nuosekli europinė komunikacija.
 
- Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatai situacijoms ir reagavimo į jas institucijos tikslas – užkirsti kelią ekstremaliosioms sveikatai situacijoms, jas nustatyti ir greitai į jas reaguoti. Kaip tai veiks praktiškai?
- Rinkdama informaciją ir kurdama reikiamus reagavimo pajėgumus, institucija numatys grėsmes ir galimas sveikatos krizes. Ši institucija padėtų išvengti to rutininio biurokratizmo, kuris būtinas viešiesiems pirkimams taikiuoju laikotarpiu, bet esant ekstremaliai situacijai reikalingi greiti sprendimai ir supaprastintos procedūros.
Ramiu laikotarpiu bus svarstoma, kokios turėtų būti medicininės atsako priemonės, kaip sudėlioti pramonės pajėgumus, kai ekstremalios situacijos metu ne visada veikia rinkos dėsniai. Štai jau turėjome pamoką, kai pritrūko medicininių kaukių ir jas teko vežtis iš Kinijos ir tai nebuvo lengva padaryti greitai. Turės būti renkama informacija ir svarstoma, ar medicinines atsargas (pavyzdžiui, kaukes, pirštines) kaupti, ar didinti gamybos pajėgumus įvairiose vietose ir užtikrinti nenutrūkstamą platinimą.
Kai kurie parlamentarai HERA dėl šių aspektų kritikuoja, neva juk su COVID-19 šleivai kreivai, bet susitvarkėme. Aš sakau, jog vis dar tvarkomės ir nereikia jokių naujų pandemijų, kurioms mes esą jau pasiruošę geriau. Galvoju, kad HERA prisidės prie ateities scenarijų ekstremalioms situacijoms nuspėjimo bei savalaikio saugiklių sudėjimo. 
 

- Skelbiama, jog HERA iki kitų metų pradžios nustatys bent tris didelio poveikio grėsmes ir dėl jų imsis veiksmų. Liko trys mėnesiai, sakote, viskas įmanoma?
- Nežinau, kiek tai įmanoma, tačiau nuolat girdime, kad laiką privalome aplenkti savo sprendimais ir pasiruošimu. Klimato kaitos srityje viskas vyksta panašiai. Turime penkiasdešimt penkiais procentais iki 2030-ųjų sumažinti anglies dioksido išlakų į atmosferą, ir kiek čia beliko. O dar reikia ir visas priemones – teisines, finansines, organizacines – įgyvendinti. Teks verstis per galvą ir tris didelio poveikio grėsmes nustatyti. Kartais nustatyti terminai yra ne visai realūs ir klausimas, kiek sausio pirmąją dieną tas planas bus detalizuotas.
 
- Balsavote ir už raporto dėl senėjimo priėmimą. Europos žemynas senėja, Lietuvos demografiniai rodikliai taip pat ne mūsų naudai...
- Balsavau už raporto dėl senėjimo priėmimą, mat dokumente atsispindi didelis dėmesys demografinėms problemoms ES, ypač – žmogaus orumui senėjant. COVID-19 pandemija taip pat atskleidė opias problemas, kurias patiria senyvo amžiaus žmonės: nuo socialinių paslaugų iki gydymo paslaugų neprieinamumo ar ribotų galimybių. Tikiuosi, kad šis raportas paskatins ir ES nares valstybes aktyviau naudotis ES programomis bei atnaujinti esamas erdves ar kurti infrastruktūrą, būtiną senyvo amžiaus žmonių įgalinimui ar priežiūrai.


 
Dosjė
1997 m. baigtos organinės chemijos studijos Vilniaus universitete.
1997-1990 m. dirbo Kardiologijos institute.
1990-1993 m. vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas dienraštyje „Kauno laikas“.
1997-2019 m. dėstytojavo Vytauto Didžiojo universitete (VDU). 2008-aisiais tapo VDU profesoriumi. 
2017 m. kovo 29 d., sulaukė didelio žinomumo visuomenėje, kai Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve rado 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto lietuviškąjį ir vokiškąjį originalus.
2019 m. išrinktas į Europos Parlamentą. Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos narys.
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos bei Specialiojo kovos su vėžiu Europarlamento komitetų narys

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Praėjusią savaitę Nacionaliniame vėžio institute (NVI) įvyko Krūties vėžio dienai skirtas pacientų forumas. Ir, nors iš esm...
    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Vilniaus rajone gyvenanti Algimanta prieš trejus metus pradėjo nesuvokti, kas su ja vyksta. Moterį pradėjo kamuoti kardiolo...

    Budinti vaistinė


    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Nuotolinės vaistinės, kuriose būtų galima įsigyti receptinių, kompensuojamų vaistų, galėtų pradėti veikti kitų metų pavasarį, sako...
    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Pastaruoju metu Lietuvoje auga sergamumas ir peršalimo ligomis, ir COVID-19. Gyventojai, norėdami greitai įsitikinti, ar ne...

    Sveika šeima


    Vitaminas D lietuviškai žiemai

    Apie vitaminą D kalbama pastaruoju metu išties nemažai ir dauguma tautiečių numano, kad greičiausiai jo trūksta. Juk žmogaus organizmas vitaminą D sukuria veikiamas saulės spindulių, tačiau žiemą, o ir rudens pabaigoje bei pavasario pradžioje, saulutė mus savo spinduliais džiugina ne per dažniausiai.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indija skęsta šiukšlėse

    Remiantis prieš dešimtmetį atliktu Indijos taršos reguliuotojo tyrimu, sąvartynų šiukšlių gaisrai į miesto orą išskyrė 11 proc. visų kietųjų dalelių, kurios yra pagrindinė miesto oro taršos priežastis. Delyje įsikūrusio mokslinių tyrimų centro (CSE) pernai metų duomenimis, šalyje yra 3159 sąvartynai, kuriuose – 800 mln. tonų š...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Gatvės bomžai
    Palmira Rudalevičienė Gatvės bomžai
    Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Henrikas Vaitiekūnas Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite
    Bronis Ropė Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite

    Naujas numeris























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica