„Reikia konstatuoti, kad liūdna“
Dauguma šalies gyventojų ir 41 proc. įmonių vadovų sutinka, kad kyšiai padeda spręsti problemas, rodo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuotas tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2021“. Tyrimų rezultatai beveik nesiskiria nuo ankstesnių metų. Žmonės korupciją įvardija kaip vieną didžiausių problemų, o sveikatos apsaugos sektoriuje su kyšio prievartavimo ir davimo rizika jie susiduria dažniausiai (pastaraisiais metais stebimas korupcinės patirties didėjimas). Kitos labiausiai korumpuotos institucijos – teismai, Seimas, savivaldybės, partijos.
 
„Liūdna. Reikia konstatuoti, kad liūdna, – apie paviešintą korupcijos tyrimą sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, LVŽS narys Algirdas Stončaitis. – Sveikatos apsaugos sektoriuje turime stabiliai neigiamą tendenciją. Tendencijų į gerėjimą – nėra. Daug metų vykdomi panašūs tyrimai ir visų jų rezultatai beveik nesiskiria.“
 
Kalbėdamas apie korupciją Seime jis pabrėžia procesų skaidrinimą pradedant nuo siūlymų pateikimo, derinimo. „Kaip ir kitose srityse būtinas kuo didesnis skaitmenizavimas, reikia stebėti, ar už teikiamų siūlymų neslypi lobistiniai interesai. Lobistai reikalingi, kad procesai būtų normaliai sureguliuoti, tačiau tai turi vykti skaidriai“, – tvirtino A.Stončaitis.
 
„Korupcijos barometras rodo, kad dažniausiai ji klesti tokiose vietose, kur yra savivalda, išduodami leidimai, valdininkai suteikia licencijas, jas pratęsia ir t.t... Tai liečia situacijas, kai jų baigtis priklauso nuo vieno žmogaus valios – duosiu-neduosiu. Korumpuotus veiksmus lengviau atlikti ten, kur procesai ne skaitmenizuoti“, – atkreipė dėmesį A.Stončaitis. Kas skatina sveikatos apsaugos sektoriuje dirbančius žmones elgtis nesąžiningai? Anot pašnekovo, korupcijos veiksnių daug. Tarp tokių patenka ir farmacinė veikla, pinigų srautų paskirstymas, kompensavimo mechanizmai ir kt.
 
Kodėl neveikia priemonės?
Ar tikrai norą imti kyšius lemia algų dydis? Seimo narys teigia, kad algos turi būti adekvačios, pakankamos ir gydytojams, ir visam medicininiam personalui. „Mažos algos yra viena korupcijos priežasčių. Tačiau ar pagrindinė? Vargu bau“, – teigia A.Stončaitis.
 
Štai prieš porą savaičių dėl galimo kyšininkavimo STT tyrimo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, įtarimai pateikti ligoninės vadovui Narimantui Markevičiui ir keturiems gydytojams (chirurgams, anesteziologams). Atliekant ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad gydytojai reikalaudavo ir priimdavo iš pacientų kyšius, kurių sumos galėjo siekti nuo 100 iki 400 eurų už paslaugą. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus paciento pranešimą. Tai paviešinus N.Markevičius paties prašymu buvo atleistas iš pareigų.
 
„Korupcijos priežasčių neapčiuopiame, todėl vykdomos antikorupcinės priemonės nėra tiesiai į dešimtuką, – konstatuoja A.Stončaitis. – Ministerija ir vyriausybė turėtų stengtis identifikuoti, kas lemia korupciją, nes jei nebus įvardinti esminiai dalykai, negalėsime su ja kovoti iš esmės. Dabar turime daugybę priemonių, planų tačiau jie yra nekompleksiški ir neveikia.“
 
Seimo narys neatmeta švietimo svarbos. „Turi keistis žmonių požiūris. Man tenka bendrauti su Jaunųjų gydytojų asociacija – tai medikai, kurių pozicija, mąstymas kelia pasididžiavimą. Ateina karta, kuri pasižymi nuline tolerancija korupcijai. Jie yra viltis, kad situacija pasikeis į gerąją pusę“, – įsitikinęs A.Stončaitis.
 
Vėl „atkreipė dėmesį“
Šią savaitę STT taip pat pranešė, kad Sveikatos priežiūros įstaigų organizuojamus dirbtinių sąnarių endoprotezų pirkimo konkursus laimi įmonės, skiriančios paramą šioms įstaigoms ar jų medikus vienijančioms nevyriausybinėms organizacijoms. „2015–2019 m. organizacijas rėmę juridiniai asmenys 2018–2021 m. laimėjo didžiąją dalį sąnarių endoprotezų centralizuotų viešųjų pirkimų, kuriems technines specifikacijas rengė VLK sudarytos komisijos“, – teigia STT.
 
Situaciją be VLK tarnyba vertino Kauno ligoninėje, Kauno klinikose, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir Ukmergės ligoninėje. STT nustatė, kad endoprotezų pirkimų technines specifikacijas rengia komisijos, į kurias paskiriami asociacijų, kurios gauna finansinę paramą iš endoprotezų tiekėjų, vadovai ir valdybos nariai bei su jais pavaldumo ryšiais susiję asmenys. Tarp minimų asociacijų – Sąnarių endoptrotezuotojų asociacija (SEA) bei Lietuvos ortopedų traumatologų draugija (LOTD).
 
2018–2021 metais Lietuvos ortopedų traumatologų draugijai 224 tūkst. eurų (per 70 proc. paramos) teikė įmonės, kurių visų sutarčių suma siekė 125,7 mln. eurų. Sąnarių endoptrotezuotojų asociacijai 122 tūkst. eurų paramos suteikė įmonės, kurių bendra sutarčių vertė su įstaigomis siekė 128 mln. eurų.  Tarp tokių paramos teikėjų, sudariusių didžiausias sutartis, buvo „Johnson & Johnson“, „Bonameda“, „Osteca“, „Graina“, „Chirurgijos technologijos“ ir kt.
 
Tačiau panašūs STT pastebėjimai ne pirmi ir ne paskutiniai. Po jų paprastai „siūloma“ stiprinti priežiūrą, o įstaigoms atsiranda šiek tiek daugiau popierizmo skelbiant informaciją savo svetainėse, kaip tie siūlymai įgyvendinami.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!