„Sustabdyti sustabdėme, o kaip vėl iš naujo viską paleisti“, - kraipo galvas gydymo įstaigų vadovai. Trečiadienį Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui, jog didžioji dalis planinių paslaugų gydymo įstaigose būtų atnaujintos artimiausiu metu. Žinoma, jei šios tam tinkamai pasiruoš, ko labiausiai ir baiminasi gydymo įstaigų vadovai.
Pacientai jau artimiausiu metu, šią arba kitą savaitę, galės „gyvai“ konsultuotis su gydytojais, bus teikiamos planinės operacijos, procedūros ir kitos paslaugos.
Ministras davė laisvę
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad pačios poliklinikos ir ligoninės spręstų, kada atnaujinti planinę pagalbą, kadangi tai priklausys nuo jų pasirengimo. „Svarbi ne data, svarbu, kad įstaiga sutvarkytų srautus, atitiktų infekcijų kontrolės reikalavimus, ir kai tik atitinka, ir pateikia duomenis Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, gali pradėti paslaugas teikti“, – kalbėjo ministras.
„Smagu, kai ministras suteikia laisvę, bet šiuo atveju jos norėtųsi mažiausiai. Jei Klaipėdos ligoninė elgsis vienaip, o Kauno ar Panevėžio kitaip, nėra gerai. Turime suderinti žingsnius ir startuoti kartu. Yra daug dalykų, kuriuos turėsime išspręsti prieš atverdami poliklinikų ir ligoninių duris planinei pagalbai, kurios gyventojai taip laukia. Kai pacientų srautai atsivers, juos suvaldyti jau bus gana sudėtinga“, - įsitikinęs Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus.
Reikalavimai „neįkandami“
„Daug neaiškumų, kurias paslaugas teikti ir kokia apimtimi. Vėlgi tai priklauso nuo to, koks bus darbo krūvis, kaip reikės vėdinti, dezinfekuoti patalpas po kiekvieno ligonio apsilankymo ir taip toliau. Be to, pas mus vietoj pusės Konsultacijų poliklinikos yra įrengta karščiavimo klinika. Tad dabar netgi nelabai turėtume patalpų“, - sako Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas.
Jis nuogąstauja, kad iškelti reikalavimai gali būti neįgyvendinami rajoninėms ligoninėms. Anot V.Grigo, jei paciento konsultacijai skiriamas tam tikras laikas, o po to reikia pusę valandos vėdinti ir dezinfekuoti patalpas, paskui pusę valandos laukti, kol galėsi pradėti dirbti – įsivaizduokite, koks bus ligoninės produktyvumas.
„Situacija dviprasmiška. Jei baigiame karantiną ir pradedame po truputį teikti konsultacijas ar kitas paslaugas, iškyla finansavimo klausimas. Dabar gauname vieną dvyliktąją sutartinės sumos, nepriklausomai nuo to, kiek paslaugų suteikiame. Tad, jeigu dabar mums mokės už faktą ir bus sudarytos tokios sąlygos, kad per darbo laiką galėsi priimti ne daugiau kaip aštuonis pacientus, susidursime su rimtais finansiniais rūpesčiais, kaip tuos pinigus uždirbti“, - pabrėžia Molėtų ligoninės vadovas.
Turės perkraustyti pusę ligoninės
„Ligoninę jau ir taip perkraustėme skersai išilgai. Jeigu nustatys atskirus srautus, kaip Vyriausybės projekte mačiau, kad turi būti atskiras srautas rizikos grupės pacientams ir atskiras ne rizikos, vadinasi, turės būti vos ne dvi konsultacijų poliklinikos. Juk į tą patį kabinetą negalėsi įleisti ir tokio, ir kitokio paciento – jiems reikės įrengti atskirus įėjimus. Žodžiu, daug persikraustymo, bet viskas padaroma“, - sako Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas, paklaustas, kaip ruošiamasi grįžimui prie įprastinio įstaigos gyvenimo ritmo.
Pasak jo, būtų gerai, kad Sveikatos apsaugos ministerija nustatytų aiškiai ir konkrečiai, ką galima daryti, o ko - ne. Per pusantro mėnesio, kiek tęsiasi karantinas, gyventojams susikaupė itin daug sveikatos problemų.
„Dabar gydytojai dirba iš namų. Konsultacijų skaičius du tris kartus mažesnis negu įprastai. Šiandien, galima sakyti, yra teikiama daugiau popierinė pagalba, vaistų išrašymas, o nuotoliniu būdu žmogų ištirti sudėtinga. Mūsų žmonės kantrūs. Gydytojas telefonu pakonsultavo, kokių tablečių išgerti, šis išgėrė ir toliau kenčia. Taigi atnaujinti paslaugas galima. Tik, žinoma, reikia nustatyti tam tikras sąlygas, kurias pritaikę galėtume sklandžiai dirbti. Jeigu jos bus per daug sudėtingos, planinių paslaugų teikti tikrai negalėsime“, - sako S.Skauminas.
Kalendoriuje apibraukė kelias datas
D.Steponkus sako darbo kalendoriuje apibraukęs keletą svarbių datų. Nuo gegužės 4 d. jų įstaigoje galėtų prasidėti planavimas ir pacientų registravimas. Nuo gegužės 11 d. turėtų būti ne daugiau 50 proc. atnaujinta skubi pagalba, bet tik tuo atveju, jei epidemiologinė situacija bus palanki. Na, o iki gegužės paskutiniosios dienos – pasiekti iki 80 proc. buvusių paslaugų lygį, kuris, kaip prognozuoja, būtų išlaikytas iki pat metų galo, nes šimtu procentų atnaujinti paslaugų nepavyks.
„Mano akimis žiūrint, turėtų nebegrįžtamai dingti laikai, kada pacientai būriavosi poliklinikos koridoriuose, priėmimo skyriuose ir kitur. Šiuos srautus reikės suvaldyti kitaip. Dabar tikrai pastebėjome, kad daugelis lėtinėmis ligomis sergančių pacientų, tikrai nereikalauja tiek sveikatos priežiūros specialistų dėmesio ir resursų. Ar tikrai reikia kartą per savaitę atvykti pas gydytoją, galbūt užtenka kartą per mėnesį? Visi kiti klausimai gali būti sprendžiami nuotoliniu būdu.
Kadangi paslaugų tokia apimtimi, kaip buvo iki tol, suteikti negalėsime, reikės išspręsti finansinį klausimą. Mat įkainiai yra gana nedideli. Didžiąją dalį įstaigų pajamų uždirbdavome viršydami tiek medikų, tiek pačios įstaigos krūvius. Kartu, aišku, pažeidinėdami ir visus epidemiologinius režimus“, - sako D.Steponkus, pridurdamas, kad turbūt jau visiems aišku, jog medicina ir darbas taps kitoks.
SAM pozicija
Didžioji dalis planinių paslaugų gydymo įstaigose bus atnaujintos artimiausiu metu, kai tam tinkamai pasiruoš pačios ligoninės ir poliklinikos. Pacientai jau artimiausiu metu, šią arba kitą savaitę, galės „gyvai“ konsultuotis su gydytojais, bus teikiamos planinės operacijos, procedūros ir kitos paslaugos. Žinoma, laikantis būtinų saugumo reikalavimų, kas svarbu siekiant užkirsti kelią koronaviruso (COVID-19) plitimui.
Įstaigų vadovai turės užtikrinti būtiną infekcijų kontrolę teikiant paslaugas pacientams. Registraciją būtina organizuoti taip, kad pacientai nesibūriuotų, o specialistų konsultacijas suplanuoti taip, kad išlaikytų tam tikrus laiko tarpus tarp vizitų, galėtų patalpas išvėdinti, dezinfekuoti.
Be to, gyvų konsultacijų, bent artimiausiu metu, bus mažiau nei iki krizės pradžios. Nuotolinės paslaugos kol kas lieka prioritetinės ir tik tuomet, jei problemų negalima išspręsti per atstumą, pacientai galės konsultuotis gyvai.
Prieš atverdamos duris, įstaigos turės parengti planinių stacionarinių ir ambulatorinių paslaugų atnaujinimo etapais planus. Juose - numatyti viską, kas būtina, norint teikti būtinosios medicinos pagalbos ir planines paslaugas.
Taip pat ligoninės turės dalį lovų palikti tam atvejui, jei susirgimų skaičius koronavirusu išaugtų.
Taigi tiek ligoninės, tiek poliklinikos galės pradėti dirbti tik susiderinusios planą su įstaigos infekcijų kontrolės specialistu, o kur jo nėra – konsultuojantis su Higienos institutu, taip pat su organizuojančia regiono įstaiga. Suderintą planą turės patvirtinti įstaigos vadovas ir tuomet jį pateikti NVSC specialistams.
Komentuoti: