Asamblėjoje pareiškimas dėl Ukrainos
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) 30 metų jubiliejaus šventiniai renginiai sutapo su Lietuvoje įvykusia EAHM kongreso generaline asamblėja, kurią organizavo asociacijai priklausanti LGVS. Asamblėjos metu iš visos Europos į Vinių susirinkę gydymo įstaigų vadovai ketveriems metams išsirinko naująją prezidentę Lucy Nugent iš Airijos. Vilnius padėjo išties unikalų parašą EAHM istorijoje: L.Nugent yra ne tik pirmoji 52 metus veikiančios organizacijos prezidentė moteris, bet ir slaugytoja, nors paprastai gydytojų vadovais tampa gydytojai.
 

Dabartinis EAHM prezidentas Philippe Blua pabrėžė, kad Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga yra labai aktyvi europinės asociacijos dalis ir pridūrė, kad visi gydytojai vadovai Europoje jaučia bendrystę, nes susiduria su panašiais iššūkiais, kuriuos įveikti padeda apsikeitimas patirtimi.

 
Generalinėje asamblėjoje vienbalsiai patvirtintas pareiškimas ir dėl karo veiksmų Ukrainoje. Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras teigė, kad įvykiai, kurie vyksta šalia mūsų, Europoje, neramina visą medikų visuomenę.
 

„Europos gydytojų vadovų sąjunga griežtai pasmerkė Rusijos veiksmus. Ji atkreipė dėmesį į protu nesuvokiamus bandymus trukdyti teikti medicinos pagalbą nukentėjusiems nuo karo veiksmų civiliams gyventojams. Solidarumas ir susitelkimas – esminė žinutė, kurią savo pareiškimu norime pasiųsti kolegoms Ukrainoje“, – teigė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras ir pridūrė, kad EAHM yra pasirengusi savo kompetencijos ribose teikti visą reikalingą pagalbą bei ragina prie to prisijungti ir kitas Europos medicinos organizacijas.

Buvęs ilgametis EAHM prezidentas Gerry O‘Dwyer tvirtino, kad Lietuva yra Europos siena ir prašė toliau dalintis patirtimi dėl karo Ukrainoje: „Mums reikia žinoti iššūkius, kuriuos kelia situacija Ukrainoje. Nepamiršime kolegų, kurie teikia medicinines paslaugas. Kad atlieptume jų poreikius, bendradarbiauja visa Europa.“
 Garbingi generalinės asamblėjos svečiai dalyvavo jubiliejų švenčiančios LGVS konferencijoje, kurioje naujai išrinkta prezidentė L.Nugent pavadino Lietuvą jai visuomet labai svarbia ir miela vieta. Ji dėkojo už galimybę stovėti prieš solidžią gydytojų vadovų auditoriją. Kalbėdama apie ateities darbus ji akcentavo ryšių su pramone svarbą ir vadovų dalyvavimą priimant vyriausybės sprendimus.
 

„Vadovai turi daryti įtaką ir Europos politikai. Turime savo misiją ir būtina suvokti, kokį poveikį mūsų paslaugos daro aplinkai“, – atkreipė dėmesį naujai išrinkta EAHM prezidentas Lucy Nugent.

 
Jai antrino ir iš Airijos atvykęs buvęs prezidentas G.O‘Dwyer. Devynioms ligoninėms pietų Airijoje vadovaujantis konferencijos svečias svarstė apie visoje Europoje integruotas medicinos paslaugas.
 

„Turime integruoti universitetus, akademinę sveikatos mokslų sistemą, vystyti partnerystę su pramone. Būtina optimaliai išnaudoti žmonių gebėjimus ir dalintis patirtimi. Tikslas – padaryti viską, kas geriausia ligoniams“, – sakė buvęs ilgametis EAHM prezidentas Gerry O‘Dwyer. 

 
EK atstovė: reikia didinti medikų skaičių
Konferencijos metu EAHM prezidentas P.Blua išskyrė pagrindinę Europos sveikatos sistemos problemą: sveikatos priežiūrą tenka vykdyti nepaisant aukštų kaštų ir gydytojų bei slaugytojų trūkumo. Šias mintis gvildeno ir  Europos komisijos Sveikatos priežiūros sistemų padalinyje dirbanti Katarzyna Kielar, kuruojanti Suomiją, Estiją ir Lietuvą. Pandemija išryškino, kokios pažeidžiamos Europos valstybių sveikatos apsaugos sistemos. „Yra šalių, kur žmonės pas gydytoją galėjo patekti tik po dviejų mėnesių (ne viruso atveju)“, – teigė ji. 
 
Europoje auga medicinos personalo poreikis. „Reikės daugiau slaugytojų, kurių sunkiau rasti kaimo vietovėse. Gydytojai taip pat nelinkę dirbti mažose medicinos įstaigose, jie nori praktikuoti miestuose“, – situaciją apibūdino Europos komisijos atstovė. Anot jos, krizių laikotarpiu visoje Europos Sąjungai svarbu išplėtoti atsparesnę netikėtumams sveikatos apsaugos sistemą. „Yra poreikiai, bet galimybės patenkinti paklausą ribotos. Reikėtų geriau planuoti personalo darbą, darbuotojų skaičių. Ypač svarbus konkurencingas užmokestis naujiems talentams pritraukti. Reikia peržiūrėti gydytojų rengimo sistemą, įdarbinimo schemas, įtraukti daugiau studentų į medicinos studijas, sumažinti iš universitetų iškrentančius studentus, bandyti išlaikyti visus įstojusius“, – gairėmis dalijosi Europos komisijos atstovė.
 
Komplimentai iš Airijos
Ilgametis EAHM prezidentas G.O‘Dwyer negailėjo gražių žodžių Lietuvos medikams. „Ne vienerius metus buvau asociacijos prezidentas ir pažįstu nemažai žmonių iš Lietuvos. Jūs puikūs gydytojai, jums rūpi jūsų ligoniai. Mes bendradarbiaujame su Lietuvos medikais ir stebime, kaip suteikiamos paslaugos, integruojama priežiūra“, – kalbėjo svečias iš Airijos ir pridūrė, kad lietuvių patirtis vertinama Airijoje, kur šiuo metu taip pat vyksta sisteminiai pokyčiai.
 
„Dirbame, kad lėtinėmis ligomis sergančius žmones būtų galima prižiūrėti namuose, kad jie nepatektų į ligoninę apskritai. Jei šeimos gydytojas dirbtų bendruomenėje, jiems nereiktų atsidurti ligoninėje, kur turi patekti tie, kuriems absoliučiai būtina“, - pasakojo G.O‘Dwyer.
 
Plačiau pertvarką šioje šalyje konferencijoje pristatė Tony Canavan, Airijos sveikatos vadybos instituto (HMI) prezidentas ir „Saolta grupės“ generalinis direktorius (CEO) paantrinęs prieš tai kolegos išsakytai minčiai, kad Lietuvos medikus su kolegomis laiko geruoju pavyzdžiu.
 
Airijos sveikatos apsaugos reformą numatoma baigti 2030 metais. Jos būtinybė kilo dėl mažo medicinos paslaugų prieinamumo: ilgai trunkanti kelionė į nutolusią gydymo įstaigą, didelės eilės, neišskiriant skubios pagalbos skyrių, lovų trūkumas. „Investavome į pirminės priežiūros centrą, kur dirba šeimos gydytojai terapeutai, psichikos sveikatos komandos ir kiti specialistai.  Sukurtos 6 regioninės zonos su atskira autonomija ir paslaugų integracija. 2030 metams norime sutvarkyti infrastruktūrą, išplėtoti informacijos komunikacijos technologijas“, – Airijos sveikatos sistemos padėtį pristatė T.Canavan.
 
Įpėdiniams kvietė perduoti pokyčių fakelus

LGVS sveikinęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentavo pokyčių, kuriuos organizacijoje palieka vadovas, svarbą: „Sunku atsisakyti pagundos reaguoti į spaudimą dėl trumpalaikių sprendimų ir siekti ilgalaikių tikslų. Deja, darbo rezultatai matomi laike. Kartais tolimesniame, nei vadovo karjera siekiančiame laikotarpyje. Komandinis darbas, palikimas – fakelas, kurį vienas vadovas perduoda kitam.“ Anot jo, net ir klaidos yra vertingos, nes yra patirtis, kuria gali pasinaudoti atėjęs įpėdinis.

 
Šeštą kadenciją Seimo Sveikatos reikalų komitete esantis jo pirmininkas Antanas Matulas tikino, kad be Lietuvos gydytojų vadovų neįmanoma įgyvendinti jokio tikslo sveikatos sistemoje. Jis komentavo ir neseniai parlamente priimtą gydytojų vadovų rotacijos įstatymą. „Gal kai kam atrodo baisu, bet taip nėra, nes beveik visose institucijose yra kadencijos, štai po penkerių metų policijos komisarai važiuoja į kaimyninį rajoną padirbėti“, – aiškino A.Matulas.
 
Tai, kad pasaulis laukia mūsų gydytojų, anot parlamentaro liudija Lietuvos medicinos kokybę, kuri neatsilieka nuo vakarietiškų standartų. „Atsiliekame nuo vakarų finansavimo srityje, bet tik laiko klausimas, kada mūsų PSDF juos pasivis“, - optimizmu dalijosi A. Matulas ir priminė apie augančias PSDF pajamos, kuris 2006 metais sudarė 0,8 mlrd. eurų, 2018 – 1,8 mlrd. eurų, o šiemet – jau 2,79 mlrd. eurų.
 
Sveikinimo žodį tarusi premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė teigė, kad COVID-19 parodė, jog lyderiai atsiranda staiga. „Ir kartais jais tampa ne tie, kuriais tikėjome, o netgi tie, kuriais netikėjome, – pastebėjo Ž.Gudlevičienė ir pridūrė, kad lyderystė gali būti tiek kurianti ir destruktyvi. „Per kovidą iškilo ir tokie, ir tokie lyderiai. Tai priklauso ir nuo grupių, kurioms lyderiaujame“, –pastebėjo Ž.Gudlevičienė ir pabrėžė, kad vadovavimas yra menas ir mokslas kartu. Visiems susirinkusiems ji linkėjo nesustoti mokytis ir toliau būti lyderiais.

---

 
Prie apskirto stalo 
Žurnalisto visuomenininko Aurimo Perednio klausimai konferencijos dalyvius kvietė pareikšti nuomonę didžiausią atgarsį visuomenėje turinčiomis temomis.
- Paprašyti balais įvertinti pandemijos kontrolę šalyje, beveik visi skyrėte septynetą.  Ko išmokome šiuo sunkiu metu? Kas galėjo būti kitaip?
A.Pūrienė:
- Skirdama septynis, turėjau omenyje valdžios požiūrį į  žmones  –  nepakankamą politikų pasitikėjimą žmonėmis ir gydymo įstaigų vadovais. Trūko priemonių ir viena pirmųjų nuomonių, pasirodžiusių viešumoje, kad dėl nesėkmių kalti ligoninių direktoriai, esą jie kažko nepadarė, nesustabdė infekcijos. Tai laikau klaida.
 
L.Nugent :
- COVID-19 valdymą Airijoje taip pat vertinčiau septyniems. Prieš pandemiją įvyko rinkimai, po kurių vyriausybė nepasikeitė, todėl buvo lengviau perimti situacijos kontrolę. Žinoma, buvo sunku, nes turėjome užsidėti kaukes, apsivilkti skafandrus, bet buvome budrūs ir tai pasiteisino priimant sprendimus.
 
Violeta Grigienė (LGVS valdybos pirmininkė, Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovė):
- Vis dėlto esminė pamoka visai sistemai, kad tokioms situacijoms reikia pasiruošti, kiek tai įmanoma. Kiekviena pandemija skiriasi, bet bendrus vadybos principus ir pasirengimo algoritmus turėti reikėtų. Įvertinus resursus, supažindinti sistemą su pasirengimo žingsniais, kad kiekvienas vadovas, žinodamas, ką reikės daryti centriniu lygmeniu, pritaikytų tai savo įstaigos sistemoje. Taip pat reikia ruošti personalą, kad būtų adekvačiai ir pagal galimybes pasiruošęs ekstremalioms situacijoms.
 
Artūras Vasiliauskas (Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės direktorius):
- Aš nedrįsčiau daug kritikuoti, nes virusas visiems buvo naujiena. Dabar reikia galvoti apie rudenį, būsimą kito viruso bangą. Gal esu neteisus, bet manau, kad pajėgas telkti ir COVID-19 lovų skaičių reikėjo didinti miestuose, kur koncentruoti visi specialistai, užuot tai darius periferijoje. Nes mums paskyrus 100 lovų COVID-19 ligoniams, sutriko įstaigos darbas, kilo problemos vykdant klasterinius miokardo infarkto, insulto įsipareigojimus, planines operacijas.
 
