„Tarpusavyje atvejai susisieja, yra aiškios grandinės ir kol kas tokio visuomenėje plitimo nėra stebima“, – sakė NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė.
Jos teigimu, nors paskutiniu metu pastebimas per dieną nustatomų atvejų pagausėjimas, jie visi yra susiję su konkrečiais židiniais sveikatos priežiūros įstaigose, todėl kelia specialistams mažiau nerimo nei tuo atveju, jeigu jie būtų pavieniai.
„Kol tie židiniai yra patvirtinami ir lokalizuojami, nebeišplinta toliau, aiškūs yra sąlytį turėję asmenys, jie yra izoliuoti, (...). Jų izoliavimas laiku mus nuramina, kad šie asmenys neišplatina užkrato visuomenėje. Tai kol yra taip, kol yra lokalizuoti atvejai, lokalizuoti židiniai ir visuomenėje plitimo mes nematome, nesusijusio su židiniais, tol tikrai yra ramiau“, – kalbėjo G.Megelinskienė.
„Jeigu mes turėsime atvejus, atmetus atvejus, susijusius su židiniais, per 14 dienų ir matysime, kad tas atvejų skaičius, nesusijusių su židiniais, pakankamai auga, tai tada bus tikrai negerai ir tikrai reikės sunerimti, kad prasideda plitimas visuomenėje, kurio mes labai bijome“, – sakė ji.
 
Pasak NVSC specialistės, 14 dienų laikotarpis leis pamatyti ir savaitės pradžioje įvestų karantino palengvinimo priemonių rezultatus.
„Lygiai tas pats grožio paslaugų ir kitų paslaugų palengvinimas, karantino sušvelninimas, prasidėjęs nuo gegužės 18 dienos, jis savo reikšmę gali parodyti 14 dienų ir dar ilgesniame laikotarpyje, tai dar pakankamai laiko nepraėjo, turime stebėti situaciją, tikėkimės, kad vis dėlto tų atvejų ir nepadaugės“, – kalbėjo ji.
Pasak G.Megelinskienės, nors paskutiniu metu fiksuojama įvežtinių atvejų, tais atvejais, kai asmenys laikosi privalomos saviizoliacijos, jie yra mažiau grėsmingi.
„Jeigu jos būtų sėkmingai laikomasi, išplitimas įvežtinių atvejų nebūtų įmanomas“, – pabrėžė ji.
NVSC atstovė teigė, jog dėl tokių atvejų aktualus ir karantino režimo pratęsimas, leidžiantis lengviau reglamentuoti reikalavimą asmenims saviizoliuotis.
„Kol pristatau įvežtinius atvejus ir tuo labiau – išplitusius, manyčiau, kad tai yra pakankamai aktualu“, – sakė ji.
 
Pasak NVSC atstovės, vertinant, kada būtų galima atšaukti karantiną, taip pat svarbu stebėti kitus epidemiologinius rodiklius: dviejų savaičių susirgimus, epideminę kreivę – atvejų pasiskirstymą pagal laiką, hospitalizuotų atvejų skaičių.
„Yra daugybė komponentų įvertinti, ar turėtų būti pratęstas karantinas ar ne, bet šis sprendimas, jeigu bus priimtas bet kuris iš jų, tai bus derinama su ekspertais, kurie ir pasakys savo nuomonę, ką reikėtų daryti“, – kalbėjo G.Megelinskienė.
Ligoninėse dėl koronaviruso šiuo metu gydomi 79 asmenys, iš jų reanimacijoje – septyni, dviems taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, dar 32 – deguonies terapija.
Iš viso Lietuvoje yra nustatyti 1593 koronaviruso atvejai, tarp jų – 319 medikams.
Tebeserga 475, mirė 61 užsikrėtusysis. Pasveiko 1049 sirgusieji, iš jų 208 – medikai.