- Živile, prisipažinsiu, nežinojau, kad jūsų vadovaujama Kauno miesto poliklinikos laboratorija yra pavyzdys ne tik Lietuvai, bet ir Europai, čia semtis patirties važiuoja užsienio delegacijos.
 
- Daugeliui, ko gero, laboratorija yra nematoma gydymo įstaigų dalis, kurios nei mato, nei girdi. O kuo pasidžiaugti, turime. Kaip ir sakėte, sulaukiame svečių, neseniai viešėjo čekai, kiek anksčiau – italų delegacija...
 
- Kas čia juos vilioja atskleisime kiek vėliau, bet pradžiai įdomu, koks laboratorijos dydis?
 
- Turime penkis didžiuosius laboratorijos padalinius, Dainavoje įsikūrusi centrinė laboratorijos dalis. Procedūriniai kabinetai yra aštuoni.
Iš viso dirba septyniasdešimt žmonių laboratorijos infrastruktūroje.
 
- Esate pritaikę skandinavišką valdymo struktūrą. Kuo ji skiriasi nuo įprastos?
 
- Labai retai Lietuvos laboratorijų infrastruktūrai priskiriami procedūriniai kabinetai. Mano įsitikinimu, tai daryti reikia, nes laboratorinė diagnostika prasideda jau mėginio paėmimo metu. Taip mes valdome etapą ikianalizinėje dalyje. Mokome slaugytojas tinkamai paimti kraujo mėginius, diegiame įvairius sprendimus procedūriniuose kabinetuose ir taip išvengiame klaidų.
 
- Labiausiai kraujo tyrimai kelia stresą dėl tų rytais nusidriekusių eilių prie procedūrinio kabineto... Pas jus eilių nėra. Ką darote kitaip?
 
- Mes pirmieji Lietuvoje procedūriniuose kabinetuose įdiegėme „Lean“ įrankiais grįstus sprendimus. Pakeitėme baldų išdėstymą, supaprastinome informacinę programą, išmokėme pacientus paduoti savo dokumentą, kurį slaugytoja nuskanuoja ir nereikia klausti vardo, pavardės... Jei važiuotumėte per visus penkis mūsų padalinius, visur procedūriniai kabinetai identiški – nuo baldų iki prietaisų išdėstymo, informacinių technologijų.
 
- Kiek laiko kauniečiai laukia tyrimų eilėje?
 
- Jei prieš įdiegiant „Lean‘ą“ laukė vidutiniškai penkiolika minučių, tai dabar – apie keturias.
 
- Jūs vieninteliai Europoje įdiegę „Lean‘ą“ šlapimo diagnostikos tyrimams. Pagavo azartas, kai pasiteisino pirmasis procedūrinių kabinetų projektas?
 
- Tikrai! Mes beprotiškai užsikabinome (šypsosi). Kaip egiptiečiai, kur išmokę mumifikuoti, mumifikuodavo net žuvytes! Iš tiesų, gerai suvaldžius procesus, galima padaryti daugiau su mažiau.
 
- Iš to netgi gimė mokslinė studija prestižiniame „Oksfordo“ žurnale. Kodėl ji tokia aktuali?
 
- Tai aktualu sprendžiant įvairias laboratorines neatitiktis bei valdant procesus ir kituose laboratorijos skyriuose – nes pritaikius vienur, lengva pritaikyti ir kituose procesuose. Smagu dirbti ne sunkiau, o lengviau, turėti laiko prasmingesniems darbams.
 
- Beje, ar tiesa, kad Kauno miesto poliklinikoje apskritai bene geriausia šlapimo diagnostika Europoje?!
 