P.Blua:
- Pas mus Prancūzijoje iki šiol vadovaujamės jakobinų sistema ir tai neblogai suveikė (Šypsosi). Vyriausybė ėmėsi gerų sprendimų, kai COVID-19 pateko į Paryžių. Kol buvo pašaliuose – laikė tarsi ne savo problema. Vietos iniciatyva buvo taip pat labai svarbi. Sveikatos ministras davė nurodymus, vietos ligoninių vadovai, prefektai vykdė...  Jau ima veikti sistema, tada ateina naujas vyriausybės įsakymas!
 
- Įdomu, ką mūsų svečiai mano apie vadovų rotaciją? Ypač smalsu išgirsti užsienio dalyvių nuomonę.
L.Nugent:
- Aš jau ketvirtus metus dirbu ligoninės vadove, nes irgi laimime konkursą penkeriems metams. Galiu dar kartą dalyvauti, tai iš viso būtų 10 metų. Manau, kad rotacija gerai. Nes apmusiji... Per daug pripranti prie ligoninės, vietos, kur bedirbtum... Reikia pokyčių, naujos energijos.
 
P.Blua:
- Rotacija gerai. Penkeri metai gal mažokai, o 10 metų kadencija gal jau daugoka. Gerai, kad yra karjeros galimybės naujiems žmonėms. Jei jie juda, mokosi, reikia parodyti ir kur gali atjudėti.
 
G.O‘Dwyer:
- Neabejoju, kad 5 ar 7 metai gera kadencija, daugiausiai ji galėtų trukti 10 metų. Ar matėte, kad bendrovėse generalinis direktorius būtų daugiau kaip 5-7 metai? Reikia pokyčio, naujo postūmio, naujos energijos, nes atsiranda perdegimas, pripratimas prie vietos. Reikia žengti kitą žingsnį. Žinoma, politinis įsikišimas į mūsų gyvenimą mums nepatinka ir tai turi būti skaidru. Bet vadovaujančiose pozicijose reikia noro judėti pirmyn.
 
A.Pūrienė:
- O aš esu prieš. Jei nebūtų politinių paskyrimų, tai būtų geras atsinaujinimas, bet kai tai daro politikai, atsiranda dvigubas dugnas. Negerai, kad medicinos įstaigų vadovai, per eilę metų praradę medicinos specialisto įgūdžius, išmetami-išeina į nieką, nors yra puikūs vadybininkai, įgiję daug papildomų kompetencijų, turintys dvigubą ar trigubą išsilavinimą, mokslo laipsnius yra valstybės turtas, kurio atsisakoma lengva ranka. Kiek daug LGVS narių taip išėjo...  ir liko pamiršti. Kai valdininko darbo vieta keičiama, jis turi  garantijas gauti kitą darbą, o medicinos įstaigos vadovas Lietuvoje– ne.
 
- O kaip vertinate sveikatos apsaugos reformą?
A.Pūrienė:
- Kuo mažiau viešumos, tuo daugiau tamsumos. Ji jau kur kas anksčiau turėjo būti išdiskutuota LGVS, kitose sveikatos asociacijose kartu su ministerija Deja, diskusijos nebuvo, nėra. Pasigirsta, kad asociacijos tik trukdo... Ką gi, išgyvenome pandemiją, išgyvename karą,  išgyvensime ir tai.
 
L.Nugent:
- Kad ir ką bekeistume, visada svarbu suprasti, kodėl tai daroma. Kiekvienas pokytis turi būti ministerijos ir ligoninių vadovų susitarimo reikalas, nes ministerija neturi patirties, kurią turi ligoninių vadovai. Tam ir yra asociacija, gydytojų vadovų sąjunga, kad tartų savo žodį. Jei sprendimus nuleis iš viršaus – gero rezultato nebus.
 
P.Blua:
- Buvau profsąjungos Prancūzijoje vadovas ir žinau: kai tik profsąjungos įsikiša, susitarimas neįmanomas. Sprendimas turi būti suderintas, bet tik pagrindiniu klausimu – visais aspektais sutarimo nebus. Dėl to reikia atsargiai pasirinkti, kas yra tas vienas dalykas ir vyriausybei parodyti, kad norint sėkmingo įstatymo įgyvendinimo reikia laiko diskusijoms.
 
G.O‘Dwyer:
- Aš manau, kad vyriausybė savo politiką turi apsvarstyti visuomenėje, nes politika turi būti veiksminga. Sistemomis turi dalintis ir skirtingos šalys. Visada bus pritariančių ir prieštaraujančių. Pastarieji neturėtų sulaikyti. Jei prieš dešimtmetį kas būtų pasakę, kad Airijoje bus vienos lyties santuokos, būčiau nepatikėjęs. O dabar yra ir labai gerai gyvename. 

---

 
LGVS – 30 metų

Profesorė, buvusi LGVS valdybos pirmininkė Alina Pūrienė prisiminė turtingą Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos trisdešimties metų istoriją, kuri prasidėjo su pirmaisiais atsikuriančios Lietuvos valstybės  gyvavimo metais. Nuverstas Lenino paminklas, grąžinta katedra, iš šalies išvesta sovietų kariuomenė... Besivaduojant iš ilgamečio okupacijos sąstingio šaliai reikėjo pokyčių visose jos gyvavimo srityse, tame tarpe ir sveikatos priežiūros. Lietuvos gydymo įstaigų vadovai 1991 m. susibūrė į sąjungą, kurios nariai visus tris dešimtmečius bus aktyvūs sveikatos politikos dalyviai, kartu su vyriausybe, politikais kurs sveikatos apsaugos sistemą bendradarbiaudami su Sveikatos apsaugos ministerija, Seimu Valstybine ligonių kasa bei kitomis sveikatos organizacijomis.
 
Kaip pirmasis asociacijos prezidentas į istoriją patenka Kauno miesto Greitosios medicininės pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas Egidijus Bartusevičius. Po jo pareigas ėjo prof. hab. dr. Vinsas Janušonis, o vėliau net septyniolika metų vadovavo doc. dr. Stasys Gendvilis. Nuo 2017 metų asociacijos prezidentas doc. dr. Kęstutis Štaras.
 
A.Pūrienė įvardija, kad tarp pagrindinių sąjungos veiklos krypčių visuomet buvo sveikatos politikos formavimas, asociacijos narių teisių ir interesų gynimas, bendradarbiavimas su kitomis medikų draugijomis Lietuvoje ir užsienyje. LGVS nariai tapo premjerų patarėjais, parlamentarais, Europos parlamento nariais, Seimo, SAM neetatiniais konsultantais. O kur dar gausus būrys nusipelniusių Lietuvos sveikatos darbuotojų ir garbės ženklo bei kitų apdovanojimų nominantų.
LGVS neliko nuošalyje ir valdant COVID-19 pandemiją. Nariai priklausė vyriausybės Nepriklausomų ekspertų patariamajai tarybai, derino 52 teisės aktų projektų epizodus SAM, rengė raštus įvairiausiais klausimais atsakingoms institucijoms.
 
LGVS priklauso 144 nariai iš 129 gydymo įstaigų. Lietuvoje asociacijai priklausančių narių nėra tik Skuodo, Utenos, Rietavo, Mažeikių, Kalvarijos rajonuose.
„Kai individualūs interesų atstovai buriasi į asocijuotas grupes, ieškodami paramos ir kolektyviai bandydami priartėti prie viešojo valdymo sistemos, nuveikia daug sudėtingų, su kompetencija ir intereso suvokimu susijusių darbų. Be to, kolektyvinis intereso išgryninimas, problemų suvokimas ir galimų sprendimų analizė, akivaizdžiai sutrumpina viešųjų problemų sprendimą, nes į viešojo valdymo instituciją interesų grupė ateina pasiruošusi, ištyrusi problemos kontekstą, gerai suvokdama savo siekius ir jau susipažinusi su viešojo sektoriaus institucijų veikimo būdais“, – LGVS narių vaidmenį ir vertę šalies gyvenime citavo A.Pūrienė ir patikino „Lietuvos gydytojų vadovai – aktyvi Europos bendruomenės dalis – už esminę sveikatos priežiūros sistemos pertvarką“.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!