Netrukus dvi didelės gydymo įstaigos, Kauno klinikinė ir Respublikinė Kauno ligoninės, bus sujungtos į vieną. Kalbinome vienos iš įstaigų, Respublikinės Kauno ligoninės (RKL) generalinę direktorę doc. dr. Dianą Žaliaduonytę, kokių pokyčių ši pertvarka įneš į sveikatos sistemą ir kaip tai pirmiausia pajaus besigydantys Kauno miesto bei rajono gyventojai. „Ligoninių jungimo bijoti tikrai nereikia. Žodis „reorganizacija“ skamba grėsmingai, bet dabar tai - daugybė juridinių dalykų, o paskui kruopštus darbas peržiūrėti viską iš esmės. Tikslas yra vienas, kad būtų geriau visiems: tiek pacientams, tiek darbuotojams“, - sako RKL vadovė doc. dr. Diana Žaliaduonytė.
Patvirtintas naujos įstaigos pavadinimas
Praėjusią savaitę abiejų ligoninių dalininkai – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – patvirtino bendrą valdymo struktūrą pritardami gydymo įstaigų parengtiems dokumentams: reorganizacijos sąlygų aprašui, LSMU Kauno ligoninės įstatams, struktūrai bei pareigybių sąrašui. Buvo patvirtintas ir naujas gydymo įstaigos pavadinimas – nuo rudens ji vadinsis LSMU Kauno ligonine.
„Įgyvendinamas daug metų aptarinėtas siūlymas sukurti stiprią gydymo įstaigą, kuri būtų ne tik miesto, bet ir regiono sveikatos priežiūros lyderė“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Kai atėjau vadovauti Respublikinei Kauno ligoninei ir sulaukiau žinios iš Sveikatos apsaugos ministerijos dėl įstaigų jungimo, pranešiau apie tai kolektyvui. Atsimenu, darbuotojai kalbėjo: mes jau daug metų vis girdime ir girdime istorijas apie šių ligoninių sujungimą. Galbūt jų žodžiuose buvo švelnios ironijos, kad jau daug metų kalbama, bet niekas taip ir nevyksta.
Procesas šiuo metu vyksta sklandžiai galbūt dėl to, kad aš, kaip vadovė, nemačiau priežasčių, kodėl ligoninių sujungimas neturėtų įvykti. Nors tai yra Sveikatos apsaugos ministerijos idėja, labai daug kas priklauso nuo ligoninės vadovų geranoriškumo ir požiūrio. Jeigu nebūtų bendro sutarimo, jungimo procesas galbūt ir nebūtų įvykęs“, - sako RKL vadovė D.Žaliaduonytė.
Kaip tvirtinama, siūlomi pokyčiai Kauno mieste teikiant stacionarines paslaugas leis užtikrinti, kad šio miesto, rajono ar iš kitur atvykstantys pacientai gydymo paslaugas galėtų gauti dar operatyviau, gerėtų jų prieinamumas. Pokyčiai leis užtikrinti ir efektyvesnį pacientų srautų paskirstymą. Be to, prognozuojama, kad ilgainiui bus taupomos administracinės išlaidos, kurias bus galima skirti pacientų gydymo kokybei gerinti, darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.
„Ligoninių pertvarka, tikėtina, turės įtakos ir ligoninių finansinei situacijai, nes lėšos bus išdalijamos ne kelioms įstaigoms, bet koncentruojamos į vieną. Vienas šeimininkas visada geriau žino, kaip jam tvarkytis su esamais finansais, kuriai sričiai skirti daugiau ir ją stiprinti, kurią kurti iš naujo. Labai tikimės, kad reorganizacija kaip ligoninių tinklo pertvarka bus skatinama, į tai atsižvelgs ir SAM, ir kitos politinės struktūros, skirstant finansavimo prioritetus. Svarbu peržiūrėti ligoninėse teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, kiek šios viena kitą dubliuoja skirtingose ligoninėse, ar tikrai yra toks poreikis joms būti per kelias vietas Kaune. Žinoma, paslaugos, kurios yra reikalingos ir aktualios šalies gyventojams – kaip širdies ir kraujagyslių ligos, psichikos sveikata, onkologinių ligų diagnostika ir prevencija, kas numatyta ir Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros programoje, turi būti vykdomos visa apimtimi, laisvai prieinamos“, - sako doc. dr. D.Žaliaduonytė, pridurdama, kad įstaigų jungimo procesas bus nelengvas, reikalaujantis daug įdirbio, pokyčių ir pozityvumo. Svarbu pažvelgti į pertvarkas „iš šono“, nes ligoninių struktūros yra seniai sukurtos, ne visai atitinkančios modernios ligoninės vaizdą ir šiuolaikinius pacientų poreikius. To, kas atgyvenę, reikia atsisakyti. Puiki proga – kurti modernią ligoninę.
Atsisakys dubliuojančių paslaugų
Abejose jungiamose Kauno gydymo įstaigose dirba terapijos, diagnostikos, chirurgijos, fizinės reabilitacijos, akušerijos ir ginekologijos, kitų medicinos sričių specialistai. Tačiau kiekviena įstaiga turi sričių, kuriose yra regiono lyderė. Respublikinėje Kauno ligoninėje, kaip pasakoja doc. dr. D.Žaliaduonytė, yra stipri psichiatrijos bazė, chirurgija - bendroji ir angiochirurgija, teikiamos aktualios vaikų raidos konsultavimo paslaugos, visos terapinės medicininės paslaugos, veikia didelė slaugos klinika.
„Mūsų ligoninės išskirtinumas yra didžiulė Psichiatrijos klinika, kur teikiamos visų profilių psichiatrinės paslaugos, šioje klinikoje nėra gydomi tik vaikai. Nors akušerija-ginekologija Kaune išdėstyta dar per tris vietas – Kauno klinikinės ligoninės dviejuose taškuose ir Kauno klinikose, mūsų įstaigoje itin naujoviškai, moderniai gimdyvėms pritaikyti Krikščioniškieji gimdymo namai, o Ginekologijos skyriuje pacientėms atliekamos įvairios neonkologinės ginekologinės operacijos. Ligoninėje gana nauja operacinių infrastruktūra, dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, pacientų trūkumo nejaučiame. Tad ligoninė ir toliau turėtų plėtoti šią sritį“, - stipriąsias įstaigos puses vardija doc. dr. D.Žaliaduonytė, pridurdama, kad svarbiausia jungimosi kontekste atlikti išsamią abiejų ligoninės veiklos analizę ir nuspręsti, kiek ir kokių sveikatos priežiūros paslaugų reikia bei kokia apimtimi šios turi būti teikiamos.
Respublikinę Kauno ligoninę sudaro net aštuoni buvę skirtingi padaliniai, plėstis pagrindiniam padaliniui Aukštuosiuose Šančiuose nėra galimybių. Bet jų tikrai yra plėtrai Šilainiuose, kur ateityje galėtų išdygti ir nauji ligoninės pastatai.
„Mūsų užduotis – po ligoninių sujungimo per pusmetį atlikti medicininių padalinių veiklos analizę ir numatyti reorganizacijos tolesnes kryptis: įvertinti naujus pacientų poreikius, įtraukti medicinos inovacijas į klinikinį darbą, įvertinti sukauptą patirtį, numatyti bendras veiklos kryptis, atsisakyto to, kas pasenę, peržiūrėti pareigybių sąrašus“, - vardija doc. dr. D.Žaliaduonytė.
Gaus įspėjamuosius lapelius
Kaip skelbiama, šių Kauno ligoninių jungimo procesą planuojama užbaigti iki rugsėjo 8 d., tad vasara personalo tarnybai ir teisininkams nusimato įtempta – darbuotojams turės išdalinti įspėjamuosius lapelius, o administracijai – paruošti visų dokumentų pakeitimus.
Respublikinėje Kauno ligoninėje yra daugiau nei 1600 darbuotojų. Dėl ateities nerimaujančiuosius specialistus vadovė ramina, kad juos visus gina Darbo kodeksas, tad nebus taip, kad vieną kartą atėjus į darbą bus pasakyta, kad dabar tu dirbsi visai kitoje vietoje.
„Kiekvienas darbuotojas pasirašydamas darbo sutartį sutaria su darbdaviu, kur bus jo darbo vieta, kokias funkcijas turės atlikti, koks bus darbo užmokestis. Tad jeigu ir bus daromi kokie nors sprendimai dėl darbuotojų perkėlimo į vieną ar į kitą padalinį, šis bus pirmasis, kuris apie tai sužinos ir turės būti susitarta, kur bus jo darbo vieta. Procese dalyvauja ir ligoninės profesinės sąjungos. Ligoninės Darbo tarybai irgi rūpi, kad mūsų darbuotojai per šį laikotarpį jaustųsi komfortiškai ir galvotų ne apie reorganizacijos procesą, o apie darbą, kurį privalo atlikti“, - sako doc. dr. D.Žaliaduonytė.
