Kokie tikslai sveikatos sektoriui?

Greta Vanagienė, Ringailė Gvildė
2020-07-20
Politinių partijų sveikatos gerinimo tikslų projektai parengti. Nors užmojai atrodo nemenki, partijų atstovai tiki, kad per ketverius metus jie tikrai įgyvendinami.
Kokie tikslai sveikatos sektoriui?

Liberalų sąjūdis, sąrašo Nr. 35, odontologijos klinikos „Amicus Dentis“ gydytojas odontologas Vytautas Tamošiūnas (42 m.):

- Pagrindinius partijos tikslus sveikatos sektoriuje per ketverius metus manau tikrai įmanoma įgyvendinti. Vienas jų – nepriekaištingai veikianti e.sveikata. Turime gerąjį pavyzdį – Estiją. Jie tiesiog įkūrė nepriklausomą e.sveikatos valdymo organą, skiria biudžetą pagal projektus, programuotojai jį tobulina ir juda į priekį. Šį klausimą galėtume sutvarkyti per pusmetį, jei jais vadovautumėmės.
Kitas uždavinys - į pacientą orientuota sveikatos sistema, nes dabar ji daugiau orientuota, kad įstaigos galėtų tiesiog išgyventi, funkcionuoti. Būtina nuimti nereikalingą biurokratinę naštą nuo šeimos gydytojų, kad visas dėmesys būtų sutelktas į pacientą. Sveikatos paslaugos turi būti lengvai prieinamos, pacientui turi būti sudarytos sąlygos rinktis ir gydytoją, ir įstaigą, ir vaistus. Turi atsirasti sąlygos sveikatos draudimo lėšas naudoti ten, kur jam suteikiamos geriausios paslaugos. Taip skatintume ne tik rūpintis sveikata šiandien, bet ir kaupti lėšas sveikatos paslaugų išlaidoms ateityje. Žinoma, šis uždavinys kiek sudėtingesnis, nes reikalauja tam tikros mokestinės sistemos keitimo.
 
Taip pat turime sudaryti ir garantuoti medikams tinkamas sąlygas rūpintis pacientais – tai turi atsispindėti jų atlyginimuose. Neturėtume vadovautis sovietinėmis klišėmis ir dangstytis Hipokrato priesaika, teigdami, kad medikai dirba tik iš pašaukimo.

Dabartinė situacija iliustruoja, kad medikai iš dalies yra bejėgiai prieš valstybinį valdymo aparatą, nes neturi vieningo atstovavimo. Nors veikia Lietuvos medikų sąjūdis, profesinės sąjungos, problemos sprendžiamos nepakankamai arba visai nesprendžiamos. Medikų savivalda viską pakeistų iš esmės.

 
Laisvės partija, sąrašo Nr. 11, Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėja Ieva Pakarklytė (30 m.): 

- Programos dalį apie sveikatą esame pavadinę „Sveiki ir ilgaamžiai Lietuvos gyventojai“. Pagrindiniai tikslai – į klientą orientuota sveikatos apsauga. Kaip versle žmogui teikiama paslauga, taip ir čia norėtųsi tokio modelio. Tikslas, kad žmonių patirtis sveikatos priežiūros įstaigoje būtų kuo sklandesnė. Kiekviena sveikatos įstaiga turėtų įdiegti vertybes, kad pirmiausia dirbama žmogaus labui, o ne sistemai.
Taip pat, kad gydymo įstaigos turėtų aiškią struktūrą, o pasimetęs pacientas nebūtų varinėjamas po kabinetus, kaip kartais nutinka. Taip pat svarbu šeimos gydytojui paskirstyti dokumentų pildymo krūvį.
 
Kitas mūsų tikslas – prevencija ir pirminio sveikatos priežiūros lygmens stiprinimas. Europos Komisijos tyrimai rodo, kad daugelio ligų būtų galima išvengti, jei būtų stipresnė prevencija.
Didelį dėmesį skiriame psichikos sveikatai. Šiandien ji dar likusi sovietmetyje - vyrauja medikamentiniai gydymo metodai. Reikėtų pasitelkti šiuolaikiškesnes priemones, o ne kraštutines. Taip pat kalbame apie psichikos sveikatos stigmatizavimą. Reikėtų didinti ir fizinio aktyvumo bei sveiko gyvenimo būdo įpročius – visa tai susiję su prevencija. Kuo greičiau užkardai galimas sveikatos problemas - tuo ilgiau žmonės gyvena ir yra laimingesni. Dabar pagal gyvenimo trukmės rodiklius esame vieni paskutinių.
Reikėtų stiprinti ir sveikatos sektoriaus resursus. Daugiau skirti dėmesio sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atrankai, sudaryti galimybes dalyvauti ir kitų sričių profesionalams.
Tiesa, apie visą tai kalbama jau daug metų, bet, kaip matome, niekas nevyksta.

 
LSDP, sąrašo Nr. 6, Seimo narė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė (42 m.):


- Vienas mūsų politinės programos tikslų – sveikatos apsauga turi siekti 8 procentus BVP, tuomet tai reikštų ir galimybę pacientui padėti per auksinę valandą, kuri kartais kritiškai svarbi gyvybei gelbėti. Vadinasi, asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi būti pakankamai arti, pakankamai plataus tinklo, kad per valandą būtų įmanoma pasiekti gydytojus. Prie to prisidėtų ir tinkamas logistikos sutvarkymas, kai sujungtos socialinės ir sveikatos paslaugos, kad pastarąsias gautų ir tie, kam judėti savarankiškai sunku, bet būtina gydytojo pagalba. Elektroninės sistemos taip pat yra vienas prioritetinių darbų.
 
Nemažiau svarbus tikslas – šeimos gydytojų komanda turi tapti sveikatos sistemos ašimi. Norime sureguliuoti šeimos gydytojų ir slaugytojų santykį bei atskirti gydomąjį ir administracinį darbą, pailginant laiką tiesioginiam pacientų konsultavimui.
Vienas progresyvesnių siekų - nuo biomedicininio sveikatos priežiūros modelio pereiti prie psichosocialinio. Lietuvoje savižudybių, priklausomybių ir smurto artimoje aplinkoje lygis yra vienas aukščiausių ES, tad neskirti dėmesio psichikos sveikatai negalime. Taip pat reikia susitelkti ties pacientų sveikatos raštingumo didinimu. Visa tai kartu padėtų sumažinti išvengiamo mirtingumo rodiklius šalyje.
 
COVID-19 pandemijos pamokas pritaikysime planuojant medikų apsaugą, valdant pacientų srautus ir paslaugų teikimo užtikrinimą. Nemesime visų didžiųjų sveikatos įstaigų COVID‘ui, paliekant už borto pagalbos ir paslaugų teikimą visiems kitiems. Kalbant apie medikų situaciją, turime tapti patrauklia šalimi ne tik užmokesčio dydžiu, bet ir darbo sąlygomis, emociniu klimatu gydymo įstaigose, užkirsti kelią mobingui ir sumažinti profesinio perdegimo rodiklius, kad kuo mažiau specialistų emigruotų.


 
TS-LKD, sąrašo nr.17, Seimo narys, Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas (64 m.):

- Iš esmės keisime sveikatos politikos kryptį. Nesieksime tikslų ir rodiklių, kuriuos kartais nurodo ES arba PSO (lovų skaičius, hospitalizacijos trukmė), nes pagrindinis tikslas sveikatos apsaugos sistemą pritaikyti taip, kad ji labiausiai tiktų mūsų šalies piliečiams.
Šeimos gydytojų ir gydytojų specialistų prieinamumas rajonuose yra menkas, tad mokėdami priedus šeimos ir pagal poreikį nustatytiems gydytojams specialistams, skatinsime juos vykti dirbti į regionus. Ketiname perorganizuoti rezidentūros bazes ir jas plėsti, kai kuriuos ciklus gydytojai rezidentai turės atlikti ir regionuose, mažesnėse ligoninėse.
Nesiekiame uždarinėti ligoninių rajonuose. Efektyvinsime jų veiklą perprofiliuodami jas pagal vietos gyventojų poreikius. Plėtosime terapinius, slaugos, globos, psichosomatikos, priklausomybės ligų skyrius.
 
Kita itin svarbi mūsų kryptis – personalizuota medicina. Bandysime išbiurokratinti sistemą ir atsisakyti to perteklinio reikalavimo gydytojams, kada kokius vaistus išrašyti ir kokius tyrimus skirti. Turime įgalinti gydytojus iš karto skirti reikalingiausią tyrimą ligai diagnozuoti bei skirti efektyviausius, o ne pigiausius vaistus jai gydyti.
Taip pat reikės keisti apmokėjimo už medicinines paslaugas tvarką. Daugiausiai apmokamos turės būti kompleksinės, nemažiau valandos trukmės konsultacijos pas gydytojus specialistus. Vieno vizito pas specialistą metu pacientui turės būti atlikti visi įmanomi ir reikalingi tyrimai. Tai turėtų padėti sumažinti eiles, o greitesnis diagnostikos laikas užtikrintų efektyvesnį gydymą bei sutaupytų mokesčių mokėtojų pinigus.
Žinoma, reikės spręsti e.sveikatos sistemos problemą bei peržiūrėti įstaigų, pavaldžių SAM, struktūrą. Šiandien ministerija pati formuoja politiką, pati yra sveikatos priežiūros įstaigų steigėja ir pati skirsto finansus. Taip neturi būti.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica