Nori pasitikrinti narkotiką
 
Pernai NTAKD specialistai su organizatorių sutikimu atliko pilnamečių dalyvių apklausas trijuose muzikos festivaliuose: „Yaga“, „Loftas23“, „Riešutinė23“. Tyrėjai vertino kvaišalų paplitimą ir prieinamumą, dalyvių vartojimo įpročius bei požiūrį į festivaliuose teikiamas narkotikų prevencijos ir žalos mažinimo paslaugas.
 
Paaiškėjo, kad reikšminga dalis dalyvių susidūrė su galimai nelegalios prekybos atvejais. „Vienas iš trijų respondentų festivalio metu sulaukė pasiūlymo pabandyti narkotinių medžiagų“, – teigė NTAKD vyriausioji specialistė Olesia Rudminienė.
 
Tyrimo duomenimis, daugiau kaip pusė (57 proc.) respondentų teigė kada nors bandę narkotines medžiagas, o kiek daugiau nei vienas iš dešimties (12 proc.) negalėjo prisiminti, ar kada vartojo. Džiovintas kanapes bent kartą gyvenime vartojo kiek daugiau nei trys iš keturių (78,8 proc.), o beveik pusė apklaustų festivalio dalyvių (42,3 proc.) yra vartoję haliucinogeninius grybus, kiek daugiau nei trečdalis (38,3 proc.) – LSD.
 
Beveik pusė festivalio dalyvių garinimo priemones pasitelkė įvairių naujų narkotinių medžiagų vartojimui. Nemažai kas maišė arba ketino maišyti narkotines medžiagas kartu su alkoholiu.
 
Apklausa taip pat atskleidė festivalių dalyvių narkotinių medžiagų prevencijos ir žalos mažinimo lūkesčius. „61 procentas respondentų teigė, kad festivalio metu jiems svarbiausia gauti nemokamo geriamo vandens. Taip pat svarbi galimybė pasikrinti narkotinių medžiagų sudėtį ir sulaukti kvalifikuoto personalo dėmesio, pagalbos apsinuodijus ir reikiamos informacijos“, – komentavo O.Rudminienė.  
 
Reikia pripažinti realybę
 
„Gal čia ne muzikos festivalis, o narkotikų fiesta? Juk medžiagos yra nelegalios. Ką jūs, Departamento atstovai, ketinate daryti?“ – posėdžio metu piktinosi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
 
Jis stebėjosi organizatorių galimybėmis rengti festivalius, kuriuose daugiau kaip pusė vartoja nelegalias medžiagas. Kas gi būtų, jeigu pro oro uosto keleivių patikrą praeitų daugiau kaip pusė narkotikų turinčių žmonių, klausė jis. „Atliktas tyrimas parodo, kad turime veikti“, – kalbėjo parlamentaras.
 
Pirmininkas prašė NTAKD ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) lyderystės telkti įvairias institucijas diskusijai, kad būtų imtasi veiksmų.
NTAKD direktorė Rita Sketerskienė sutiko, kad pristatyti atliktų apklausų rezultatus neužtenka. Visgi šiandien svarbiausia ne neigti, o veikiau pripažinti narkotikų paplitimo (tarp festivalio dalyvių) tikrovę. Atsakomybę dėl narkotikų plitimo užkardymo turėtų prisiimti leidimus festivaliams išduodančios savivaldybės ir renginių organizatoriai. „Mūsų prioritetas – pradėti kalbėti su festivalio organizatoriais. Planuojame tai daryti jau rudenį“, – planus įvardino NTAKD vadovė.
 
Susiginčijo ne juokais
 
A.Veryga teigia, kad apklausų rezultatus būtina aktyviai viešinti, mat šitaip esą daugiau kas išvengs nesaugių festivalių. „Žmonės, kurie prisivartoja haliucinogenų ir tuo metu gyvena tam tikroje būklėje, psichiatrijoje vertinami kaip esantys psichozinės būsenos. Jie gali būti pavojingi sau ir aplinkiniams“, – tvirtino „valstietis“.      
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narę „laisvietę“ Morganą Danielę prajuokino kolegos pozicija. Ji rekomendavo A.Verygai pačiam apsilankyti kritikuojamuose muzikos festivaliuose. „Tai yra bjauri ne tik haliucinogenų, bet ir apskritai psichikos būklių stigma. Deja, mes ją vis dar skatiname“, – kritikos A.Verygai nepagailėjo kolegė. Ji priminė, kad Vakarų Europoje narkotikų vartotojai turi galimybę festivalio metu specialiose laboratorijose pasitikrinti, ar įsigijo norimą medžiagą. Pasak M.Danielės, taip žmonės rūpinasi savo sveikata, užkerta kelią mirtinam perdozavimui.  
 
A.Veryga nesutinka, jog prisideda prie psichikos būklių stigmos didinimo.

„Klasikinis švedų tyrimas parodė, kad kanapių vartojai penkis kartus dažniau serga šizofrenija, o tai – sunkus psichozinis sutrikimas. Iki šiol nežinome, kaip jį išgydyti. Galime tik iki tam tikro lygio kontroliuoti“, – teigė Seimo narys Aurelijus Veryga.

 
Parlamentaras neliko skolingas kolegei. Pasak A.Verygos, kalbos, kad narkotinės medžiagos sudėtį pasitikrinantys vartotojai „rūpinasi savo sveikata“ tik skatina narkotikų plitimą. Jis neigiamai vertina sumanymą finansuoti galimybę pasitikrinti medžiagų sudėtį festivaliuose.
 
„Galiu sutikti, kad daugiau pinigų skirtume gydymui, priklausomybės ligų centrams. Bet iš valstybės biudžeto finansuoti kažkokias laboratorijas?! Tikrai niekaip negaliu sutikti. Nespėsime jų finansuoti. Juk viskas taip greitai keičiasi, kad net regentų niekas nespėja sukurti, kurie padėtų nustatyti. Galo nebus“, – tvirtino A.Veryga.
 
Laisvės partijos narė teigia, kad narkotikų vartojimo prevencija ir jų vartojimo žalos mažinimas – tai vienas kitai neprieštaraujančios, bet veikiau papildančios sritys. Pasak M.Danielės, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario mėgstamas švedų mokslininkų tyrimo rezultatai klaidina visuomenę.

„Tai senas, abejotinas tyrimas, kurį Aurelijus naudoja sisteminei dezinformacijai. Jis nuolat kalba apie tą patį, o aš nuolat turiu pataisyti, kad šitas tyrimas pasenęs ir neatitinka jokios metodologinės logikos“, – tvirtina parlamentarė Morgana Danielė.   

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!