- Pakilote iš 15 į 8 vietą sąraše. Kaip manote, kas buvo jūsų rinkėjas?
- Manau ir tikiuosi, kad tai buvo vilniečiai, žmonės, su kuriais teko susitikti ir bendrauti. Kurie pažįsta mane kaip vadovą, studentai, kuriuos mokiau, pacientai, kuriuos gydžiau. Jų pasitikėjimas rodo, kad man sekėsi organizuoti įstaigos darbą. Taip pat tai reiškia, kad rinkėjai tikisi, jog ir toliau pavyks įgyvendinti pokyčius sveikatos sektoriuje. Žinoma, ne viskas bus paprasta, nes būsime opozicijoje, todėl sėkmė priklausys nuo to, kiek valdantieji atsižvelgs į mūsų siūlymus. Tačiau tikiu, kad konstruktyvios idėjos sulauks dėmesio.
 
- Kaip manote, ko iš naujosios valdžios tikisi pacientai?
- Didžiausi pacientų lūkesčiai, kad pagerėtų paslaugų prieinamumas tiek pirminiame, tiek antriniame lygyje, tiek gaunant stacionarines paslaugas. Norėtųsi įtakoti sprendimus, kad prieinamumas gerėtų. Paslaugų kokybė nebloga, tačiau reikėtų kurti dar didesnius diagnostikos centrus, kur vienoje vietoje būtų sukoncentruotos antrinio lygio specialistų komandos, su modernia diagnostine įranga. Vėlgi, tam reikia ieškoti kontaktų su Sveikatos apsaugos ministerija. Žinome, kad vyksta reforma, kuriami sveikatos centrai apjungiant stacionarias paslaugas, gerinant dienos chirurgijos prieinamumą, mažinant paros stacionarų apimtis. Dar vienas momentas – nežinau, ar pavyks įtikinti, tačiau tiek su ministerija, tiek su Valstybine ligonių kasa reikia kalbėti apie privataus sektoriaus potencialą gerinant paslaugų prieinamumą. Jis tikrai didelis.
 
- Kaip jis galėtų būti realizuotas?
- Per sutartis. Privatus sektorius gaudamas dalį lėšų iš Privalomo sveikatos draudimo fondo suteiktų vilniečiams paslaugas, už kurias pastariesiems nereikėtų mokėti. Mokamos paslaugos būtų tuomet, jei kreiptųsi išskirtinėmis sąlygomis ar pageidavimais, kurių valstybinė ligonių kasa nefinansuoja.
Vilniuje dar yra tokia problema, kad aplinkiniuose rajonuose trūksta antrinio lygio specialistų ir nusidriekia milžiniškos laukimo eilės, siekiančios net keletą mėnesių. Tuomet aplinkinių rajonų gyventojai su siuntimais atvyksta į Vilnių ir taip pablogina prieinamumą vilniečiams. Reikia kalbėti su Sveikatos apsaugos ministerija ir rasti būdus tam spręsti. Kaip ir minėjau, bendradarbiavimo sutartys su privačiu sektoriumi galėtų padėti. Tarkime, Šalčininkų gydymo įstaiga turi funkcinę bendradarbiavimo sutartį su privačia įstaiga, kuri turi sutartį su ligonių kasa. Pacientui nereikėtų laukti eilėje, nes paslauga jam būtų suteikiama privačioje įstaigoje. Tarp paciento, viešosios ir privačios įstaigos būtų koordinatorius, kuris registruoja ir tarpininkauja teikiant-gaunant paslaugas.
 
- Pats buvote poliklinikos vadovas, kokie sprendimai savivaldos lygmenyje yra svarbūs įstaigų veiklai?
- Svarbu, kad savivalda palaikytų geras įstaigos vadovo, administracijos idėjas ir netrukdytų. O dar geriau – kad padėtų jas įgyvendinti. Galiu tik pasidžiaugti, kad įstaigų vadovų Vilniaus mieste kompetencija aukšta, todėl darnus jų bendradarbiavimas su savivaldybe gali būti vaisingas miesto gyventojams.
 
- Ar jums teko patirti, kai savivalda užkerta kelią geroms idėjoms?
- Teko turėti įvairių patirčių. Gerą įspūdį paliko Artūras Zuokas. Jis iš tų žmonių, kur išgirdęs idėją sako: „Daryk!“. Ją, be jokios abejonės, reikia apginti, paaiškinti, kaip įgyvendinsi, kiek lėšų reikia, kokia nauda iš to bus pacientams, medikams. Bet prie kai kurių merų – o teko dirbti net su penkiais ar šešiais – tokio konstruktyvaus bendradarbiavimo ne visada pavykdavo sulaukti.
 
- Priklausėte „Laisvės ir teisingumo“ partijos sąrašui, kurios lyderis Artūras Zuokas. Kaip manote, kokie faktoriai lėmė, kad vilniečiai jo nepasirinko meru?
- Geriau galėtų vertinti analitikai, kurie analizuoja duomenis, politologai. Man sunku pasakyti, kas lėmė – ar tai praeityje padarytos klaidos, ar buvo per mažai reklamos. Be abejo, Valdo Benkunsko partija Tėvynės Sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai yra didesnė ir galimybės agitacijai taip pat didesnės. Bet mes taip pat gavome nemaža balsų ir nemaža dalis vilniečių tikėjo, kad A. Zuokas gali daryti permainas.
 
- Ko dar, be prieinamumo labiausiai pasigenda visuomenė kalbant apie sveikatos paslaugas mieste?
- Dirbdamas poliklinikoje mačiau, kokį didžiulį spaudimą medikams daro pacientai: primygtinai verčia išrašyti siuntimus ten, kur jiems patiems atrodo reikalinga, jei to neįvyksta – grasina skųsti... Turi didėti pasitikėjimas medicinos darbuotojais.
 
- Tikrai tenka pastebėti priešiškumą tarp pacientų ir medikų. Neretai jis būna abipusis. Kaip manote, kas tai lemia?
- Pažiūrėkite, kiek smurto prieš medikus. Viskas dėl to, kad nėra pakankamas paslaugų prieinamumas. Minėjau, kad reikės ieškoti bendrų sprendimų su ministerija, keisti teisės aktus, kad daugiau funkcijų atliktų šeimos daktarai, kad daugiau paslaugų būtų teikiama nuotoliu. Kai yra elektroninė sveikatos sistema, visai nesudėtinga ir pasaulyje pereinama prie skaitmeninės medicinos. Suteikiant daugiau tokių paslaugų mažėtų susipriešinimas dėl laukimo eilių. Kai tenka laukti du tris mėnesius pacientai kaltina medikus, o medikai kitąkart yra tik sistemos įkaitai.
 
- Pasakėte, jog džiaugiatės reforma. Vadovaujate Lietuvos gydytojų vadovų sąjungai. Turbūt ne visi jos nariai taip galvoja.
- Džiaugiuosi, kad ministras Arūnas Dulkys ėmėsi reformos ir tikiu, kad reforma iš esmės pagerins prieinamumą, tik reikia mažesnio pasipriešinimo iš įstaigų vadovų, savivaldos lyderių. Kad reikia reformuoti sveikatos apsaugos sistemą Lietuvoje, rodo ir Europos Komisijos, Pasaulio banko išvados. Tada bus galima medikams didinti atlyginimus, tai investicija, kuri ateina iš Europos Sąjungos. Kas dalyvaus reformoje, galės gerinti infrastruktūrą, įrangą, perkvalifikuoti medikus, kurie reorganizacijos metu gali netekti vienokių ar kitokių pareigų. Matau tik teigiamus reformos pokyčius ir jie yra būtini.

---

 
Dosjė
Doc. dr. Kęstutis Štaras (g. 1959 04 13, Taujėnai, Ukmergės r.) gydytojas pediatras, socialinių mokslų daktaras, buvęs VšĮ Centro poliklinikos direktorius, MRU docentas, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas. 2000–2001 – LR Vyriausybės Ministro Pirmininko patarėjas, 2001–2002 – LR SAM Sveikatos programų sk. viršininkas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!