- Kokios jūsų nuotaikos po pirmojo rinkimų turo, ar pasitvirtino iškeltos prognozės?
 
- Maniau, kad rezultatai bus tokie, kokius ir gavome – kad socialdemokratai dominuos, antri bus konservatoriai arba „valstiečiai“. Nepasitvirtino tik mano prognozės dėl „Nemuno aušros“. Galvojau, kad jie surinks apie dešimt procentų balsų. Jiems pasisekė gerokai labiau. Akivaizdu, kad populistinis agitavimas buvo ryškus iš įvairių pusių. Galvojau, kad kelios panašios kairiosios, o, tiksliau, radikaliosios partijos „suvalgys“ viena kitos rinkėjus. Įvyko ne taip. Tikriausiai priežastis ta, kad Remigijus Žemaitaitis buvo daug aktyvesnis ir jo gebėjimas energingai bei intensyviai kalbėti, bendrauti su rinkėjais, davė tokį rezultatą.
 
- Vadinasi, Remigijaus Žemaitaičio pergalė jums buvo netikėta?
 
- Labiau netikėta buvo tokio dydžio pergalė.
 
- Kas, jūsų nuomone, nulėmė pirmo turo rinkimų rezultatus? Kodėl kai kurios politinės jėgos iškilo į aukštumas, o kitos krito į patį dugną, nepasiekę nė reikiamų penkių procentų?
 
- Jeigu pasižiūrėsime istoriją nuo pat pirmųjų Seimo rinkimų, visada galime atrasti kelias politines jėgas, kurios egzistavo trumpą laiką. Kiekvienuose rinkimuose matydavome netikėtą rinkiminę jėgą – arba gelbėtojus, arba linksmintojus, arba vienaip ar kitaip save eksponuojančius ir tokiu būdu priverčiančius į juos atkreipti dėmesį. Tai yra natūralu, kuomet neturėdami ideologinių principų politikai bando „paimti“ rinkėjo balsus viliodami šiais dalykais. Nemanau, kad šie trys variantai gali būti sėkmingi, nes jie yra apolitiški. Laimėję rinkimus per gąsdinimus, pažadus ar linksminimą, po priesaikos šių politinių srovių atstovai atsidurs blogoje situacijoje, nes supras, kad jų sprendimai turi būti kvalifikuoti, o į politiką einantys be pasirengimo, remdamiesi tik rinkėjų emocijomis, nežino, ką daryti toliau.
 
- Prieš ketverius metus Seimo rinkimuose sužibėjusi „Laivės partija“ pirmo turo metu negavo nė vieno mandato. Ar šie rezultatai jus nustebino?
 
- Maniau, kad jie peržengs penkių procentų ribą, o jiems pritrūko pusės procento. „Laivės partijos“ rinkėjas yra specifinis. Vykstant sociologijos tyrimams, greičiausiai ne visi šios partijos palaikytojai prisipažįsta, kad balsuos už šią partiją, tačiau rinkimų metu matome, kad procentas daug didesnis, nei sociologai skaičiuoja. Praėjusį kartą jiems buvo žadami trys procentai, jie surinko kur kas daugiau. Šį kartą jiems vėl buvo žadami maždaug trys procentai, o jie surinko beveik penkis. Ši partija turi potencialo, bet organizacijai stinga principų planavimo. Laisviečiai turėtų susiimti ir nebūti dviejų klausimų partija, o pamatyti didesnį spektrą problemų bei sugebėti atstovauti platesniems interesams.
 
- Per šiuos rinkimus krito balsuoti atėjusio jaunimo skaičius – tą padarė vos 35,69 procentai 18-29 amžiaus žmonių...
 
- Norint tiksliai atsakyti į klausimą, kodėl jaunimas nusprendė nebalsuoti Seimo rinkimuose, reiktų palaukti, kol sužinosime balsavimo statistiką – ar jaunimas, ar kitos amžiaus grupės buvo mažiau aktyvios. Visą laiką balsuotojų buvo maždaug penkiasdešimt procentų, tikriausiai procentinė dalis taip ir nusistovėjo. Dėl jaunimo nenorėčiau diskutuoti, nes nemanau, kad jau galima kalbėti apie aiškų amžiaus procentą, paprasčiausiai dar neturime tikslių duomenų.
 
- Ar manote, kad per antrąjį etapą susirinks didesnis kiekis balsuotojų?
 
- Manau, kad balsuotojų susirinks, tačiau, mano nuomone, skaičius tikrai nesieks penkiasdešimties procentų. Tikriausiai jų bus mažiau, tačiau kiek tiksliai – sunku pasakyti. Tikriausiai balsuoti susirinks apie keturiasdešimt procentų rinkėjų.
 
- Antrajame ture turėtume tikėtis panašių rezultatų, o galbūt liksime nustebinti?
 
- Man atrodo, kad antrame ture vykstant dvikovai tarp socialdemokratų ir konservatorių, daugiausiai balsų „paims“ socialdemokratai. Rinkėjai, kurie balsavo už trečiąją jėgą, dažniausiai palaiko centro kairiuosius. Už dešiniąją pusę balsavo kur kas mažiau rinkėjų, dėl šios priežasties konservatoriai tikrai neturės iš kur papildomai gauti balsų.
 
- Kaip manote, kokia yra didžiausia antro etapo intriga?
 
- Didžioji intriga susieta su būsimąja koalicija. Natūralu, kad visi laukia ne kiek daug balsų surinks socialdemokratai ar Sauliaus Skvernelio politinė jėga, o ar surinks pakankamai, kad galėtų iš dviejų ar trijų politinių jėgų sukurti koaliciją. Tai – gana sudėtinga užduotis, greičiausiai reikės ir ketvirtosios jėgos.
 
- Vis dar svarstoma, ar gali susidėlioti situacija, kuri lemtų konservatorių prasiskverbimą į pirmą vietą.
 
- Teoriškai tai yra įmanoma, tačiau, kad tai atsitiktų, reikia, jog liberalai surinktų maksimalų balsų skaičių ir konservatoriai surinktų maksimalų kiekį galimų vietų, kurias teoriškai gali iškovoti antrajame ture. Šiuo atveju šios dvi partijos turėtų didžiulę persvarą ir, jeigu prireikus surinktų pavienius Seimo narius, vienaip ar kitaip susitartų su kokia nors mažesne frakcija, tai būtų įmanoma įgyvendinti. Bet pažvelgus iš praktinės pusės, surinkti maksimalų kiekį vietų antro turo rinkimuose konservatoriams ir liberalams yra sudėtinga. Taip, liberalai dar gaus dvi tris vietas, konservatoriai taip pat laimės kažkiek vietų, bet nepakankamai norint kurti koaliciją.

---

 
Dosjė
1976-1981 m. studijavo Maskvos M.Lomonosovo universitete, suteiktas filosofijos magistro laipsnis.
1983-1986 m. studijavo Maskvos M.Lomonosovo universiteto Filosofijos fakulteto doktorantūroje.
1992–1993 m. vienas Lietuvos centro sąjungos steigėjų.
Nuo 1994 m. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ir Klaipėdos universiteto dėstytojas.
1996 m. socialinių mokslų daktaras.
2006-2009 m. prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, Vidaus politikos ir analizės grupės vadovas.
Nuo 2012 m. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius.
LR prezidento dekretu 2021 m. sausio 15 d. paskirtas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariu.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!