Lietuva pasitempė
„Lietuva per trumpą laikotarpį (keliais etapais) įgyvendino visus Pasaulio sveikatos organizacijos best buys sprendimus. Kas yra best buys? Tai – ekonomiškai efektyviausios ir paveikiausios alkoholio kontrolės priemonės: pirmiausia mokesčių didinimas, toliau – prieinamumo mažinimas (per pardavimo valandų mažinimą) ir alkoholio reklamos draudimas“, – pristatyme sakė M.Štelemėkas, kuris L.S. pasakojo, kad iki 2008 metų Lietuva nevykdė jokios alkoholio kontrolės politikos. Akstinu susimąstyti ir imtis veiksmų tapo dar prieš maždaug penkiolika metų (2007 m.) nutikę keli skaudūs autoįvykiai (dėl neblaivių automobilio vairuotojų žuvo žmonės, tarp jų vaikai). Lietuvai, pasak mokslininko, reikia ir toliau laikytis dabartinės alkoholio kontrolės politikos.
 
Pasak M.Štelemėko, 2018-aisiais priimti alkoholinių gėrimų pardavimo laiko apribojimai pastebimai sumažino Lietuvos populiacijos alkoholio suvartojimą ir kartu pagerino visuomenės sveikatos rodiklius – sumažėjo vyrų mirčių. „Iki tol Lietuvoje sekmadienį ir pirmadienį mirdavo daugiau vyrų nei kitomis dienomis. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad papildomai apribotas alkoholinių gėrimų pardavimo laikas paveikė vyrų mirtingumo rodiklius sekmadieniais ir pirmadieniais. Rodikliai sumažėjo iki savaitės vidurkio“, – teigė profesorius, priduriantis, kad pastarasis mirtingumo fenomenas gali būti susijęs su posovietinėms valstybėms būdinga „daugiadienių“ kultūra.   
 
Alkoholio akcizo didinimas reikšmingai sumažino alkoholio įperkamumą ir padeda vienu šūviu nušauti du zuikius: visuomenė mažiau vartoja alkoholio, o valstybės biudžetas pasipildo pajamomis.
 

„Nuo 2017 metų pastebime reikšmingą alkoholio suvartojimo mažėjimą. Nuo šių metų buvo ženkliai padidintas alkoholio akcizas. Pastebime reikšmingą šuolį surenkamų akcizų krepšelyje. Valstybės biudžetui tai yra win-win (dviguba pergalė – red.past.) situacija. Kartais pasigirsta diskusijos, kad galbūt Lietuva galėtų svarstyti minimalios alkoholio kainos įvedimą ir panašiai. Manau, kad akcizai yra kur kas galingesnė priemonė mažinant alkoholio suvartojimą, nes papildomos pajamos iš padidėjusių alkoholinių gėrimų kainų patenka į valstybės biudžetą“, – sako LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas profesorius Mindaugas Štelemėkas, pripažįstantis, kad Lietuvoje egzistuoja ir neapskaityto alkoholio suvartojimo problema. Tiesa, kur kas didesnė bėda – didelis apskaityto alkoholio suvartojimas.

 
NTKAD laikinoji vadovė Gražina Belian teigia, kad dėl vykdomos kontrolės politikos legalaus alkoholio vartojimas po truputį mažėja nuo 2012 metų. Be to, visuomenė palaiko dalį alkoholio kontrolės priemonių. Pavyzdžiui, maždaug 2 iš 3 (18-74 metų) Lietuvos gyventojų teigiamai vertina alkoholinių gėrimų draudimą socialiniuose tinkluose. Pastebėta, kad pastaroji priemonė mažina alkoholio vartojimą tarp jaunimo.     
 
Nereikia užmigti ant laurų
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Aurelijus Veryga džiaugiasi, kad pagaliau sulaukėme nepriklausomų ir nepolitinių tyrimų, kurie parodo, jog mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės priemonės Lietuvoje veikia. Tiesa, mūsų šaliai dar yra kur pasitempti. Parlamentaras, žvelgdamas Skandinavijos pusėn, viliasi, jog per dešimtį metų Lietuvai pavyks sumažinti suvartojamo absoliutaus alkoholio kiekį iki 7 litrų vienam asmeniui per metus (dabar vienam šalies gyventojui tenka 11,2 litrai apskaityto absoliutaus alkoholio per metus). 
 