- Iš tiesų, esame išskirtiniai Europoje, nes visose kitose laboratorijose atliekami biocheminiai šlapimo tyrimai, kurių metu fiksavus ką nors, ką reikia detaliau patyrinėti, darbuotojai tyrimą užbaigia mikroskopuodami centrifuguotą šlapimo mėginį. Kartais įstaigos turi ir automatinės mikroskopijos galimybę – tačiau vis tiek tenka atlikti daug rankinio darbo, nes duomenų neužtenka priimti tikslią diagnostinę išvadą.
Jei atvirai, tos mikroskopijos dirbant iš širdies ir linkint gero pacientui – tikrai daug ir neretai vis tiek pasitaiko žmogiškųjų neatidumo klaidų.
Todėl ėmėmės analizuoti pasaulio mokslo literatūrą – ir priėmėme sprendimą ne tik atlikti biocheminį šlapimo tyrimą, bet ir tirti šį mėginį pasitelkiant tėkmės citometrijos ir pažangios automatinės skaitmeninės mikroskopijos analizatorius. Ši triguba sistema neturi sau lygių niekur kitur Europoje.
Mes visokeriopai investuojame į kokybę. Darome papildomus nepriklausomų trečiųjų šalių kontrolinius matavimus, nenaudojame pigių diagnostinių produktų, 97 proc. tyrimų pasiekia pacientą tą pačią dieną dėl įdiegtų tyrimo procesus optimizuojančių sprendimų. Praėjusiais metais išleidome 3 mokslo publikacijas tarptautiniuose recenzuojamuose žurnaluose – nes tikime, kad turime ne tik atlikti rutininius darbus, bet ir sukurti pridėtinę vertę bendrai laboratorinei diagnostikai atlikdami mokslo studijas.
 
- Kokios dar inovacijos padeda jūsų darbe?
 
- Šiuo metu norime įsigyti automatizuotą imunocheminių ir hematologinių tyrimų liniją. Tam reikia ruoštis ne vienerius metus.
Neseniai apsilankę laboratorinės diagnostikos tarptautiniai ekspertai pasakojo, kad yra lankęsi Australijos, Amerikos laboratorijose. Sakė visada žinoję, kad Lietuva laboratorinėje diagnostikoje stipri, bet taip išplėtoto IT įrankio kaip pas mus dar nebuvo matę.
 
- Kauno miesto poliklinikoje pacientai gali paskambinti tiesiai į laboratoriją, gauna nemokamas laboratorinės medicinos gydytojo konsultacijas. Šiaip jau skamba kaip dar vienas didelis darbas. Ir ne visada malonus. Kodėl to reikia?
- Norime būti arčiau paciento. Reikia turėti budrumą analizuojamiems tyrimams ir metodams. O geriausiai tai padeda užtikrinti pacientų atgalinis ryšys – todėl svarbu, tiek mums tiek pacientams, kad būtų galima kuo lengviau susisiekti.
 
- Grįžtant prie jūsų mokslinių darbų. Iš kur gimsta mokslinės ambicijos? Juk poliklinikos tikrai neprivalo tuo užsiimti?
 
- Istoriškai tikrai poliklinikos niekada nebuvo orientuotos į mokslą. Ir mūsų taip pat niekas nevertė, viskas kilo iš profesinio smalsumo. Noro, kad būtų patiems įdomu, nes paskui lengva užmigti savo neveiksnume.
Pavyzdžiui, prieš penkerius metus pradėjome organizuoti savo laboratorines diagnostines konferencijas. Jos vyksta kasmet. Pernai dalyvavo jau du šimtai penkiasdešimt dalyvių, pritraukėme lektorius ir dalyvius iš įvairių Europos šalių. Visi nustemba, kad konferenciją suorganizavome mes patys, laboratorijos darbuotojai.

---

 
Dosjė
Živilė Jacikė yra Kauno miesto poliklinikos medicinos laboratorijos vedėja ir medicinos biologė. Ji taip pat yra kokybės vadovė toje pačioje ir Alytaus miesto poliklinikoje.
Šiuo metu ji yra LSMU doktorantė. Mokslinių tyrimų sritis apima kokybės valdymą, laboratorinės medicinos procesų valdymą, transfuziologiją ir molekulinę biologiją.
Ji dirba su AI įrankiais, vadovauja LEAN metodikos diegimo projektams laboratorinės diagnostikos srityse. Šiuo metu jos dėmesys skiriamas plazmaferezei ir jos poveikiui donorų sveikatai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!