- Jūsų darbo stalas turbūt nukrautas socialinio modelio projektais, ypač Darbo kodekso pataisomis, kurios sukėlė aršias diskusijas. Realu, kad jos bus priimtos ateinančių metų pradžioje?
- Šešioliktų metų pradžioje tikrai ne. Šiuo metu yra svarstomas tik Darbo kodeksas. Procesas vyksta labai lėtai, nes užregistruota daug pasiūlymų (kaip žinia, socialinio modelio projektai pateikti tik spalio viduryje). Paketas - didelės apimties. Komitetas, berods, surengė jau šešis posėdžius tais klausimais. Iki sesijos pabaigos galėtume surengti dar penkis, bet mums turbūt nepakaks laiko.
 
- Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narių nuomonė stipriai išsiskiria dėl naujojo Darbo kodekso?
- Svarstant socialinio modelio projektus, šiuo atveju – tik Darbo kodeksą, susikerta dvi pozicijos. Vieni pasisako už pažangesnius darbo santykius, kad būtų skatinamas verslas, didinamas konkurencingumas. Galbūt būtų mažinamos ir lengvatos, tai yra socialinės garantijos. Jeigu ekonomikos srityje norime pažangos, - kaip girdime, ieškoma naujų rinkų, kad mūsų produkcija būtų tiekiama į įvairias valstybes, - suprantama, jog turėtume būti modernūs. Tačiau dalis komiteto narių linkę likti prie sovietinio darbo santykių reguliavimo.
Komitetas peržiūri Teisės departamento pastabas ir pradėjo nagrinėti kiekvieną Darbo kodekso straipsnį atskirai. Kol kas esame tik peržiūrėję keturis šimtus penkiasdešimt straipsnių, kai kur sudėjome klaustukus.
Šiais metais svarstyti kitus projektus, tai yra naują užimtumo įstatymo redakciją, taip pat socialinio draudimo, komitetas tiesiog fiziškai nespės.
 
- Jau dabar sminga kritikos strėlės, jog naujasis Darbo kodeksas „pamiršo“ paprastus žmones.
- Tikslas - kad atsirastų daugiau galimybių efektingai panaudoti turimus resursus, taikyti įvairias inovacijas. Man sunku pasakyti, kaip yra sveikatos apsaugos srityje, bet darbo santykiai visur panašūs: ateinu ir skaičiuojamos darbo valandos, bet svarbiausia – darbo našumas, efektyvumas vietoje. Kiekvienas žmogus įstaigoje turėtų būti pagal tai vertinamas.
Dabar gi kalbama apie tai, jog neturėtų baimintis ilgą laiką dirbantys asmenys, nes Vyriausybė turi pateikti ilgalaikių išmokų formavimo fondą, pagal kurį jie gautų vieną išeitinę iš darbdavio, o likusias – iš minėto fondo.
 
- Jums svarstant Darbo kodekso pataisas, nerimauja ir medikai...
- Medikai turbūt labiausiai sunerimę dėl budėjimo nedarbo metu, nes yra numatytas dvidešimties procentų priedas, jeigu aš gerai pamenu, tik už budėjimą darbo metu.
Neteko diskutuoti su medikų bendruomene, kas juos labiausiai baugina.
Žinant, kad medikų atlyginimai, ypač periferijoje, labai maži, jie priversti dirbti ne vienoje įstaigoje. Mano supratimu, naujasis Darbo kodeksas irgi turėtų būt naudingas medikams.
Kalbant apie nuotolinį darbą, kurį sėkmingai taiko medikai, ir dirbant su keliais darbdaviais, sutarčių įvairovė galbūt padėtų spręsti problemas. Medikams reikia diskutuoti apie naujas galimybes.
 
- Sakykite, kaip vertinate „Sodros“ biudžetą?
- Suprantam, kad yra didesni lūkesčiai dėl pensijų didinimo, bet šiuo metu džiaugiamės, jog priimti visi įstatymai dėl pensijų kompensavimo. Per plenarinį posėdį netgi buvo pateiktas projektas, už kurį balsavo daugelis Seimo narių, kad asmenų, kurie nesulaukė senatvės ir neįgalumo pensijos kompensavimo, palikuonys gautų sumažintos pensijos kompensaciją.
Dėl galimybės padidinti pensijas vis svarstoma. Mano supratimu, aštuoni eurai gal ir nėra daug. Bet pagal galimybes šis bei tas prisideda. Kaip žinia, „Sodros“ biudžetas nesubalansuotas ir mes stengiamės visais būdais nebūdingas išlaidas perkelti į valstybės biudžetą.
Sakyčiau, kad šių metų Socialinio draudimo biudžetas niekuo neišsiskiria, bet reikia pasidžiaugti, kad sugrąžintos išmokos ir šiek tiek numatyta ne tik pensijoms kompensuoti, bet ir joms didinti.
 
- Teigiama, kad „Sodros“ biudžetas jau nebus deficitinis. Ar būsimiems pensininkams yra ko nerimauti?
- Taip, septynioliktais metais ketinama subalansuoti pajamas ir išlaidas. Žinot, aš nepasakyčiau, kad perskaičius visą paketą įstatymų, galime tikėtis stebuklų. Kaip žinia, socialinio draudimo sistema tampriai susijusi su ekonomikos raida, su dirbančių žmonių skaičiumi. Kuo daugiau bus įdarbinta žmonių, kuo bus didesni atlyginimai, tuo daugiau įmokų gaus ir socialinio draudimo sistema. Reikia, kad aktyviai būtų ieškoma naujų rinkų, būtų sprendžiami užimtumo didinimo, geresnio darbo užmokesčio apmokėjimo klausimai ir problemos. Bet demografinės tendencijos, nuo kurių priklauso mūsų ateitis, mums kol kas nepalankios. Tai yra, sparčiai mažėja Lietuvos gyventojų skaičius ne tik dėl senėjimo ar nedidelio gimstamumo, bet ir jaunų žmonių emigracijos proceso, kurio nepavyksta sustabdyti.

---

 
Dosjė
1982–1984 m. dirbo Elektrografijos mokslinio tyrimo instituto inžiniere.
1984–1990 m. ėjo įvairias pareigas Druskininkų miesto vykdomajame komitete.
1990–1992 m. Druskininkų miesto valdybos inžinierė informacijai.
1992–1994 m. ėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Druskininkų skyriaus vyresniosios inspektorės pareigas.
1996–2000 m. Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro „Dainava“ direktoriaus pavaduotoja mokymui ir mokymo dalies vadovė.
1995 m. tapo Naujosios demokratijos/Moterų partijos nare.
2003 m. perėjo į Lietuvos socialdemokratų partijos Druskininkų skyrių.
Nuo 1997 m. penkis kartus iš eilės išrinkta į Druskininkų savivaldybės tarybą: 1997 m. ir 2000 m. – iš Naujosios demokratijos/Moterų partijos rinkiminio sąrašo,
2003 m., 2007 m. ir 2011 m. – iš Lietuvos socialdemokratų partijos rinkiminio sąrašo.
2000–2012 m. ėjo Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojos pareigas.
Buvo Vilniaus teritorinių ligonių kasų stebėtojų tarybos pirmininkė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos Socialinių reikalų komiteto narė.
2012 m. išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą.