Finansavimas augo milijonais
Valstybinės ligonių kasos Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas informuoja, kad per pastaruosius trejus metus ženkliai didėjo klausos aparatams skiriama PSDF suma. Jei 2021-aisais ji siekė 2,5 milijono eurų, pernai metų pabaigoje buvo padidėjusi iki 3,7 milijonų, o šiemet, kai buvo skirta papildoma suma iš PSDF rezervo, valstybės išlaidos klausos aparatams siekė jau per 7 mln. eurų. „Per trejus metus finansavimas paaugo beveik tris kartus“, – konstatavo G.Baranauskas. 
 
Jei ankstesniais metais klausos aparatų buvo išduodama apie 8 tūkst., šiemet planuojama, kad jų bus išduota daugiau kaip 20 tūkst. Numatoma, kad kitąmet augs klausos aparatų bazinės kainos. 
 
Santaros klinikų gydytoja surdologė Vija Vainutienė sako, kad šiuo metu pacientai gali įsigyti du kompensuojamus klausos aparatus. „Kaip žinia, sparčiai tobulėjant klausos aparatų technologijoms, automatiškai kyla ir paties klausos aparato kaina, tad PSDF lėšomis kompensuojamų klausos aparatų bazinės kainos periodiškai turėtų būti koreguojamos atsižvelgiant į įvairių šių aparatų gamintojų klausos aparatų rinkos kainas“, – mano V.Vainutienė. 
 
Verslas turi prašymą
Praėjusią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitete dalyvavo Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas. Jis atstovavo audiologijos sektoriaus įmonėms, kurios prekiauja klausos aparatais. V.Kriaučiūnas teigia, kad žinia apie didinamas bazines kainas yra sveikintina, tačiau… verslas būtų linkęs šio privalumo atsisakyti. Kodėl? „Yra didesnė problema, dėl kurios bazinės kainos didinimas neturės reikšmės“, – paaiškino jis.
 
Kaip ir G.Baranauskas, V.Kriaučiūnas patvirtina, kad pastaraisiais metais stipriai padidėjo klausos aparatų prieinamumas. Tačiau, anot jo, paklausa išaugo tiek, kad nebuvo skiriama PSDF lėšų kompensacijoms teikti visa apimtimi.
 

„Valstybinė ligonių kasa suteikia apie 80 proc. reikiamo finansavimo, nors deklaruojama, kad klausos aparatai finansuojami 100 proc. Dėl to verslas prarado 650 tūkst. eurų. Taigi kompensacija nėra įmonėms iki galo grąžinama“, – aiškino Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas ir pavadino tai savotiška audiologijos verslo dovana ligonių kasoms.

 
Jis paaiškino, kad jei bus padidinta bazinė kaina, kompensacijos liks dar mažiau procentų. „Reikėtų iki dviejų milijonų tai problemai spręsti. Jie galėtų būti iš lėšų, skirtų bazinei kainai didinti. Geriau ne ją didinti, o šią problemą spręsti“, – siūlė V.Kriaučiūnas.
 
Augimas negali būti nevaldomas
Išgirdęs tokias kalbas G.Kacevičius nesusilaikė nepadėkojęs industrijai už paramą Valstybinei ligonių kasai. Deja, ne viskas taip paprasta. Šiaip jau klausos aparatai kaip ir kitos medicinos ar ortopedijos priemonės kompensuojamos taikant vadinamąjį balo principą ir finansavimas nenumatomas atskiroms įmonėms. Skiriama metinė suma, kuri paskirstoma mėnesiais. Jei aparatų išduodama daugiau, nei numatyta suma, mažėja kompensacijų dydis pačioms įmonėms.
 
„Kai girdime, kad lėšų skaičius patrigubėja, gavėjų skaičius dvigubėja, tad verslininkai turi suprasti, kad augimas negali būti nevaldomas, – tvirtina G.Kacevičius. – Jis turi būti valdomas ir VLK reguliuoja tą augimą. Rinka turi tai suprasti ir prie to prisitaikyti.“  
 
Parlamentaras Linas Slušnys svarstė, ar parduodamas klausos aparatus pardavėjas žino, kiek jam bus kompensuota iš valstybės? „Matau grėsmę, kad valstybė permoka už tuos aparatus, nes verslas ramiai įsitraukia kaip riziką ir gali siūlyti didesnes kainas“, – samprotavo L.Slušnys. 
 
G.Kacevičius aiškino, kad kai klausos aparatų pardavimai didėja ne procentais, bet kartais per itin trumpą laiką, o verslas neracionalizuos pardavimų, tiesiog sumažės pelnas nekompensuojant visos kainos. „Tai vadinčiau rizikos pasidalinimu tarp tiekėjų ir PSDF. Verslui reikia svarstyti, ar verta didinti pardavimus ir galvoti, kaip racionalizuoti pajamas. Buvo ne vienas VLK inicijuotas susitikimas, kuriame bandyta kalbėti ir įkvėpti verslą apie tai mąstyti, bet jie baigėsi su kuklia sėkme“, – konstatavo VLK vadovas.
 
Gydytoja: žmonės linkę delsti
V.Kriaučiūnas patikina, kad pacientai nepatiria nuostolių dėl ne iki galo kompensuojamų klausos aparatų – net jei ligonių kasos tiekėjams sumoka dalį kainos, pacientams kompensuojama visa suma. Taip pat jie turi teisę į kompensuojamus klausos aparatus abiem ausims. Santaros klinikų gydytoja V.Vainutienė teigia, kad pasikeitus klausos aparatų kompensavimo tvarkai, kuomet atsirado galimybė įsigyti du klausos aparatus, stebimas padidėjęs žmonių, kurie juos pageidauja įsigyti skaičius. „Dėl išaugusių eilių, kai norint įsigyti klausos aparatus tenka laukti ilgesnį laiką, turi reikšmės tiek padidėjęs klausos aparatų poreikis, tiek pastebimai didėjantis žmonių rūpestis savo, taip pat ir artimųjų klausa“, – tikina V.Vainutienė. 
 
Ji konstatuoja, kad dėl klausos aparatų dažniausiai kreipiasi vyresnio amžiaus pacientai, kurių klausa blogėja pamažu. „Dažnai pacientai yra linkę delsti, neretai kreipiasi į medikus tik tuomet, kuomet klausa yra ženkliai pablogėjusi, – pastebi gydytoja. – Negydomas, nekoreguojamas klausos sutrikimas gali turėti reikšmės tiek pažinimo funkcijai, tiek bendravimui. Dėl klausos sutrikimo gali sumažėti ne tik protinis, bet ir fizinis darbingumas, nes kad išgirstų, žmogus nuolat turi būti įsitempęs ir stengtis išgirsti.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!