Lietuvių tarptautinis projektas subūrė trijų šalių mokslininkus

Giedrius Gaidamavičius
2021-03-19
Lietuvos Fizinių ir technologijos mokslų centro (FMTC) inicijuotas ir trijų šalių (Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos) mokslininkų pajėgas suvienijęs projektas pasiekė finišo tiesiąją. Atliktų tyrimų rezultatai pristatyti virtualioje Jungtinės Karalystės ambasados ir FMTC surengtoje konferencijoje. 
Lietuvių tarptautinis projektas subūrė trijų šalių mokslininkus
Tarptautinė trijų šalių mokslininkų grupė tyrė įvairius tekstilės derinius, naudojamus apsauginių kaukių nuo infekcinių ligų (tarp jų ir COVID-19) gamyboje.

Moderni įranga už britų lėšas
Lietuvos, Jungtinės Karalystės bei Ukrainos bendras mokslinis projektas, skirtas išsamiems nanodalelių tyrimams iš koronaviruso saugumo perspektyvos, pradėtas gruodžio pabaigoje. Projektą inicijavo Vilniuje veikiantis Fizinių ir technologijos mokslų centras. Šios įstaigos Aplinkotyros skyriaus vadovės, daktarės Steigvilės Byčenkienės vadovaujama tarptautinė trijų šalių mokslininkų grupė tyrė įvairius tekstilės derinius, naudojamus apsauginių kaukių nuo infekcinių ligų (tarp jų ir COVID-19) gamyboje.
 
Svarią paramą projektui suteikė Jungtinės Karalystės ambasada Lietuvoje, prie projekto prisidėjusi finansiškai. Už suteiktas lėšas FTMC įsigijo laboratoriniams tyrimams reikalingą įrangą: aerodinaminį aerozolio dalelių dydžio spektrometrą, kuriuo tiriamas apsauginių kaukių efektyvumas bei jų gamybai naudojamų tekstilės derinių patikimumas.

 
Konferenciją pradėjo ją moderavęs Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje Brianas Olley. Diplomatas pasidžiaugė tarptautinio projekto aktualumu ir savalaikiškumu, taip pat pabrėžė ilgą laiką tarp ambasados ir FTMC besitęsiantį bendradarbiavimą. B.Olley papasakojo, jog lietuvių inicijuotas projektas finansuotas pagal praėjusių metų pradžioje Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų sekretoriaus pradėtą tarptautinę programą, kuria siekta suburti įvairias šalis ir kartu ieškoti sprendimų atsakui į COVID-19.
 
Ambasadoriaus teigimu, jungtinio Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos projekto biudžetas siekia 168 tūkst. svarų. Iš jų – daugiau nei 40 tūkst. skyrė britų ambasada. Būtent šios lėšos ir leido įsigyti reikalingą įrangą. Pats FMTC projektui skyrė 120 tūkst.
Sveikinimo žodį tarė ir FTMC direktorius Gintaras Valiušis. „Tikiuosi, kad pasiekti rezultatai turės reikšmingą įtaką kovoje su pandemija“, - sakė jis.
 
Patikimiausios kaukės - medicininės
Pirmoji pranešimą pristatė tarptautinei mokslininkų grupei vadovavusi FMTC Aplinkotyros skyriaus vadovė S.Byčenkienė. Mokslininkės tyrimo objektas – tekstilinės medžiagos iš kurių gaminamos apsauginės kaukės ir jų veiksmingumo nustatymas prieš infekciją galinčias pernešti aerozolines daleles.
 

S.Byčenkienė pabrėžė, kad žmonių pamėgtų medžiaginių kaukių veiksmingumas kelia daug klausimų. Tyrime buvo ištirtos 24 skirtingos natūralios ir sintetinės kilmės medžiagos. Komentuodama tyrimo rezultatus, mokslininkė medžiagines kaukes rekomendavo dėvėti tik tuomet, jeigu yra kišenėlė, į kurią galima įdėti papildomą neaustinės medžiagos polipropileno sluoksnį (iš kurio gaminamos medicininės kaukės). Kita būdas saugiai dėvėti medžiagines kaukes – medvilnės audinį naudoti medicininių kaukių prilaikymui. Tokia rekomendacija siejama su faktu, kad medicininių kaukių prigludimas prie veido nėra išbandomas su manekenais, todėl neatsižvelgiama į galimą aerozolio dalelių su virusais nuotėkį. Medicininė kaukė prie nešiotojo veido priglunda nesandariai, todėl ne visas įkvepiamas oras patenka pro filtro medžiagą – didžioji oro dalis juda šalia kaukės. Tik įdėjus medicininę kaukę į tekstilinės laikiklį, medžiaginės kaukės yra pakankamai veiksmingos ir gali apsaugoti nuo užsikrėtimo COVID-19.
 
S.Byčenkienė akcentavo, kad medžiaginių kaukių gamintojams turėtų būti nurodyta laikytis rekomenduotinų standartų. Taip pat mokslininkė rekomendavo reikalauti gamintojų atlikti atitikmens standartams tyrimus, kad būtų įrodyta tinkama tokių kaukių kokybė. Kitas būdas įsigyti kokybišką medžiaginę kaukę – pasidomėti, ar produkcija testuota pagal visuomenei skirtų veidą dengiančių priemonių (CWA) 17553:2020 standartą.
Birmingemo universiteto profesorius, atmosferos mokslų srities ekspertas Francis Pope pranešime supažindino su COVID-19 pandemijos įtaka oro taršai Jungtinėje Karalystėje. Atlikti tyrimai parodė, jog nuo praėjusių metų kovo, kuomet šalyje buvo įvestas pirmasis karantinas, ženkliai sumažėjo ir iki metų pabaigos nebuvo atkurtas viešojo transporto priemonių (autobusų, traukinių) srautas. Pavasarį drastiškai krito ir automobilių naudojimas, tačiau antroje metų pusėje jis po truputį grįžo į prieš karantiną buvusį lygį.

 
Per pandemiją Jungtinėje Karalystėje žymiai išaugo naudojimasis dviračiais. Tokie pokyčiai praėjusį pavasarį atsispindėjo ir, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjusiuose Birmingemo oro taršos rodikliuose. Todėl F.Pope konstatavo, jog, nepaisant ekonominio sulėtėjimo ir nuosmukio, karantino metu oro kokybė pagerėjo.
 
Trečiasis pranešėjas – Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos L.V.Pisarževskio fizikinės chemijos instituto profesorius Petro Strižakas – supažindino su apsauginių kaukių naudojimo tendencijomis savo šalyje. Mokslininko teigimu, absoliuti dauguma Ukrainoje naudojamų kaukių gaminamos vietoje, tik nedidelė dalis importuojama.
Nei Ukrainoje naudojamų kaukių rūšys, nei joms keliami reikalavimai iš esmės niekuo nesiskiria nuo esančių Lietuvoje – ukrainietiškų kaukių standartas susietas su europiniu. Tiesa, kalbėdamas apie kaukių utilizavimą, P.Strižakas pateikė įdomų faktą – bent jau Ukrainos sostinėje Kijeve vietos valdžia kaukėms išmesti yra pastačiusi specialius medicininių atliekų konteinerius.
 
Ukrainiečių mokslininkas pabrėžė – bet kokio tipo apsauginės kaukės gali būti naudojamos neilgiau nei 2 valandas. Konferencijos pabaigoje, remdamasis asmeniniais pavyzdžiais, P.Strižakas akcentavo – dėvimos kaukės efektyvios tik tuomet, jei jas dėvi visi kartu esantys žmonės. Atskirai aptarti ir respiratoriai su iškvėpimo vožtuvu. Profesoriaus teigimu, jei nešiojantysis tokią kaukę serga, didelė tikimybė, jog bus infekuoti ir esantys aplink.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Nekrozuojantis fascitas: mėsą ėdanti bakterija

    Nekrozuojantis fascitas: mėsą ėdanti bakterija

    Monika (50 m.) gyveno saugų gyvenimą, kol vieną dieną nesusirgo mirtina liga, kurios per stebuklą ir juodą gydytojų darbą pavyko a...
    Iš pirmų lūpų: ką reiškia būti pacientu ir gydytoju Švedijoje

    Iš pirmų lūpų: ką reiškia būti pacientu ir gydytoju Švedijoje

    „Kartais atrodo, kad čia daug kas palikta natūraliai atrankai. Kita vertus, kai būklė rimta, reaguojama greitai“, &nda...

    Budinti vaistinė


    Kurortinėse vaistinėse gausu vaistus pamiršusių klientų

    Kurortinėse vaistinėse gausu vaistus pamiršusių klientų

    Vasaros laikas neatskiriamas nuo išvykų ir atostogų. Visai nesvarbu ar renkamės ilgesnę kelionę, ar savaitgalio poilsį pajū...
    Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

    Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo keisti kompensuojamųjų vaistų kainodarą, kuria skatintų pacientus rinktis tik vaistus s...

    Sveika šeima


    Aktyvių pramogų priešas – mėšlungis

    Karštos vasaros dienos, aktyvus sportas ar mėgavimasis vandens telkinių teikiamais malonumais gali pasižymėti ne tik smagiomis akimirkomis, bet taip pat ir veriančiu raumenų skausmu – mėšlungiu. Jis gali surakinti šlaunis, blauzdas, pėdas, kaklą, rankas, plaštakas, pilvą ir net raumenis ties šonkauliais. BENU vaistinės ekspert...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Narkotikai karo lauke: visi kaltina visus

    Dar gegužės mėnesį Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė perėmusi intriguojantį rusų kario skambutį namo, kuriame jis prašė atsiųsti narkotikų. Tiesa, visomis įmanomomis nuodėmėmis priešus kaltina abiejų kovojančių šalių propagandos.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Diena, nepanaši į kitas
    Henrikas Vaitiekūnas Diena, nepanaši į kitas
    Egzistencija, pagrindžianti realybę
    Henrikas Vaitiekūnas Egzistencija, pagrindžianti realybę

    Naujas numeris