Kodėl varis?
Rengdamas projektą, Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto docentas Remigijus Ivanauskas sako perskaitęs kalnus literatūros apie varį. Pašnekovas juokiasi: „Atrodo, tai - stebuklingas metalas.“
 

„Virusams arba bakterijoms patekus ant varinio paviršiaus yra suardomi jų apsauginiai apvalkalai. Tada jie greitai žūsta“, - vario veiksmingumą aiškina Rengdamas projektą, Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto docentas Remigijus Ivanauskas. Remiantis literatūra, bakterijos išnyksta per apytikriai dvi minutes, o virusai išlieka gyvybingi iki dešimt minučių. 

 
Varis atmosferoje yra gana stabilus. Vis dėlto su laiku jo savybės gali kisti. Susidūręs su anglies dioksidu, jis yra linkęs karbonizuotis. Aišku, jei varis yra grynas, be priemaišų, jo veikimas stipresnis. Tačiau antibakterinį efektą duoda ir vario oksidas ar jo lydiniai. „Dėl to ir monetų, kuriose yra vario, paviršiuje žūsta bakterijos“, - sako docentas.
Dar vienas svarbus šio metalo pliusas - jo kaina. Dėl savybės kovoti su bakterijomis varis rikiuojasi šalia sidabro, tačiau yra pigesnis. Jis nuo seno plačiai pritaikomas. Net ir sode, medžiams balinti yra naudojamas būtent vario sulfatas.
 
Ieško medžiagos kaukėms siūti
Dėl situacijos šalyje ir pasaulyje idėja kurti kaukes kilo natūraliai. Kaip teigia docentas, dabar tai reikalingiausia ir plačiausiai naudojama apsisaugojimo nuo koronaviruso priemonė. Tiesa, kuriamos kaukės gelbėtų ne tik nuo COVID-19, bet ir kitų įvairių virusų. Todėl jų pritaikymo perspektyvos net tolimoje ateityje būtų itin plačios.  
Kaip tiksliai atrodys ir iš kelių sluoksnių susidarys kaukės, kol kas dar nėra nuspręsta. Svarstoma filtruojantį, apsauginį sluoksnį, į kurį cheminiu būdu bus įterptos vario dalelės, pagaminti kaip įdėkliuką, kurį galima įdėti ir išimti iš kaukės kišenėlės, o pačią kaukę išskalbti.
 
Rengdamiesi projektui, mokslininkai nebuvo tikri, ar pavyks gauti tokią medžiagą, kurios norėtų. Daugiausiai orientavosi į Kiniją, manydami, kad ją teks užsisakyti iš Rytų. Tačiau reikiamos pagalbos sulaukė iš netikėtai arti. Ieškodami tinkamiausios mezginių tekstūros ir sudėties, mokslininkai kooperuojasi su Lietuvos gamintojais.
Dabar dirbama ties medžiagos pasirinkimu. Reikia, kad ji atitiktų visus sanitarinius reikalavimus, būtų ganėtinai standi ir laidi, idant žmogus galėtų laisvai kvėpuoti. Siekiant didesnio efektyvumo, naudojamos vario dalelės turi būti kuo smulkesnės. Įterptos į tokią medžiagą, iš kurios neišbyrėtų, paveiktos įvairių aplinkos veiksnių.

Vaizdas pro mikroskopą


Audinio pluoštas neįsotintas variu                         Audinio pluoštas įsotintas variu

Žada suspėti
Mokslininkų vykdomas projektas „Antibakterinių vario dalelių sluoksnių gavimas ir jų pritaikymas ilgalaikio naudojimo apsaugos priemonėms“ jau įpusėjo. Jį numatyta įgyvendinti iki šių metų pabaigos. Kol kas rezultatai džiugina. Ypač su neaustinėmis medžiagomis. Kol kas projektas vis dar tyrimų stadijoje, tačiau jo vadovas patikina: „Spėsim, turim spėti!“ Kiek neramu tik dėl prie projekto dirbančių žmonių sveikatos. Šiems susirgus, tyrimų eiga komplikuotųsi.
 
Platus panaudojimas
Jau esama pavyzdžių, kai varis sėkmingai naudojamas kovojant su virusais ir bakterijomis. Remdamasis jais, docentas teigia, kad variu padengti būtų galima ir paviršius viešajame transporte, gydymo įstaigose, kuriose lankosi žmonės, sergantys nebūtinai COVID-19. Tokiose vietose galima užsikrėsti daugeliu ligų, įskaitant ir gripą. „Dabar valytojos universitete kas valandą aplekia auditorijas, valydamos durų rankenas dezinfekuojamosiomis priemonėmis, tačiau ar tikrai visada atsiranda žmogus, kuri tai padaro, pavyzdžiui, autobuse?“ - klausia docentas.
 
Vario daleles galima naudoti ne tik paviršiams viešose vietose padengti. Mokslininko teigimu, šias medžiagas galima panaudoti ir tobulinant patalpų oro filtrus. Todėl, panašu, kad dabartinis projektas turi potencialo duoti naudos platesniam vario pritaikymui kovojant su koronavirusu ar kitomis užkrečiamosiomis ligomis. 

---

 
Tarp kitko
Varis buvo vienas pirmųjų metalų, kurį panaudojo žmonija. Jis imtas naudoti Kinijoje dar aštuonis tūkstančius metų prieš mūsų erą.
Iki šiol Kinijoje sunaudojama apie pusę pasaulyje išgaunamo vario. Todėl bet koks ekonomikos nuosmukis šalyje turi įtakos vario paklausai.
Jungtinėse Amerikos Valstijose monetos susideda iš tvirtos vario šerdies ir sluoksnio iš vario bei nikelio lydinio. 
 
Varis gali būti lydomas su alavu bronzai gaminti ir su cinku – žalvariui.
Varis yra šimtu procentų perdirbamas. Beveik 80 proc. pagaminto vario yra vis dar naudojama. Varis gali būti toliau perdirbamas nekeičiant jo savybių ir išlaikant 95 proc. jo vertės.
Vario įrankiai nesukelia kibirkščių, todėl juos renkasi dirbantys su sprogmenimis.
Profesionalūs virtuvės šefai maistą dažnai renkasi gaminti variniuose puoduose ir keptuvėse. Juose maistas šyla itin tolygiai.
Aukso dirbiniuose visada yra tam tikras kiekis vario. Be jo auksas būtų toks minkštas, kad būtų galima lipdyti rankomis.
Šiandien varis plačiai naudojamas pastatų statyboje, elektros energijos gamyboje ir perdavime, elektroninių gaminių, pramoninių mašinų bei transporto priemonių gamyboje.