Ministerija nenori?
Pirmą kartą žalos be kaltės principo taikymo vakcinoms nuo COVID-19 klausimas iškeltas dar gruodžio mėnesį. „Valstybė, prašydama žmonių skiepytis, tiek dėl jų pačių, tiek dėl kitų visuomenės narių saugumo, turėtų jiems suteikti bent minimalių garantijų, kad bus palengvinti procedūriniai rūpesčiai mažai tikėtinoje, tačiau galimoje situacijoje“, – tąkart Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje sakė vakcinų gamintojų atstovė advokatė Rūta Pumputienė.
Teisininkė tvirtino, jog toks modelis padidintų visuomenės pasitikėjimą vakcinacija, o pacientams leistų išvengti ilgų teisminių procesų. Komiteto nariams pasidomėjus, kas mokėtų lėšas į žalos atlyginimo fondą, R.Pumputienė atsakė, jog vienose tokį mechanizmą taikančiose šalyse moka valstybė, kitose – taikomas atskiras finansavimo modelis. Mišriajai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis akcentavo, jog prie žalos atlyginimo turi prisidėti ir vakcinų gamintojai. Prie šios temos komitete grįžta praėjusią savaitę.
 

Posėdyje dalyvavusi sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė tokiame modelyje įžvelgė daugiau neigiamų nei teigiamų aspektų: „Modelio taikymas būtų logiškas, jeigu turėtume problemą, kad gyventojai masiškai atsisakinėja skiepytis dėl to, kad yra sudėtingas bylinėjimosi procesas patyrus žalą. Mes dabar turime problemą, kaip gauti daugiau vakcinos, nes norinčių skiepytis yra daugiau nei vakcinos.“  

 
Viceministrės teigimu, net ir įvedus kompensavimo modelį, reikėtų įrodyti, ar žala atsirado dėl vakcinos poveikio. Ministeriją gąsdina ir galimas konkurencijos pažeidimas, apie kurį reikėtų diskutuoti su Konkurencijos taryba. Jis esą galėtų kilti dėl to, kad žalos atlyginimo modelis neapimtų vakcinų ar vaistinių preparatų nuo kitų ligų. „Jeigu pradedame kalbėti apie įteisinimą viskam, tada atsiveria Pandoros skrynia, su nežinia kur besibaigiančia riba“, – sakė Ž.Simonaitytė.
 
Viceministrė kėlė klausimą, kas būtų žalos atlyginimo šaltinis – valstybė, gamintojas ar abu. Ji abejojo, ar Lietuvai su derybinėmis galiomis pavyktų išsireikalauti vakcinų gamintojų prisidėti prie žalos atlyginimo. Ž.Simonaitytės teigimu, šiuo metu tai padaryti pasiruošęs tik vienas gamintojas.
 
Vis dėlto dalis Seimo Sveikatos reikalų komiteto narių modeliui linkę pritarti. „Darbietė“ Vaida Giraitytė svarstė, kad žalos atlyginimas valstybei nebūtų didelė našta. Konservatoriams atstovaujanti Jurgita Sejonienė siūlė neapsiriboti vien COVID-19 vakcinomis ir paragino kalbėti apie žalos atlyginimą visų skiepų atveju. Jos frakcijos kolega, komiteto pirmininkas Antanas Matulas ragino šį klausimą kelti Europos Sąjungos (ES) mastu. O R.Žemaitaitis priminė, kad klausimas buvo svarstytas dar gruodžio mėnesį ir kritikavo SAM už komiteto priimamų sprendimų nepaisymą bei įsipareigojimų parengti šios tvarkos reglamentavimo projektą nevykdymą.
 

L.S. skaičius
11
– tiek Europos šalių taikomas „žalos be kaltės“ principas, suteikiantis sąlygas pacientams gauti kompensacijas, jei pasireiškė retas ar sunkus šalutinis poveikis dėl COVID-19 vakcinų.

 
Per savaitę nepasistūmėta
Panašu, kad nuo praėjusios savaitės šio klausimo svarstymas SAM pasistūmėjo menkai. L.S. raštu pateiktuose ministerijos atsakymuose pakartojami viceministrės žodžiai – keisti esamą žalos atlyginimo modelį būtų aktualu, jei žmonės masiškai atsisakytų skiepytis, o tokį jų pasirinkimą lemtų sudėtingas bylinėjimosi procesas patyrus žalą. Dėl to, kas mokėtų lėšas į žalos atlyginimo fondą, ministerijos teigimu, reikėtų spręsti, tik jei Lietuvoje būtų pasirinkta taikyti svarstomą kompensavimo modelį. Tuomet ir paaiškėtų, ar reikia kreiptis į gamintoją. Kol kas ministerija teigia neatmetanti nė vieno galimo fondo finansavimo varianto.
 
Paklausus, ar žalos atlyginimo dėl gailimo neigiamo COVID-19 vakcinų poveikio klausimo nesvarstoma kelti ES lygiu, atsakyta abstrakčiai: „pagrindiniai ES mastu kylantys klausimai – vakcinų gavimas, gamintojų įsipareigojimų laikymasis dėl pristatymo terminų ir pristatomų vakcinos kiekių“. Panašu, kad į Konkurencijos tarybą ministerija taip pat nesikreipė, tačiau neatmetė – „ieškant tinkamo sprendimo, tai gali būti daroma“.
 
Teisingumas ar pataikavimas?
L. S. kalbinti pašnekovai skirtingai vertino institucijų kabinetuose svarstomą žalos atlyginimo modelį už skiepijimo nuo COVID-19 metu patirtas komplikacijas. Medicinos teisės advokatas Arūnas Žlioba įsitikinęs – pacientų atžvilgiu tokia tvarka būtų teisinga.
 

„Nors skiepai nėra privalomi, reikia pasakyti, kad egzistuoja bendra valstybės politika skiepytis, yra įvairios socialinės reklamos dėl skiepų. Todėl už tokios politikos sukeltą žalą teisinga yra atlyginti“, – mano medicinos teisės advokatas Arūnas Žlioba.

 
O Pasaulio sveikatos organizacijos specialiajam pasiuntiniui Europos regionui, buvusiam eurokomisarui Vyteniui Povilui Andriukaičiui tokia žalos atlyginimo idėja, kai išskiriamas vakcinavimas nuo koronaviruso, atrodo nesuprantama. Politikas jos sumanytojams negailėjo kritikos ir teigė nematantis skirtumo tarp skiepijimo nuo COVID-19 bei kitų medicinos paslaugų. „Koks skirtumas, ar tave operuoja, ar kažkas atsitiko, prasidėjo komplikacija, ar tave vakcinavo – nesvarbu, ar nuo COVID-19, ar nuo tymų, ar nuo erkinio encefalito. Kur čia įžiūrima problema? Išskyrus pataikavimą ir populizmą, čia nieko nematau“, – sakė V. P. Andriukaitis.
Buvęs eurokomisaras teigia, jog bendri žalos atlyginimo mechanizmai Lietuvoje jau sukurti ir silpnais bei primityviais pavadino argumentus, jog toks jų taikymas padidintų pasitikėjimą skiepijimu ar pasitarnautų kaip motyvacijos vakcinuotis priemonė. „Supaprastinant, „jeigu ką, mes jums duosim pinigų, bėkit skiepytis!“ – piktinosi V.P.Andriukaitis.
 
Konkurencijos problemos neįžvelgia
Jei COVID-19 vakcinoms ir būtų pritaikytas žalos be kaltės atlyginimo modelis, teisininkai nemano, kad būtų pažeista konkurencija. A.Žlioba svarsto, kad tokiu atveju iškiltų ne konkurencijos, bet pacientų diskriminacijos klausimas, todėl kompensavimo modelį reikėtų taikyti visų vakcinų atžvilgiu: „Jeigu ir daryti fondą dėl vakcinų, tada daryti dėl visų, nes visos vakcinos turi šalutinius poveikius.“
 
Konkurencijos teisės ekspertas Henrikas Stelmokaitis mano, kad konkurencijos taisyklių požiūriu konkreti liga galėtų būti suprantama kaip atskira rinka, kurioje, atmetus tam tikras išimtis, veikia skirtingi specialistai, taikomi skirtingi gydymo metodai ir vaistai, naudojamos skirtingos vakcinos. „Konkurencijos teisės požiūriu, turėti skirtingas tvarkas vakcinoms nuo skirtingų ligų nebūtų problema. Tačiau, jei reguliavimas skirtųsi reikšmingai, suteiktų nepaaiškinamą pranašumą konkrečiam gamintojui, turėtų būti atskiras vertinimas“, – svarsto teisininkas.
 
Lėšas turėtų skirti valstybė
Vis dėlto pašnekovai abejojo Lietuvos galimybėmis kelti kompensavimo dėl COVID-19 vakcinų padarinių klausimą Europos Sąjungos lygiu ar kreiptis į gamintojus dėl įnašų į žalos atlyginimo fondą. A.Žlioba mano, kad būdami monopolininkais ir kurdami paklausų produktą, vakcinų gamintojai prie kompensavimo mechanizmo neprisidės. Todėl imtis atsakomybės, sukurti fondą ir skirti pinigų žalos atlyginimui turėtų valstybė. „Klausimas, ar atlygins žalą gamintojai, yra problemos ar to fondo įkūrimo vilkinimas“, – mano teisininkas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!