Kur pasiklydo prie medikų algų išdalinti procentai?

Evelina Machova
2020-06-05
Medikams tiek kartų buvo žadėta didinti atlyginimus, kad, panašu, jau ir pažadų dalintojams nebeaišku, kiek čia kas turėtų augti. Liutauras Labanauskas, vienos profesinės sąjungos vadovas, dėl visų negerovių priekaištauja įstaigų vadovams. Neva jie gydymo įstaigų banko sąskaitose kaupia medikų atlyginimams skirtus pinigus, už kuriuos vėliau perka plyteles ar kelia algą administracijai. Vadovai atrėžia, kad jie turi tapti burtininkais ir devyniais procentus didėjančius paslaugų įkainius paversti aštuoniolika prie algos.
Kur pasiklydo prie medikų algų išdalinti procentai?

Kur dingo pinigai?
Medikai burba, kad žadėti didesni atlyginimai jų nepasiekė. Maža to, priduria, kad vietoj augimo savo sąskaitose pamatė tik mažėjimą. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nesupranta tokių pasakymų. „Kaip gali mažėti atlyginimai, jei įstaigos, nepaisant dirba ar ne, gauna tuos pačius pinigus? Ir net ne tuos pačius, o padidintus!“ - antradienio konferencijoje piktinosi ministras. Medikai kultūringai bando paaiškinti, kad karantino metu jie nukentėjo finansiškai, nes ministras rekomendavo dirbti ciklais. Vadinasi, gydytojai neteko galimybės dirbti keliose gydymo įstaigose. Dirbi mažiau, ir į sąskaitą įkrenta mažiau.

Buvo sutarta, kad šiemet medikų atlyginimai turėtų siekti gydytojams 3250 eurų, o slaugytojoms – 1650 eurų. Kaip ne kartą buvo pabrėžta, Vyriausybė tam skyrė lėšų. Tačiau realybė šiek tiek kitokia. Tad kur tie pinigai, jei Vyriausybė skyrė, o medikai negavo? Į šį klausimą trečiadienio Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje pasiryžo atsakyti Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas. Tiesa, medikų jis gana dažnai per dantį traukiamas, kieno interesams - gydytojų ar Sveikatos apsaugos ministerijos - atstovauja? Tačiau ponas Liutauras, su komanda atlikęs analizę, tikina, jog didžiausi prasikaltėliai yra gydymo įstaigų vadovai. Tiesa, ne visi.

„Priežastys, kodėl ne visų gydymo įstaigų medikus pasiekė susitarime numatyti atlyginimai, yra skirtingos. Rengdami ataskaitas remiamės Valstybinės ligonių kasos bei Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis. Matome, kad ne visos gydymo įstaigos darbo užmokesčiui kelti numatytus pinigus skiria būtent medikų algoms. Klausimas tada, kam? Tarkim, Kauno klinikos tuos pinigus visu šimtu procentų skiria darbo užmokesčiui, o Santariškės nustebino - tik aštuoniasdešimt procentų lėšų skyrė darbo užmokesčiui. Man keista, kodėl mūsų kolegos, kurie dažnai moko mus, kaip reikia dirbti, Kasiulevičius ir Valdas (Vytautas Kasiulevičius bei Valdas Pečeliūnas – red. past.) tyli ir nemato, kas vyksta jų gydymo įstaigoje?
 
Esą dar liūdnesnė situacija Nacionaliniame vėžio institute, kur taip pat dirba Lietuvos medikų sąjūdžio lyderė. Čia darbo užmokesčiui skirta apskritai tik keturiasdešimt procentų. Akivaizdu, kad šiemet jiems niekaip nepavyks pasiekti susitarimo. Dar įdomiau, kad gydymo įstaigose, tarkim, Molėtų ligoninėje medikų atlyginimai nekilo, o administracijos algos išaugo šešiolika procentų. Vadinasi, pinigus gydymo įstaigos gauna, tačiau arba juos tiesiog laiko sąskaitose, arba skiria kitoms reikmėms“, - dėstė L.Labanauskas. Tiesa, Seimo narės Laimutės Matkevičienės paprašytas patikslinti, kurios gydymo įstaigos sąskaitose tiesiog kaupia pinigus, nuo atsakymo išsisuko.

Blogiausia padėtis rajonuose
Patys blogiausi rezultatai – rajoninėse ligoninėse. Jose dirba 12 proc. gydytojų ir slaugytojų. „Tas giesmeles, kad už darbo užmokesčiui skiriamus pinigus gydymo įstaigos perka plyteles, girdime jau daug metų. Gal jau baikim, nes taip seniai nebėra! Kalbant apie susitarimus, kokie turėtų būti atlyginimai, rajoninėms ligoninėms yra apskritai nerealu juos pasiekti. Ligonių kasos ataskaitose matome, kad penkiasdešimt procentų rajoninių ligoninių dirba nuostolingai. Kitas ne kartą svarstytas klausimas, kaip pakelti atlyginimus aštuoniolika procentų, kai paslaugų įkainiai auga vos vienuolika. Reikia būti vunderkindu, kad iš vienuolikos procentų padarytum aštuoniolika. L.Labanauskas situaciją puikiai žino, tačiau ir toliau visus klaidina“, - teigė Pasvalio ligoninės vadovas Rolandas Rastauskas.
 
Anot L.Labanausko, R.Rastauskas iš dalies teisus dėl tų įkainių. Bet sąjungos vadovas šiuo atveju kalba ne apie vieną ar kitą ligoninę, bet šalies vidurkį. Suprask, net jei mažesnės nepasieks numatyto susitarimo, šalies mastu vidurkis bus, nes jį ištemps didžiosios ligoninės... Toks įdomesnis paaiškinimas. Tiesa, sąjungos pirmininkas dar pridūrė, jog, nepaisant sudėtingos situacijos, kai kurios net ir mažosios ligoninės pasiekė numatytą atlyginimų vidurkį.

Valstybinės ligonių kasos Ekonomikos departamento vadovės Simonos Adamkevičiūtės teigimu, paankstinus medikų atlyginimų didinimą, kuris buvo numatytas rudenį, spręsti, kas pakišo koją, kol kas dar anksti. Viena realiausių priežasčių – gydymo įstaigoms šiuo metu tiesiog trūksta apyvartinių lėšų. Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė medikų atlyginimų didinimo klausimu nėra tokia optimistiškai kaip L.Labanauskas. „Pastarojo mėnesio duomenys iškreipia situaciją. Nes buvo medikų, kurie dėl amžiaus nusprendė pasitraukti iš darbo, jiems buvo išmokamos išeitinės. Kiti gavo priedus todėl tas atlyginimų fondo vidurkis išaugo. Tačiau tai neparodo realios situacijos“, - teigė A.Baublytė.



Komentaras
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus:


- Man truputi gėda klausytis tokios emocingos retorikos komitete. Nė vienas vadovas nesistengia bloginti darbuotojų padėties. Tačiau vadovas yra atsakingas ne tik už atlyginimus, bet ir už bendrą įstaigos finansinę situaciją.

Kas labiausiai neramina Gydytojų vadovų sąjungos narius? Pirma daug klausimų kelia, kaip bus mokami priedai žmonėms, dirbusiems su COVID-19? Lūkesčių iš medikų bendruomenės buvo daug, tačiau daliai, net ir kai įstaigų vadovas skyrė priedus, jie kol kas nėra kompensuoti, kaip žadėta. Puikiai suprantu, kad tam reikia labai daug pinigų. Kol kas sakoma, jog renkami duomenys, kam bus kompensuojama. Atlyginimų kėlimas aštuoniolika procentų nuo balandžio pirmosios. Šioje vietoje reikia pažymėti, kad tiek procentų didėja bendras mokos fondas, o įkainiai, nors šiuo atveju balai, didėja devyniais procentais. Be to, šias lėšas reikia užsidirbti teikiant paslaugas, kurių apimtys šiuo metu yra gerokai sumažėjusios. Niekur nedingo ir grėsmė, kad negalėsime suteikti tiek paslaugų kiek iki karantino, vadinasi, pajamos mažės. Dar gydymo įstaigos pačios turi apsirūpinti apsaugos priemonėmis. Todėl mūsų siūlymas toks – turime suderinti sutartinių sumų kompensavimo mechanizmą, kad įstaigos būtų užtikrintos, jog sumažėjus paslaugų apimtims dėl epidemiologinės situacijos, jos galės ramiai vykdyti įsipareigojimus. 

 
Tarp kitko
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės trečiadienio ryte išplatintame pranešime buvo keliamas klausimas, kodėl įsipareigojimus medikams pavyksta šimtu procentu įgyvendinti tik universitetinėms ligoninėms. Pranešime pateikia, jog atlikta preliminari analizė parodė, kad galima pagrindinė priežastis, kodėl Vyriausybės susitarimas su profesinėmis sąjungomis gali būti neįgyvendintas 100 proc. – dalies gydymo įstaigų vadovų pozicija, kad jiems nėra privalomi valstybiniai susitarimai.

Todėl daromos prielaidos, kad dalis gydymo įstaigų papildomai gautas PSDF lėšas skirstė nesilaikydamos Sveikatos apsaugos ministro rekomendacijų – tikslines lėšas, skirtas darbi užmokesčiui (DU) kelti, naudojo gydymo įstaigų neigiamiems finansiniams rezultatams padengti. Galima tokių veiksmų priežastis – asmeninis gydymo įstaigos vadovo finansinis suinteresuotumas, nes vadovų DU kintamoji dalis yra tiesiogiai susieta su teigiamais finansiniais gydymo įstaigos rezultatais.
Pavyzdžiui, 2019 metais Molėtų, Kupiškio, Kazlų Rūdos ligoninėse medikų atlyginimai netgi mažėjo, tačiau gerėjo finansinis „rezultatas“ ir administracijos atlyginimai, tai yra Molėtų ligoninėje administracijos DU augo 16 procentų, Kupiškio ligoninėje – 45 proc. Šakių, Pakruojo, Kretingos, Varėnos, Gargždų, Anykščių ligoninės 2019 m. DU kėlimui skirtos lėšos panaudotos gydymo įstaigų rezultatų gerinimui. Neatidavė į DU fondą, tačiau sau DU pasididino: Anykščių ligoninės administracija – 19 proc., Gargždų ligoninės administracija – 8 proc.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris