Liberalėjančios nuomonės rūkymo klausimais

Janis Muchks
2021-02-25
Diskusijos apie tai, kaip išspręsti rūkymo keliamas problemas vyksta jau pakankamai seniai. Vieni laikosi pozicijos, kad visi  rūkantieji turi mesti rūkyti, o valstybės vaidmuo yra ribojimai, akcizų kėlimas bei švietimas. Kiti teigia, jog susidariusią situaciją reikia vertinti realistiškai ir ieškoti būdų, kaip jau dabar sumažinti tabako keliamą žalą visuomenės sveikatai bei pasaulio ekonomikai, nes priklausomybė nuo nikotino yra itin stipri ir draudimai rūkalių elgesio staiga nepakeis. Pasaulyje šiuo metu rūko per 1 milijardą žmonių ir tik keliems procentams rūkalių, kurie savarankiškai bando atsisakyti šio žalingo įpročio, nerūkyti pavyksta kiek ilgiau nei metus.
Liberalėjančios nuomonės rūkymo klausimais
Tik keliems procentams rūkalių, kurie savarankiškai bando atsisakyti šio žalingo įpročio, nerūkyti pavyksta kiek ilgiau nei metus.

„Mesti rūkyti yra labai lengva. Aš tai dariau daugybę kartų“
Markas Tvenas
 
Faktas
PSO teigimu, jei pasaulyje nebus įgyvendinamos mokslu grįstos tabako vartojimo mažinimo intervencijos, 2025 m. apie 24 proc. pasaulio gyventojų rūkys, o iki 2030 m. mirusiųjų nuo tabako sukeliamų ligų skaičius galimai išaugs iki 8 mln.

 
Globali problema
Dar praėjusio amžiaus viduryje pradėti vykdyti rūkymo sukeliamos žalos asmens sveikatai tyrimai rodo, kad tabako gaminių vartojimas yra įvairių vėžio, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ir reprodukcinių ligų bei kitų sveikatos sutrikimų sukėlėjas, žalingai veikiantis visas be išimties žmogaus organų sistemas.

Nepaisant mokslo įrodymų gausos ir visuotinių pastangų sumažinti rūkymo paplitimą, šis išlieka vienu dažniausių išvengiamų lėtinių neinfekcinių ligų, kurios ilgą laiką yra pagrindinė mirties priežastis tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, rizikos veiksnių.
 
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos prognozėmis, pagal dabartines pasaulio tendencijas, kai vis didesnis skaičius jaunų suaugusiųjų pradeda rūkyti, bet palyginti mažai meta, XXI amžiuje šis žalingas įprotis gali nusinešti apie milijardą gyvybių. Daugiausiai jų bus pasiglemžta žemo ir vidutinio ekonominio išsivystymo šalyse. Ypač paveikti yra mažas pajamas gaunantys asmenys, mat jie yra labiau linkę rūkyti, pradeda tai daryti jaunesniame amžiuje, rūko daugiau, rečiau sėkmingai meta, patiria didesnę žalą sveikatai ir anksčiau miršta.
 
Ši pasaulinė problema paskatino valstybes veikti bendromis jėgomis. 2003 m. buvo įsteigta Tabako kontrolės pagrindų konvencija. Šis tarptautinis šalių susitarimas siekia sumažinti niokojančias tabako vartojimo pasekmes sveikatos, socialiniam, aplinkos ir ekonomikos sektoriams pasaulyje. Jis apima daugiau nei 90 proc. pasaulio populiacijos ir iki šiol išlieka vienintelis tokio masto susitarimas, apibrėžiantis aiškias rūkymo mažinimo veiksmų kryptis.
 
Be to, tokių Europos šalių kaip Suomija, Škotija, Norvegija, Rumunija, Vengrija ir Airija vyriausybės yra aiškiai apsibrėžusios tikslą iki tam tikrų metų tapti valstybėmis be tabako dūmų, t. y. rūkymo paplitimą populiacijoje sumažinti iki mažiau nei 5 proc. Tačiau didžiosios dalies Europos valstybių, ypač Rytų Europos regiono šalių, dar laukia daugybė iššūkių, siekiant pažaboti rūkymo epidemiją. Mat nepaisant visų susitarimų, įgyvendinamų priemonių bei pastangų, sumažinti rūkymo nepavyksta. Pati Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad ir po penkerių metų rūkys apie milijardą žmonių.
 

L.S. skaičius
1,9 mln.
- tiek žmonių pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, Pasaulio širdies federacijos ir Australijos Niukaslio universiteto pranešimo, kasmet pasaulyje miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

 
Kuriuo keliu eiti toliau: klasikiniu ar liberalesniu?
 

Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila teigia, jog saugių alternatyvų tradiciniam tabakui šiuo metu nėra: „Šiuo metu nėra jokio pagrindo teigti, jog kokios nors tradicinio tabako alternatyvos yra saugios ar saugesnės. Atlikti tyrimai rodo, jog tiek elektroninės cigaretės, tiek kaitinamasis tabakas turi neabejotinai žalingą poveikį plaučiams

 
„Prieš kelis dešimtmečius, kai dar tik pradėjo sklisti kalbos medicininėje bendruomenėje, jog galbūt tabako dūmai kenkia sveikatai, apie ką šiandien kalbėt būtų juokinga, atsirado gydytojas, kuris paskyrė gyvenimą tabako žalai tirti. Jo tyrimas truko apie kelis dešimtmečius. Šis parodė, jog rūkantys gydytojai susensta ir miršta daugmaž dešimčia metų greičiau už nerūkančius kolegas. Tai tik parodo, koks laiko tarpas reikalingas, kad būtų įmanoma išties efektyviai nustatyti kokios nors medžiagos poveikį žmogaus sveikatai ilgalaikėje perspektyvoje. O efektyvių priemonių, kurios padeda atsisakyti cigarečių, yra gausu. Visų pirma reikalingas nuoširdus paciento noras keisti gyvenimą. Tos tariamai saugesnės alternatyvos neša ir tam tikrus kitus pavojus. Santykinai naujos rinkoje atsiradusios prekės yra patrauklios jaunimui. Atverdami joms kelią rizikuojame gauti dar vieną rūkalių kartą“, – teigia gydytojas pulmonologas.
 
Kaip teigia profesorius, šiai dienai atlikti tyrimai su gyvūnais rodo, jog tiek kaitinamasis tabakas, tiek elektroninės cigaretės, neabejotinai sukelia žalą plaučiams bei kvėpavimo takams ir dėl šios priežasties tokia produkcija jokiais būdais negali būti traktuojama ar siūloma pacientams kaip saugesnė alternatyva.
Tačiau ir gydytojai, ir sveikatos specialistai sutinka, kad mesti rūkyti nėra paprasta dėl psichologinės ir fizinės priklausomybės. Tyrimai rodo, kad net 70 proc. metusių rūkyti po pirmųjų metų vėl rūko.
 

Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas Pavelas Osipovas teigia, jog šiuo metu egzistuoja daugybė būdų padėti rūkaliams mesti rūkyti. Tačiau priklausomybių specialistas taip pat pripažįsta, jog absoliuti dauguma rūkalių, net ir praėję visas Lietuvoje siūlomas pagalbos programas, ilgainiui vis tiek grįžta prie seno įpročio.
 
„Kiekvienas žmogus, turintis šeimos gydytojo siuntimą, gali kreiptis pagalbos į mūsų centrą. Tokia pagalba yra nemokama. Netgi įskaitant pirminį medikamentinį gydymą, – pasakoja P.Osipovas. - Specialistai vertina žmogaus priklausomybės sunkumą, sudaromas gydymo planas. Šie žmonės konsultuojami psichologų, jiems taikoma pakaitinė nikotino terapija, kai nikotinas yra pasisavinamas kitokiais būdais, pavyzdžiui, pleistrų, kramtomosios gumos ar purškiamojo aerozolio pagalba. Įvykdžius sudarytą programą tikimybė, kad pacientas mes rūkyti, gana nemenka. Tačiau visada išlieka rizika, jog jis grįš prie senų įpročių. Atkritimo procentą apskaičiuoti sudėtinga, kadangi daugybė pacientų pakartotinai nebesikreipia pagalbos. Deja, galiu patikinti, kad jis didelis.“
Todėl P.Osipovas įsitikinęs, jog numoti ranka į tuos, kurie visgi negali arba tiesiog nenori atsisakyti tabako dūmų, nevalia.
 

„Atsižvelgiant į tai, kokį pavojų bendrai visuomenės sveikatai sukelia rūkymas, manau, jog gydytojai turėtų jausti savotišką pareigą, jei pacientas tvirtina, jog nenori arba negali mesti rūkyti, pasiūlyti mažiau kenksmingas alternatyvas, jei tik tokios yra prieinamos ir patikrintos“, - teigia Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas Pavelas Osipovas.

 
Buvęs Vilniaus Šeškinės poliklinikos vadovas, docentas, habilituotas mokslų daktaras Jonas Kairys, atlikęs ir publikavęs įvairiose šalyse mokslininkų vykdytų kaitinamojo tabako gaminių tyrimų apžvalgą, mano, jog paprasto sprendimo šiandieniams tabako vartojimo mastams nėra.
 

„Vienareikšmiškai atsakyti, kaip sukontroliuoti tabako vartojimą ir jo pasekmes, būtų itin sudėtinga. Mano galva, pagrindinė priemonė kovojant su šiuo žalingu įpročiu turi būti švietimas. Nuo mažų dienų. Tačiau tai neišsprendžia problemos, kurią turime šiandien, – teigia Vilniaus Šeškinės poliklinikos vadovas, docentas, habilituotas mokslų daktaras Jonas Kairys. - Ilgą laiką viena pagrindinių priemonių rūkaliams paveikti buvo cigarečių akcizų kėlimas. Deja, matyti, kad tai neduoda apčiuopiamų rezultatų. Ženkliai rūkalių skaičius nemažėja. Žmonės perka kontrabandinę produkciją arba tiesiog labiau nukenčia finansiškai. Šis įprotis per daug stiprus.“

 
Gydytojas pasakoja, jog egzistuoja keli užsienio tyrimai, parodantys ganėtinai įdomius rezultatus.
„Nors pakankamo kiekio duomenų dar neturime, tačiau egzistuoja darbų, kurie parodo, jog mesti rūkyti tradicinį deginamąjį tabaką yra sunkiau negu rūkaliams, perėjusiems prie elektroninių cigarečių ar kaitinamojo tabako.

 
Nors ir iš medikų pusės nepajėgiantiems mesti rūkyti pacientams būtų logiška siūlyti produktus, išskiriančius mažesnius toksinų ir kancerogenų kiekius, daugelyje pasaulio šalių tai daryti vis dar privengiama. Kadangi ir elektroninės cigaretės, ir kaitinamasis tabakas rinkoje atsirado santykinai neseniai, dar nėra surinktas pakankamas kiekis duomenų apie tai, kaip šie produktai veikia vartotojus ilgalaikėje perspektyvoje. Visgi tam tikri tyrimai, atlikti su gyvūnais, rodo, jog bent jau burnos gleivinę kaitinamojo tabako aerozolis veikia ne taip žalingai kaip įprastų cigarečių dūmai. Šis faktas leidžia bent jau pasvarstyti, jog burnos ertmės ir kvėpavimo trakto ligoms tai gali būti mažesnis rizikos veiksnys“, – tęsia jis.
J.Kairys taip pat pažymi, jog daugybė pirminės grandies gydytojų nesiryžtų rekomenduoti pacientams įprastoms cigaretėms alternatyvių produktų, kadangi tiesiog nėra pakankamai apie šiuos informuoti.
 
Šalys peržiūri tabako kontrolės politiką
Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau specialistų ima kalbėti, jog vien draudimais ir ribojimais rūkymo problemos išspręsti nepavyks. Kai kuriose valstybėse žengiami aktyvūs žingsniai ieškant alternatyvių sprendimų. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje (JK) elektroninių cigarečių, kaip alternatyvos įprastoms cigaretėms, naudojimui pritarė Vyriausybė ir medicinos specialistai. JK buvo pasirinktas kiek kitoks požiūris nei daugelyje pasaulio šalių – pasitelkti naująsias technologijas padedant rūkaliams pereiti prie, kaip manoma, kiek saugesnių alternatyvų. Rūkymo lygis šalyje mažėja, kas, anot specialistų, sutapo su alternatyvių tradiciniam tabakui produktų populiarėjimu. Tai rodo ir statistika: 2019 m. rūkančiųjų skaičius nukrito iki 14,1 proc. gyventojų, kai 2011 m. rūkė 20,1 proc. 2019 m. Didžiojoje Britanijoje 5,7 proc. respondentų (beveik 3 mln. žmonių) teigė rūkantys elektroninę cigaretę.
 
Naujojoje Zelandijoje Sveikatos stiprinimo agentūra kartu su Sveikatos apsaugos ministerija parengė informaciją visuomenei, įskaitant specialią svetainę, kurioje paaiškinama, jog garinimas yra ne toks kenksmingas, kaip tradicinių tabako gaminių rūkymas. Taip pat neseniai šalies Vyriausybė priėmė įstatymus, skatinančius žmones pereiti prie, anot įstatymų leidėjų, „mažiau kenksmingų alternatyvų“.
 