„Kur mes galėtume tikrai padirbėti – tai vartotojų informavimo apie galimas žalas ir rizikas srityje. Kalbu apie alkoholinių gėrimų žymėjimą. Tiesiog reikia ant alkoholinių gėrimų pakuočių pažymėti, kokia yra grėsmė. Kaip yra ant tabako gaminių, taip turėtų būti ir ant alkoholinių gėrimų pakuočių“, – teigia A.Veryga.
 
Tiesa, psichologo profesoriaus Gedimino Navaičio nežavi mažėjančio alkoholio suvartojimo tendencijos. Reikšmingo rezultato nėra, sako jis. Be to, pašnekovo neįtikina ir tai, kad minėtosios trys alkoholio kontrolės priemonės (akcizų didinimas, reklamos draudimas ir pereinamumo mažinimas) yra efektyvios.  
 
„Jeigu šios priemonės laikomos sėkmingomis, ar galėtume pasidžiaugti, jog Lietuvoje nėra jokių problemų su narkotikais? Juk žaliavos ir produkto kaina skiriasi bent penkiais šimtais procentų, reklamos – nulis, o kur nusipirkti aš nežinau“, – vaizdžiai samprotauja G.Navaitis, pridurdamas, kad šiandien alkoholio vartojimo problemos sprendžiamos tik per draudimus. Pamirštama, kad yra dvi santykio su alkoholiu kategorijos: alkoholio vartojimas ir piktnaudžiavimas alkoholiu.  
 
Slaptas pirkėjas: rezultatai liūdnoki
Pernai LSMU atliko slapto pirkėjo tyrimą. Jo tikslas – įvertinti, ar mažmeninės prekybos centrų darbuotojai pareigingai tikrina jaunų žmonių, norinčių nusipirkti alkoholinių gėrimų, amžių. Deja, tyrimo rezultatai parodė, kad mažiau nei pusės suvaidintų pirkimų atveju pardavėjai paprašė jaunų slaptų pirkėjų (LSMU studenčių) asmens tapatybės kortelės.    
 
„Tarptautinė patirtis rodo, jog kai pradedami atlikti tokie tyrimai, rezultatai gerėja, nes auga darbuotojų sąmoningumas, todėl vis dažniau patikrinamas pirkėjo amžius. Be to, Lietuvoje yra palanki situacija tokiems eksperimentams atlikti, nes turime reikalavimą, kad jeigu žmonės yra jaunesni negu 25 metai, iš jų turi būti pareikalauta dokumento“, – pasakojo M.Štelemėkas. Anot jo, mažmeninės prekybos tinklų ir jų darbuotojų atsakingumo jausmą augina ir šios problemos nagrinėjimas viešojoje erdvėje. Tiesa, ne visi prekybos tinklai reaguoja vienodai. 
 
„Matome, kad vieni prekybos tinklai yra pasitempę ir į mūsų tyrimo rezultatus reagavo, domėjosi, sekė, o kiti visiškai ignoravo. Matome tam tikrą netolygumą, bet nenorėtume baksnotis pirštu. Tiesiog norime po truputį auginti prekybos tinklų sąmoningumą, budrumą bei raginti, kad jie atitinkamai dirbtų su savo darbuotojais. Šie iš jaunai atrodančių žmonių turi paprašyti parodyti asmens tapatybės kortelę ir neparduoti alkoholinių gėrimų, jeigu žmogus nėra tinkamo amžiaus“, – tikslais dalijosi pašnekovas. 
 
„Matyt, reikėtų investuoti į darbuotojų apmokymą. Ir, jeigu tai (tikrinamas jaunų alkoholinių gėrimų pirkėjų amžius – red. past.) nėra daroma, matyt, reikia griežtesnės atsakomybės“, – įsitikinęs A.Veryga. Anot jo, prastus tyrimo rezultatus veikiausiai lėmė darbuotojų kompetencijų stygius (neretai pardavėjai nežino, kaip korektiškai paprašyti amžių patvirtinančio pažymėjimo) bei prekybos centrų vadovybės požiūris. Viena taikomų drausmės priemonių, anot pašnekovo, galėtų būti mažmeninės prekybos tinklų licencijos panaikinimas. Galbūt tada verslo atstovai būtų suinteresuoti laikytis nustatytos tvarkos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!