Po ligoninių sujungimo naujai įstaigai turėtų vadovauti Kauno klinikinės ligoninės direktorius profesorius Albinas Naudžiūnas.
„Jau nebebūsiu generalinė direktorė. Matau ir prasmę, ir tikslą dirbti naujoje ligoninėje, manau, kad galėčiau būti naudinga. Tikiuosi, į tai bus atsižvelgta“, - apie ateitį pasvarsto doc. dr. D.Žaliaduonytė.
Paklausta, kaip sekasi sutarti su Kauno klinikinės ligoninės vadovu A.Naudžiūnu, doc. dr. D.Žaliaduonytė sako, kad judviejų bendravimą apsunkina pandeminė situacija, mat daugelis gerų sprendimų kyla tik diskusijose, o bendravimas telefonu ar per informacinių technologijų platformas niekaip neatstoja gyvo bendravimo. Pasak doc. dr. D.Žaliaduonytės, nors juodu su profesoriumi A.Naudžiūnu kai kuriuos dalykus mato skirtingai, abu turi vieną bendrą tikslą – stengiasi sukurti naujos bendros ligoninės viziją.
„Tikrai būdavo taip, kad pacientas užsiregistruoja pas vieną specialistą ir vienoje vietoje, ir kitoje, o gal net ir trečioje gydymo įstaigoje. Ir tokiu būdu be reikalo yra užimamos ir ilginamos eilės. Šiuo požiūriu šis klausimas išsispręs. Aišku, daug priklausys nuo ligoninės komunikacijos: atsiras aiški informacija, kur ir kada atvažiuoti. Taigi, manau, kad iš to pacientai tik išloš. Gal kam atrodo, kad reorganizacija ir ligoninių sujungimas galbūt yra dirbtinas. Jiems galėčiau tik tiek pasakyti: tiesiog reikia duoti laiko, šio proceso rezultatai bus matomi neiškart, ir viskas priklausys nuo to, kaip abi ligoninių jungime dalyvaujančios pusės laikysis nusimatyto tikslo, koncepcijos, ar bus keičiamas turinys ir pasenę dalykai“, - sako RKL generalinė direktorė.
Įneš mokslo inovacijų
Dar vienas privalumas, kad sujungus svarbias Kauno regiono įstaigas, ką akcentavo ir LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, bus stiprinama studijų kokybė, efektyviai diegiamos mokslo inovacijos ir kartu gerinama paslaugų kokybė pacientams. Pasak RKL generalinės direktorės, ligoninėje ruošiami tiek Kauno kolegijos, tiek Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentai – nuo šiol rezidentūros bazė ligoninėje turės galimybę dar labiau prasiplėsti.
„Ateidami jauni žmonės visą laiką atneša džiugesio ir optimizmo. Čia dirbantys gydytojai, slaugytojos tikrai turi sukaupę didelę patirtį, kurią galės perduoti jauniesiems kolegoms. Su universitetu ir mokslo žmonėmis visą laiką į gydymo įstaigas ateina mokslo inovacijos, kurios būtinos medicinos srity. Tikėkimės, kad su universiteto šviesa ligoninė galės daugiau pritraukti ir klinikinių tyrimų, ir kitos mokslinės veiklos“, - sako doc. dr. D.Žaliaduonytė.
Ruošiasi planinėms paslaugoms
RKL jau turi parengusi planus dėl planinių paslaugų teikimo: ir Konsultacinė poliklinika, ir chirurginės paslaugos, ir akušerijos ginekologijos paslaugos, terapinės paslaugos bus pradėtos teikti nuo birželio pirmosios, tiesa, nedideliais pajėgumais.
„Prisideda daug naujų taisyklių: siekiant išvengti pandemijos plitimo turime laikytis aukščiausių saugumo reikalavimų dėl savęs ir mūsų pacientų, turime įprasti dėvėti asmens apsaugos priemones, išmokti laikytis saugaus atstumo. Tai nori nenori keičia kasdienybę ir net mūsų elgesio kultūrą: mes turbūt atrodysime mandagesni ir paslaugesni, nes pacientus pasitiksime prie durų, palydėsime iki reikiamo gydytojų kabineto, aplinkui nebus viso tuzino garsiai kalbančių kitų eilėje laukiančių pacientų. Pacientai dėl dėmesio, skirto jiems, gal bus laimingesni. Taip, pacientai gali sakyti, kad pailgės eilės ir nepriimsime visų norinčiųjų – bet klausimas, ar visos konsultacijos su indikacijomis, bus proga įsivertinti, kad tik su pagrįstomis indikacijomis pacientai atvyktų į ligoninę konsultacijai, kitas galbūt pavyks išspręsti ir šeimos gydytojui, pakartotines konsultacijas galima bandyti teikti nuotoliniu būdu“, - sako doc. dr. D.Žaliaduonytė.
Nuošalyje nelieka ir ligoninės planai dėl tam tikrų padalinių atnaujinimo bei kitų įprastų ligoninės darbų. Priėmimo-skubios pagalbos skyrius, pasak vadovės, yra vienas tų, kuris reikalauja renovacijos, nes pagal senąją architektūrą yra likusi kabinetinė sistema, kas šiandien jau neefektyvu ir atgyvenę. Tad vienas tikslų – Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus rekonstrukcija, šį poreikį įstaigos vadovybė yra išsakiusi ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Psichiatrijos klinika irgi reikalauja esminių sprendimų dėl veiklos organizavimo viename padalinyje – tam reikia ir finansų, kad būtų sprendžiami ir naujų pastatų statybos, ir turinio dalykų dėl darbo optimizavimo klausimai.
„Minčių ir idėjų turime, kur dar IT sprendimai ir kiti medicinos paslaugų gerinimo projektai, reikia tik resursų joms įgyvendinti. Finansinė paskata būtų labai stiprus motyvas ir šioms dviems jungiamoms ligoninėms, galų gale, ir kitoms įstaigoms ateityje, kuris skatintų imtis reorganizacijų“, - sako D.Žaliaduonytė.
Pabaigai
Reorganizacijos tikslas gražus – tai inovatyvi, struktūrizuota, integruota į nacionalinę sveikatos sistemą vieninga Kauno miesto ligoninė, koordinuojanti savo veiklą su kitomis miesto ir regiono ligoninėmis, tad labai svarbu nepamesti šios minties, dėl ko viskas buvo pradėta.
Komentarai
LSMU Medicinos akademijos kanclerė prof. Daiva Rastenytė:
- Universitetas visada palaikė ir palaiko pozityvius pokyčius sveikatos priežiūros sistemoje. Dviejų ligoninių konsolidacija neabejotinai atneš naują sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, saugumą ir efektyvumą pacientams, didins šių paslaugų prieinamumą, stiprins sveikatos priežiūros specialistų kompetenciją. Šiuolaikinės darbo sąlygos, šiuolaikinė įranga, tikimasi, atitiks parengtų sveikatos priežiūros specialistų kompetencijas ir gebėjimus ir skatins juos likti Lietuvoje.
Tikslas - inovatyvi, struktūrizuota, integruota į nacionalinę sveikatos sistemą vieninga Kauno miesto ligoninė, koordinuojanti savo veiklą su kitomis miesto/regiono ligoninėmis
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Vilma Srogė:
- Reorganizavimo procesas vyksta sklandžiai pagal numatytą veiksmų planą. Praėjusią savaitę dalininkai patvirtinto esminius ligoninių reorganizavimo dokumentus, kurių pagrindu ligoninės tęsia tolimesnius vidinius ligoninių jungimo veiksmus. Ligoninių reorganizavimo procesas bus baigtas šių metų rugsėjo mėnesį.
Ligoninių reorganizavimas susijęs su teikiamų stacionarinių paslaugų kokybės gerinimu, kadangi šie pokyčiai leis užtikrinti, kad šio miesto, rajono bei čia atvykstantys pacientai gydymo paslaugas galėtų gauti dar operatyviau, didėtų jų prieinamumas. Būtent tuo tikslu ir siekiama jungti šias dvi stambias Kauno ligonines.
Sujungus ligonines į vieną įstaigą bus užtikrintas efektyvesnis ir tolygesnis pacientų srautų paskirstymas, turėtų mažėti paslaugų laukimo eilės. Tikimasi, kad ilgainiui tai leistų sutaupyti administracinių išlaidų, nes bus peržiūrėti veiklos procesai, įdiegta optimali naujos įstaigos valdymo struktūra, todėl sutaupytos lėšos bus nukreiptos pacientų gydymo kokybei gerinti, darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.
Pagal galiojančius teisės aktus prijungiamos ligoninės vadovui naujoje ligoninėje bus siūlomos naujos pareigos. Atitikus pareigybei keliamus kvalifikacinius reikalavimus, įstaigos reorganizavimo metu darbuotojas perkeliamas į atitinkamas pareigas.
Komentuoti: