Klimato kaita – nebekontroliuojama?
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas atkreipia dėmesį į pagrindinius klimato pokyčius Lietuvoje: kylančią metinę oro temperatūrą, didėjantį karštų ir mažėjantį šaltų dienų skaičių. Pasak mokslininko, metinis kritulių kiekis kinta mažai. Tačiau didėja jų intensyvumas, daugėja dienų su gausiais krituliais, net ir šaltuoju metų laiku. Dar vienas momentas, į kurį dėmesį atkreipia mokslininkas, – mažėjantis dienų su sniego danga skaičius.
Paprašytas pakomentuoti JT generalinio sekretoriaus pareiškimą, kad „klimato kaita yra nebekontroliuojama“, pašnekovas mano, kad A.Guterresas gana griežtai ir aiškiai pabrėžia, jog pasaulio, atskirų šalių pastangos ir ambicijos siekiant Paryžiaus susitarimo yra per mažos.
 
„Iškastinio kuro atsisakymas ir perėjimas prie švarios energetikos per lėtas, o pasaulinės investicijos į iškastinį kurą – naftą, dujas, anglis –  yra vis dar labai didelės. Jis teigė, kad dėl dabartinės klimato politikos vidutinė temperatūra iki šimtmečio pabaigos bus 2,8 laipsnio Celsijaus didesnė nei prieš industrializaciją, tai yra beveik dvigubai didesnė nei Paryžiaus susitarimo tikslas – stengtis, kad temperatūra neviršytų 1,5 laipsnio“, – sakė dr. D.Valiukas ir pridūrė, kad Europos Sąjunga yra lyderė, mažinant šiltnamio dujų emisija į atmosferą ir pereinant prie klimato kaitai neutralios taršos.
 
Vyko ir vyks
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika pabrėžia, jog klimato kaita visada vyko, vyksta ir vyks.
 

„Visa problema ta, kad į natūralų procesą įsikišo žmogus, kuris pradėjo keisti atmosferos cheminę sudėtį dėl pramonės, transporto ir kitų sektorių. Būtent todėl klimato kaita vyksta daug kartų greičiau, negu ji vyktų natūraliai. Jei dabartiniai šimto metų pokyčiai būtų įvykę per tūkstantį ar dešimt tūkstančių metų, vargiai kas dabar kalbėtų apie atmosferos šiltėjimą kaip blogą reiškinį. Mūsų planetoje visada vyko temperatūros svyravimai, tačiau jie niekada nebuvo tokie spartūs. Išimtis buvo tik kai stambūs meteoritai trenkėsi į Žemę arba išsiveržė mega ugnikalniai“, – paaiškina LHMT specialistas Gytis Valaika.

 
Interaktyvios priemonės
Nuo šiol savivaldos institucijų, kitų įstaigų, organizacijų darbuotojai ir gyventojai gali naudotis nauju įrankiu – interaktyviu žemėlapiu ir švieslente, skelbia Aplinkos apsaugos ministerija. Ar tokios priemonės gali realiai prisidėti prie klimato kaitos grėsmių mažinimo?
 
„Tokios stebėjimo priemonės yra gerai tiems, kurie nori išties nuodugniau su viskuo susipažinti, kas gali nutikti ateityje, tačiau retai statistinis pilietis kreipia dėmesį į visa tai. Nemaža dalis net nesupranta ar nemoka interpretuoti pateiktų lentelių, žemėlapių. Štai čia ir visa problema, su kuria susiduria pasaulis. Kol žmogus asmeniškai nenukenčia, tol jam visos problemos atrodo visiškai tolimos. Žmogus yra pakankamai savanaudiškas padaras ir kol jo kieme viskas gerai, horizonte esanti grėsmė jo per daug nejaudina“, – sako klimato ekspertas G.Valaika.
 
LHMT specialistas paaiškina, jog švieslentės pirmosios dalies įrankių juostoje galima pasirinkti optimistinį arba pesimistinį klimato kaitos scenarijų, laikotarpius bei prognostinius rodiklius. „Pateikiami trys rodiklių blokai: krituliai ir hidrologija, vėjas ir jūra, temperatūra ir saulė. Pasirinkus konkretų rodiklį jis išskaidomas dar detaliau. Šioje švieslentės dalyje pasirinkus norimą informaciją galima matyti bendrą situaciją Lietuvoje. Interaktyviame žemėlapyje pasirinkus dominančią savivaldybę, antroje švieslentės dalyje galima matyti sugeneruotą apibendrintą prognozių informaciją pagal minėtus rodiklius būtent šiai šalies teritorijai“, – paaiškina G.Valaika.

---

 
Komentaras
Aplinkos ministro patarėja komunikacijai Aistė Žilinskienė:

- Kiekvienas skaitytojas, užėjęs į Aplinkos ministerijos tinklalapį www.klimatokaita.lt, gali susipažinti, kaip klimatas keisis jo savivaldybėje. Pagrindinis tikslas buvo pateikti savivaldybių lygmeniu visus duomenis vienoje vietoje, kad įvairios institucijos galėtų juos naudoti ilgalaikiame veiksmų planavime ir visi remtųsi tais pačiais duomenimis.
 
Šiuo metu turimi duomenys jau rodo, kad reikia rengtis ilgesnėms karščio bangoms, įsirengti vėsinimo sistemas, renovuojant ir statant pastatus žiūrėti, kad jie būtų pritaikyti dideliems karščiams. Savivaldybėms svarbu pasirūpinti miestų planavimu, užtikrinti pakankamus kiekius vandens kolonėlių, žaliųjų erdvių, kurios mažintų karštį, šešėlio gatvėse susidarymą ir svarbiausia pastatai, ypač mokyklos, darželiai, senelių namai, turi būti pritaikyti karščio bangoms. 

---

 
Verta žinoti
Pagrindinėse klimato prognozėse atsispindi, kad iki 2100 m. Lietuvoje:
Vidutinė oro temperatūra palyginti su dabartine (7,4 °C) kils nuo 1,2 °C iki 2,8 °C.
Vidutinis karščio dienų (tmax ≥30 °C) skaičius gali padidėti nuo dabartinių 2 dienų iki 7 dienų per metus.
Dažnės tropinės naktys (kai temperatūra naktį išlieka ≥20 °C). Vidutiniškai Lietuvoje šiuo metu (1991–2020 m. vidurkis) fiksuojama viena tropinė naktis per 2 metus, o amžiaus pabaigoje tokių prognozuojama 1,5-7 per metus.
 
Šaltų žiemos dienų skaičius (kai žemiausia paros temperatūra nukrenta žemiau -15 °C) nuo dabartinių 9,5 sumažės iki 4,7-6 dienų per metus.
Dienų su sniego danga skaičius sumažės nuo dabartinių 8 savaičių per žiemą iki vos 5 savaičių, o pagal blogiausią scenarijų – net iki 1 savaitės. Kitaip sakant, didės besniegių žiemų skaičius arba žiemų tik su trumpais šalčio įsiveržimais.
Informaciją pateikė LHMT meteorologas G.Valaika.
 
 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!