Liudas Mažylis: mane pakrikštijo „karo korespondentu“

Sima Kazarian
2022-01-13
Mokslininkas, visuomenininkas, Vasario 16-osios akto atradėjas Liudas Mažylis Sausio 13-ąją buvo pačiame įvykių sūkuryje Kaune. Ironizuodamas jis save vadina tuomečiu „karo korespondentu“. „Nežinau, kiek tinka humoras, nes tai šventi įvykiai mūsų tautai, bet to meto kasdienybėje taip pat buvo ir kurioziškų, ir paradoksalių dalykų“, – pasakojimą pradeda europarlamentaras ir tikina: mes net ir šiandien gerai neįsisąmoninome, kokį stebuklą padarėme.
Liudas Mažylis: mane pakrikštijo „karo korespondentu“
„Ateis laikas ir į tai bus pažvelgta istoriškai, kad pavyko absoliučiai neįtikėtinas dalykas – sugriauti, atrodo, amžiams sulipdytą sovietų imperiją“ sako europarlamentaras Liudas Mažylis. J.Petronio nuotr.

- Gerbiamas Liudai, Sausio 13-ąją jums buvo trisdešimt šešeri. Papasakokite, kaip atsimenate tą naktį.
- Tuo metu buvau Kauno miesto tarybos deputatas ir savivaldybės dienraščio „Kauno laikas“ redaktoriaus pavaduotojas.
Dar iki tol, Naujųjų metų išvakarėse, Kauno taryba gavo informacijos, kad sovietai rengia kruviną agresiją. Kaip žinoma, atskiri sovietų daliniai po Lietuvą marširavo nuo pat Kovo vienuoliktosios. Roko grupės saugodamos atskirus pastatus prie jų koncertuodavo. Tačiau metų pabaigoje atėjusios žinios rodė, kad ruošiama rimta, neeilinė ir koordinuota agresija prieš valstybę. Tuomet Kaunas pradėjo ruoštis.
Deputatai susiskirstė, kas už ką atsakingas. Mane pakrikštijo karo korespondentu (Šypsosi) – tai buvo mano, kaip Kauno miesto tarybos deputato, naujosios funkcijos. Iš tiesų jos atsakingos – nėra paprasta dirbti su informacija tokiu metu. Reikia pateikti patikrintas žinias, nesudaryti prielaidų provokacijoms, įtampai tarp kariškių. Beje, tų provokacijų buvo: „avarijų“, tartum neatsargiai paleistų šūvių...
 
- Ir atėjo Sausio tryliktosios naktis...

- Tai buvo naktis iš šeštadienio į sekmadienį. Redakcijoje, kuri buvo prie savivaldybės, iki vakaro būriavosi žurnalistai. Budėjome ir mudu su Egidijumi Vareikiu – abu chemikai.
Galbūt atrodys šiek tiek fantasmagoriškai, tačiau prieš akis iškyla tokie budėjimai iki kruvinųjų įvykių. „Kauno laiko“ redakcijoje iš vakaro toks vaizdas: žmonių pilna, visi drąsūs, politikuoja, užsidegę būti, kol sulips paskutinės blakstienos, iki ryto. Ateina antra valanda nakties ir jau šnekos priblėsusios, gretos praretėjusios, daug kas nuėję namo prisnūsti, na, o paryčiais jau nėra nieko.
Tas pats buvo ir tą lemtingąją naktį. Žurnalistai padarė reportažus ir išsiskirstė, kiti taip pat. Likome tik Vareikis ir aš. Sėdim, žiūrim televiziją. Eglės Bučelytės reportažas... Pykšt – vaizdas dingsta, nieko nėra! Žiūrim su Vareikiu viens į kitą – paėmė Lietuvą... Ėmėm skubiai slėpti redakcijos įrangą. Kai viską išslapstę grįžom, prie savivaldybės radom jau nemažai žmonių. Informacijos niekas neturi. O tada... kauniečiams tai buvo šokas, staigmena ir viltis kartu – prasidėjo Kauno televizijos transliacija.
Žinau, kad laida buvo numatyta sekmadienį dešimtą ryto. Ir pamenu, kaip vedėjas, pradėjęs ją naktį pranešė: „Įvykiai privertė paankstinti sekmadienio rytą“. Tuomet buvo ketvirta valanda nakties. Taigi viskas buvo apgalvota iš anksto, kad ji veiks, kad žmonės gaus informaciją.
Na, o mes pradėjome leisti informacinius lapelius su svarbiausiomis žiniomis, kuriuos kabindavome ant redakcijos durų. Rašėme su spausdinimo mašinėle, paskui atsigabenome ir kompiuterį, kurį prieš tai buvome pasislėpę.
Imperija smogė visa geležine jėga, kovojo su taikiais žmonėmis, kurie gynė laisvę. Aukos, sudėtos Vilniuje, tam tikra prasme išgelbėjo demokratijos raidą tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Vėliau, pučo metu kariškiai kalbėjo: „Vilniuje padarėte mus, kaltais, todėl ne, draugai, Maskvoje to nebus. Mes stovime, varikliai išjungti, nevažiuosim į žmones, nes mums gana Vilniaus, jūs prieš tai susitarkite patys.“
Mūsų žinia buvo svarbi visai griūvančiais Sovietų Sąjungai ir pačiai Rusijai, mažais žingsneliais taip pat bandančiai žengti demokratijos link. Netgi Rusijoje buvo supratingas požiūris ir daug demokratiškai nusiteikusių žmonių. Kad nepavyko rugpjūčio pučas, įtakos turėjo Vilniaus įvykiai.
 
- Gal jau matėte Loznicos filmą apie sugriautą blogio imperiją?
- Taip. Mane užkabino pagrindinė idėja, kad Lietuva dar ir dabar nesuvokia, kiek nuveikė per šį laikotarpį. Ateis laikas ir į tai bus pažvelgta istoriškai, kad pavyko absoliučiai neįtikėtinas dalykas – sugriauti, atrodo, amžiams sulipdytą sovietų imperiją. Kodėl vieni ar kiti žmonės tapo pagrindiniais to meto įvykių veikėjais? Man patiko mintis, kad tai patys įvykiai pasirinko mus, o ne mes juos. Pasirinko tuos, kurie gyveno laisvės, orumo, pilnatvės siekiais.
 
- Ar vis dar džiaugiatės prisiminęs nuostabųjį atradimą – Vasario 16 –osios aktą. Šie istorijos etapai kažkuo panašūs, sutinkate?
- Aišku džiaugsmo pliūpsniai netrunka penkerius metus, bet aš vis dar džiaugiuosi. Ir kiti džiaugiasi, jie nuolat man tai primena. Abi kovos giminingos. Aktas savaime yra tik aktas – reikia jį įtvirtinti ir apginti.

Beje, Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli labai įsitraukė į Sausio tryliktosios paminėjimo renginius EP. Jis puikiai suprato šios datos reikšmę.
 
- Tenka apgailestauti dėl Sassoli netekties. Kas galėtų užimti jo vietą?
- Reikia pabrėžti, kad jau buvo suplanuoti kito pirmo pirmininko rinkimai. Tradiciškai kas pusę kadencijos pirmininkai perrenkami. Sassoli pakeisti turėtų Europos liaudies partijos frakcijos atstovas EP. Šiai frakcijai aš priklausau ir mes siūlysime EP pirmininko pavaduotoją Robertą Metsolą iš Maltos.
 
- Ką galėtumėte apie ją papasakoti, koks šios politikės santykis su Lietuva?

O! Jis labai įdomus –Metsola su vyru suomiu susipažino Vilniuje. Kartkartėmis jie atvyksta į šį miestą, kaip į brangią šeimai prisiminimų erdvę. Jai žinomi visi mums svarbūs saugumo klausimai, be to, Malta į ES įstojo kartu su Lietuva. Politikė supranta nedidelių šalių padėtį ES. Lietuvai būtų sėkmė, jei ją išrinktų. Tai netrukus paaiškės, tereikia sulaukti pirmadienio (sausio 17 d. – red. past.)
 
- Esate EP Prekybos komiteto narys. Ar parlamentas reaguos į Kinijos ultimatumus?
- Jei kuri nors iš bendroje prekybinėje erdvėje veikiančių valstybių bando naudoti ekonominę agresiją kitų atžvilgiu – reaguoti būtina. Bet ši situacija beprecedentė, todėl ES neturi instrumentų paveikti Kinijai. Reikia juos apsvarstyti, įteisinti ir vykdyti. Tam valia yra, tačiau reikės laiko.

 
Dosjė
Liudas Mažylis (g. 1954 m. gegužės 19 d. Kaune) - Lietuvos mokslininkas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. Chemijos mokslų daktaras, habilituotas daktaras vadybos ir administravimo srityje.
1977–1990 m. dirbo Kardiologijos institute, 6 išradimų bendraautoris.
Nuo 1997 m. dėsto Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete. 2017 m. kovo 29 d. Vokietijos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve surado nutarimo dėl Lietuvos Vasario 16-osios Nepriklausomybės paskelbimo originalą.
2019 m. išrinktas į Europos Parlamentą.
TS-LKD partijos narys.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Nekrozuojantis fascitas: mėsą ėdanti bakterija

    Nekrozuojantis fascitas: mėsą ėdanti bakterija

    Monika (50 m.) gyveno saugų gyvenimą, kol vieną dieną nesusirgo mirtina liga, kurios per stebuklą ir juodą gydytojų darbą pavyko a...
    Iš pirmų lūpų: ką reiškia būti pacientu ir gydytoju Švedijoje

    Iš pirmų lūpų: ką reiškia būti pacientu ir gydytoju Švedijoje

    „Kartais atrodo, kad čia daug kas palikta natūraliai atrankai. Kita vertus, kai būklė rimta, reaguojama greitai“, &nda...

    Budinti vaistinė


    Kurortinėse vaistinėse gausu vaistus pamiršusių klientų

    Kurortinėse vaistinėse gausu vaistus pamiršusių klientų

    Vasaros laikas neatskiriamas nuo išvykų ir atostogų. Visai nesvarbu ar renkamės ilgesnę kelionę, ar savaitgalio poilsį pajū...
    Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

    Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo keisti kompensuojamųjų vaistų kainodarą, kuria skatintų pacientus rinktis tik vaistus s...

    Sveika šeima


    Aktyvių pramogų priešas – mėšlungis

    Karštos vasaros dienos, aktyvus sportas ar mėgavimasis vandens telkinių teikiamais malonumais gali pasižymėti ne tik smagiomis akimirkomis, bet taip pat ir veriančiu raumenų skausmu – mėšlungiu. Jis gali surakinti šlaunis, blauzdas, pėdas, kaklą, rankas, plaštakas, pilvą ir net raumenis ties šonkauliais. BENU vaistinės ekspert...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Narkotikai karo lauke: visi kaltina visus

    Dar gegužės mėnesį Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė perėmusi intriguojantį rusų kario skambutį namo, kuriame jis prašė atsiųsti narkotikų. Tiesa, visomis įmanomomis nuodėmėmis priešus kaltina abiejų kovojančių šalių propagandos.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Diena, nepanaši į kitas
    Henrikas Vaitiekūnas Diena, nepanaši į kitas
    Egzistencija, pagrindžianti realybę
    Henrikas Vaitiekūnas Egzistencija, pagrindžianti realybę

    Naujas numeris