(Ne) visų gydymo įstaigų problema
Užpernai rudenį Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) surengta apklausa parodė, kad mobingą darbe patiria apie 77 proc. respondentų. Medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Jolantos Keburienės teigimu, mobingas šalies gydymo įstaigose pasireiškia rėkimu, įžeidinėjimais, psichologiniu spaudimu, prastomis darbo sąlygomis, specialiai sudaromais nepatogiais darbo grafikais (pavyzdžiui, skiriant budėjimus šventinių vakarų metu), taip pat aiškių nurodymų nesuteikimu.
 
Medikų atstovė mano, kad atsakomybė už mikroklimatą gydymo įstaigose krenta ant skyrių vedėjų. Esą būtent jie dažniau vykdo mobingą, o jiems leidus arba nesuvaldžius situacijos padalinio viduje, jis persikelia tarp pavaldinių. J.Keburienės teigimu, mobingas gydymo įstaigose persiduoda tarp skirtingų grandžių darbuotojų: „Jei vyriausiasis gydytojas ką nors pasako skyriaus vedėjui, jis dvigubai ar trigubai pasako vyresniajai slaugytojai, ši – visoms slaugėms. Tada tas kamuolys lyg sniego gniūžtė didėja.“
 
Pašnekovė mano, kad mobingo padarinys – tarp medikų paplitęs alkoholio vartojimas.
Molėtų ligoninės direktorius, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos valdybos pirmininkas Vaidotas Grigas įsitikinęs – mobingas nėra visų gydymo įstaigų problema. Tiesa, pašnekovas sutiko – vadovų, kuriems būdingas požiūris, jog „šefas visada teisus“ kai kuriose įstaigose dar liko. „Tai visiškai priklauso nuo vadovo pozicijos – kokie jo vadybiniai įgūdžiai ir kokia vadovavimo patirtis“, – mano V.Grigas.
 
Direktorius tikina per šešerius vadovavimo metus nusiskundimų dėl mobingo iš įstaigos darbuotojų nesulaukęs. Tiesa, atskleidžia – pradėjęs vadovauti ligoninei pats jautė mobingą „iš apačios“. „Iš pavaldinių, kurie buvo pradirbę keliasdešimt metų ir įpratę dirbti kaip norėjo. Iš tiesų buvo sunku pakeisti tvarką, visą laiką sulaukdavau pasipriešinimo. Buvo keliami įvairiausi klausimai tarybos lygmeniu, taip pat buvo daug dezinformacijos“, – prisimena V.Grigas.
 
Direktorius sako, jog apie mobingo problemą gydymo įstaigų vadovai diskutuoja nuolat. Vis dėlto V.Grigas siūlo kiekvieną situaciją vertinti atskirai ir vengti galinčios kilti skirtingų sąvokų painiavos: „Reikia atskirti sąvokas, kas yra mobingas, ir kas yra drausmė darbe. Kartais tai būna supainiojama – pastabas dėl nekokybiškai atlikto darbo darbuotojai irgi gali traktuoti kaip mobingą.“
J.Keburienės teigimu, būtent mobingo sąvokos neapibrėžtumas teisės aktuose trukdo įrodyti jo atvejus.
 

Skaičius
36
- tiek, VDI duomenimis, Darbo ginčų komisija pernai gavo prašymų išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl psichologinio smurto. Didžiausia tokių prašymų dalis – iš sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sričių.

 
Medikai džiaugiasi, vadovai nuogąstauja
Darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose mobingo sąvoka iki šiol nėra apibrėžta. Darbo kodeksas darbdaviui numato prievolę sukurti aplinką, kurioje darbuotojas nepatirtų jo garbei ir orumui galinčių pakenkti veiksmų. Taip pat darbdavys įpareigojamas darbe užtikrinti psichologinio smurto prevenciją, suteikti pagalbą jį patyrusiems asmenims. Tam tikrais atvejais teisės aktai darbdaviui numato prievolę organizuoti dėl psichosocialinių veiksnių kylančios profesinės rizikos vertinimą.
 
Sausį grupė Seimo socialdemokratų įregistravo Darbo kodekso pataisas, kuriomis būtų reglamentuota mobingo sąvoka, numatyta jo prevencija, o pranešėjams tyrimo metu užtikrinta apsauga – darbdavys negalėtų jų atleisti iš darbo, pažeminti pareigose ar taikyti kitokį neigiamą poveikį. O pats mobingas būtų priskirtas prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų.
 
J.Keburienė džiaugiasi pasiūlymu mobingą reglamentuoti teisės aktuose – pataisos darbuotojams suteiks teisinį pagrindą dėl mobingo kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir įrodyti su juo susijusius atvejus. Pašnekovės nuomone, pataisose esantis mobingo reglamentavimas kol kas būtų pakankamas: „Turime džiaugtis, kad išvis apie tai kalbama ir tai bus reglamentuota įstatymu.“
 
V.Grigas teigė su pataisomis dar nesusipažinęs ir siūlymą mobingą reglamentuoti Darbo kodekse vertino santūriau. Gydymo įstaigos vadovas nuogąstauja dėl galimų piktnaudžiavimų, kuomet mobingu būtų laikomos ir darbinės pastabos: „Kad nebūtų piktnaudžiavimų, kuomet vedėjas už padarytą klaidą išsako kritiką, o tai vertinama kaip mobingas.“
 
Ekspertė: pataisos nepakankamos  
Mobingą tyrinėjanti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorė Jolita Vveinhardt sako, jog esamo teisinio reglamentavimo, kuomet darbdavys įpareigojamas sukurti tinkamą aplinką darbe bei užtikrinti psichologinio smurto prevenciją, nepakako. Jos teigimu, įpareigojimai tebuvo deklaratyvūs, o neapibrėžus mobingo teisės aktuose, teismai atmesdavo bet kokius su juo susijusius skundus.
 
Vis dėlto J.Vveinhardt abejoja, ar Seime registruotos pataisos duos esminės naudos: „Skirtingai nei kitose Europos Sąjungos šalyse, neaptariama tiek darbdavio, tiek darbuotojo atsakomybė, taip pat kompensacija už padarytą žalą.“
Į klausimą, ar mobingo apibrėžimas Darbo kodekse nesudarys pagrindo piktnaudžiavimui, profesorė atsakė, jog šis reiškinys nustatomas tik vertinant kompleksiškai, o išsakomos darbinės pastabos į šį apibrėžimą nepatenka. „Jeigu organizacijoje yra aiškiai reglamentuotos pareigos ir atsakomybės, o etikos kodeksai – ne dėl „varnelės“, problemų dėl motyvuotų pastabų neturėtų kilti“, – įsitikinusi J.Vveinhardt, pridurdama, jog, kaip veiksmingas saugiklis, galėtų pasitarnauti teismo išlaidos, kurias atlygintų piktnaudžiautojas.

---

 
Kometaras
Vienas pataisų rengėjų, Seimo narys Gintautas Paluckas:

- Esamo reglamentavimo nepakako, nes mėginimų įrodinėti persekiojimą ar spaudimą darbo vietoje teismuose buvo nedaug. Trūko teisinio apibrėžtumo, buvo per didelė įrodinėjimo našta, trūkdavo teisinės apsaugos pačiam žmogui. Konsultuodamiesi su mokslininkais, teisininkais, žiūrėdami į tarptautinę praktiką, suformulavome mobingo apibrėžimą. Darbo kodekse yra tik viena eilutė, jog darbdavys turėtų sudaryti tinkamas sąlygas, bet už tai nenumatyta atsakomybė. Tad pataisos buvo reikalingos dėl teisinio įrodinėjimo.
 
Į Darbo kodeksą kompensacijos ar neturtinės žalos klausimai negali būti įtraukti, nes tai sprendžia teismas. Yra šalių, kur už mobingą numatyta baudžiamoji atsakomybė, bet mes kol kas jos nesiūlome. Manome, jog pirmiausia šį klausimą reikėtų išspręsti civilinių arba administracinių bylų nagrinėjimo tvarka.
Dabar turime didelį disbalansą – daug darbdavių sau leidžia per daug ir žmonės negali apsiginti. Saugikliai nuo piktnaudžiavimo – Valstybinė darbo inspekcija (VDI), Darbo ginčų komisija ir siūlomos pranešėjų apsaugos priemonės, kurios būtų taikomos tik tol, kol VDI įsitikintų, ar skundas yra pagrįstas. Jeigu jis nėra pagrįstas, niekas darbdavio po teismus „netampys“.  

---

 
Tarp kitko
Darbo kodekse siūloma įtvirtinti mobingo sąvoka: bet koks ir bet kokios formos įžeidžiantis, užgaulus ar kitoks piktnaudžiaujamo pobūdžio pasikartojantis elgesys, nukreiptas prieš atskirą (-us) darbuotoją (-us), kuriuo pažeidžiama darbuotojo profesinė, materialinė, socialinė ar psichologinė gerovė, sukeliamas poveikis psichinei ir fizinei darbuotojo sveikatai, reputacijai, mažinamas darbuotojo produktyvumas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!