Skandinavijoje ženklų cigarečių vartojimo sumažėjimą lėmė kramtomojo tabako populiarumas. Per pastaruosius 40 metų cigarečių paklausa Švedijoje smuko beveik perpus. Šiuo metu Švedija yra Europos žemyno lyderė kovoje su rūkymu - šalyje rūkančiųjų skaičius paskutiniais duomenimis tesudaro 5 proc. gyventojų. Beje, kramtomasis tabakas buvo pirmasis tabako produktas, kurį 2019 m. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) pripažino kaip mažiau rizikingą. Po metų, t.y. 2020 m., įvertinusi pateiktus mokslinius duomenis, agentūra modifikuotos rizikos produktu, kuris išskiria mažiau kenksmingų cheminių medžiagų, pripažino ir kaitinamąjį tabaką.
 
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, laikomasi draudimų politikos ir vykdomos įvairios priemonės, skatinančios mesti rūkyti. Tačiau jau pastebimos pastangos pažvelgti į šią problemą plačiau. Antai praėjusį rudenį vykusioje „Lietuvos sveikatos“ diskusijoje dalyvavęs Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius, profesorius dr. Renaldas Čiužas sutiko, kad tarpinstitucinė iniciatyvinė grupė galėtų būti aktyvus permainų variklis – specialistai galėtų padėti Lietuvai atrinkti gerąsias užsienio praktikas, pasiteisinusius sprendimus ir argumentus, kurie išplaukia iš naujausių mokslinių studijų.
 
Kaip teigia J.Kairys, panašios į JK politinės iniciatyvos alternatyvų tabako gaminiams atžvilgiu yra įmanomos ir Lietuvoje.
„Tam neprireiktų dešimtmečių, kaip kai kurie gali pagalvoti. Tereikia rimtai šia problematika užsiimančio žmogaus, kuris pajėgtų susisteminti ir rimtai pristatyti jau turimus duomenis. Organizuotų diskusijas, konferencijas medikams. Juk jau egzistuoja teigiama kitų šalių praktika. Veikiant kryptingai politikų ir medicinos bendruomenės požiūrį galima būtų pakeisti per kelerius metus. Tuo elementariai niekas neužsiima“, – teigia medikas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ renginys apie autizmo spektro sutrikimą

    Socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ renginys apie autizmo spektro sutrikimą

    Penktadienį, balandžio 16 d. iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ kviečia visus dalyvauti
    Atlikta reta operacija sugrąžino pacientą į pilnavertį kokybišką gyvenimą

    Atlikta reta operacija sugrąžino pacientą į pilnavertį kokybišką gyvenimą

    Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas gastroenterologas Arūnas Kančauskas 55-erių metų pacientui atliko rektovezikalinės fis...

    Budinti vaistinė


    Ekspertų raginimai vartoti vitaminą D atsispindi ir vaistinėje – įsigyjama dvigubai daugiau

    Ekspertų raginimai vartoti vitaminą D atsispindi ir vaistinėje – įsigyjama dvigubai daugiau

    Šalies gydytojai ekspertai ragina valdžios atstovus atkreipti dėmesį į vitaminą D, kaip Covid-19 infekcijos pasekmes &scaro...
    Vaistininkės rekomendacijos: kaip išsirinkti ir taisyklingai dėvėti respiratorių

    Vaistininkės rekomendacijos: kaip išsirinkti ir taisyklingai dėvėti respiratorių

    Švelnėjant karantino sąlygoms, gyventojai pamažu grįžta į įprastas darbovietes. Siekiant saugiai dirbti – neužsikrėst...

    Sveika šeima


    Grikiai – ne tik veganų mėsa

    Pasirodo, netgi pabodusios grikių kruopos gali būti patiekiamos gardžiai, įdomiai, o savo skoniu netgi priminti mėsą. Projekto „Inovatyvi mityba“ įkūrėjas Paulius Paulauskas teigia, kad ir mitybos pakeitimas gali atnešti visiškai kitokią gyvenimo kokybę.

    Sveikatos horoskopas


    Lapkričio 23 - 29 d.

    Avi­nas
    Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indija: tikėjimas dievu nugalės viruso baimę

    Dar vasarį indų mokslininkai svarstė, jog sparčiai mažėjantį naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičių iš dalies gali lemti ypatingas indų imunitetas infekcinėms ligoms. Tačiau dabar vėl mušami naujus susirgimų rekordai: per kelias savaites COVID-19 atvejų skaičiumi Indija pralenkė ir kurį laiką vienu didžiausių pandemijos žid...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Tik suaugusiems
    Henrikas Vaitiekūnas Tik suaugusiems
    Kokia nauda iš burbulo?
    Henrikas Vaitiekūnas Kokia nauda iš burbulo?

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica