Jaunystė ir patirtis
Po šių metų pradžioje įvykusios gydymo įstaigos reorganizacijos, kai sujungtos trys gydymo įstaigos, paaiškėjo, kad vienoje iš sujungtųjų ligoninių trūksta kiek daugiau nei šimto įvairių sričių gydytojų.
Šiandien šie skaičiai gerokai optimistiškesni. Nuo metų pradžios įdarbinti 34 gydytojai, iš kurių 19 – jaunųjų specialistų, savo profesinio augimo kelią panorusių susieti su KUL.
 
KUL pateiktais duomenimis, prie gydymo įstaigos bendruomenės šiemet prisijungė 3 vidaus ligų gydytojai, 2 gydytojai ortopedai traumatologai, 6 medicinos gydytojai, 4 gydytojai kardiologai, 3 gydytojai anesteziologai-reanimatologai, 3 abdominalinės chirurgijos gydytojai, 2 otorinolaringologai, gydytojas chirurgas, gydytojas onkologas chemoterapeutas, gydytojas oftalmologas, infekcinių ligų gydytojas, gydytojas pulmonologas, gydytojas akušeris ginekologas, gydytojas hematologas, gydytojas radiologas, gydytojas neurologas, gydytojas nefrologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.
 
J.Sąlyga pažymi, kad nors šiuo metu ligoninės personalo gretos auga, vis dar trūksta apie 60 įvairių sričių specialistų. Ypač – gydytojų anesteziologų-reanimatologų, kardiologų, ortopedų-traumatologų, skubiosios pagalbos, vidaus ligų gydytojų, nefrologų, ginekologų, pilvo chirurgų, radiologų ir kitų sričių specialistų.
 

„Ir toliau aktyviai ieškome medikų, norinčių savo žinias skirti Klaipėdos ir visos Vakarų Lietuvos žmonėms. Nemažai pas mus dirbti pradėjusių naujų specialistų yra kilę iš Klaipėdos, iš Žemaitijos. Todėl smagu, kad jaunimas grįžta į gimtinę padėti savo krašto žmonėms“, – sakė l.e.p KUL generalinis direktorius prof. dr. Jonas Sąlyga.

 
Jis džiaugiasi, kad prie KUL bendruomenės prisijungė būrys ne tik jaunųjų gydytojų, bet ir bendrosios praktikos slaugytojų.
Pasak L.S. pašnekovo, Lietuvos universitetuose medicinos studentai yra paruošiami labai gerai. Absolventai išmano naujausias technologijas ir aktyviai seka medicinos tendencijas. Jaunieji kolegos yra reiklūs ir žinantys, ko nori, todėl stengiamasi jiems sudaryti pačias geriausias darbo sąlygas.
 
Itin svarbu puoselėti gerą darbovietės mikroklimatą, gydymo įstaigos kultūrą bei gražias bendruomenės tradicijas. Taip pat jauniesiems specialistams svarbu užtikrinti ir moderniausią infrastruktūrą.
Šioje srityje ligoninė nuolat tobulėja. KUL medikai neseniai įsigijo moderniausią naujos kartos kompiuterinį tomografą. „Naujasis aparatas, kuriame integruota kardiologinė programa ir dirbtinis intelektas, svarbus Vakarų Lietuvai“, – teigė prof. dr. J.Sąlyga.
 
Tai tik vienas paskutiniųjų ligoninės įsigytų įrenginių. KUL medikai turi puikias sąlygas diagnozuoti ir gydyti pacientus naudodamiesi moderniausia įranga ir taikyti šiuolaikiškiausius gydymo metodus. Ligoninėje pirmojoje šalyje pradėtos operacijos robotu, įsigytos išmaniosios spintos, veiklą pradeda ir išmanieji sandėliai, veikia insultų ir miokardo infarktų gydymo centrai.
 
Tačiau net ir moderniausia įranga nieko verta, jei greta nėra palaikančių kolegų, draugiškos komandos.
Naujų specialistų integracijos sėkmė, pasak J.Sąlygos, ypač priklauso nuo ligoninės skyrių vedėjų požiūrio. Jie rūpinasi jaunųjų kolegų integracija darbovietėje. Įstaigos vadovas pabrėžia, kad itin svarbu užtikrinti kolegišką, pagarbų elgesį visų KUL bendruomenės narių atžvilgiu. „Gydytojai visada gali užeiti pas mane ir išsakyti savo mintis ar pastabas, papasakoti, kaip jiems sekasi pritapti mūsų ligoninėje“, – sakė vadovas.
 
Kolegos nusiteikę geranoriškai
KUL filialo „Klaipėdos ligoninė“ l.e.p direktorius prof. dr. Saulius Raugelė neabejoja, kad jaunųjų medikų ir bendrosios praktikos slaugytojų integracija bus sklandi. Mat stengiamasi atsižvelgti į kiekvieno specialisto profesinius poreikius, kad jis galėtų atrasti savo vietą profesiniame pasaulyje.
 

„Kviečiame specialistus, kurie nori kurti ateitį, susieti gyvenimą su Klaipėda ir čia dirbančia akademine bendruomene. Esame atviri visiems. Manau, kad svarbu yra bendražmogiškos savybės: specialisto motyvacija dirbti, noras tobulėti, įsiliejimas į kolektyvą ir savirealizacija. Tai yra veiksniai, kurie ima ryškėti jau pirmosiomis darbo dienomis“, – sakė KUL filialo „Klaipėdos ligoninė“ l.e.p direktorius prof. dr. Saulius Raugelė.

 
Jis pažymi, kad įdarbintas specialistas pirmiausia susiduria su nauja aplinka, naujais kolegomis. Dėl šios priežasties ligoninėje stengiamasi puoselėti kolegiškus ir paslaugius santykius: „Kolektyvai yra nusiteikę geranoriškai. Jie puikiai supranta, kad tai yra darbo jėgų papildymas, kurio labai laukiame. Juk siekiame bendro rezultato – kad pacientams būtų suteiktos aukščiausio lygio paslaugos kuo arčiau namų“, – teigė pašnekovas.
 
Tiki gydymo įstaigos perspektyvomis
Vilniaus universitete (VU), Klaipėdos universitete (KU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) išsilavinimus įgiję jaunieji medikai atsakydami į klausimą, kodėl pasirinko KUL, įvardija ne vieną priežastį.
 
Reikšminga dalis jaunųjų gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų yra klaipėdiečiai, todėl motyvuoti dirbti gimtojo krašto pacientų sveikatos labui. Taip pat jaunieji specialistai pabrėžė kolegišką KUL atmosferą ir dideles profesinio tobulėjimo galimybes. Medikai ir bendrosios praktikos slaugytojai tiki ir asmeninėmis, ir ligoninės ateities perspektyvomis. Kalbinti pašnekovai laukia būsimojo KUL generalinio direktoriaus dr. Audriaus Šimaičio atvykimo.
 
Šiemet rezidentūros studijas LSMU baigusi ir KUL filialo „Jūrininkų ligoninė“ Nefrologijos ir dializių skyriuje darbą pradėjusi gydytoja-nefrologė Vaiva Kaupė pabrėžė gero darbo mikroklimato ir mylimo miesto reikšmę.
„Klaipėda – mano gimtasis kraštas, todėl norėjau grįžti namo. Čia geros galimybės, geras kolektyvas, džiaugiuosi“, – kolegoms prisistatė V.Kaupė.
 
Gydymo įstaigos filialo „Jūrininkų ligoninė“ Neurologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Bernadeta Žemaitaitytė taip pat pabrėžė, kad jos profesinį pasirinkimą formavo žmogiškieji veiksniai. „Ligoninės darbuotojai pasižymėjo geranoriškumu, paslaugumu. Todėl žinojau, kad po studijų norėčiau dirbti čia“, – pasakojo slaugytoja B.Žemaitaitytė.
 
Klaipėdietė gydytoja oftalmologė Greta Paulaitytė pernai rezidentūros studijas baigė Vilniuje. Įgavusi profesinės patirties VU Santaros klinikose nusprendė sugrįžti namo. Šiuo metu ji dirba ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ Akių ligų skyriuje.
 
„Visada turėjau planą dirbti Klaipėdos universiteto ligoninėje, tačiau Santaros klinikos pasiūlė darbą, todėl metus dirbau ten, bet vis tiek meilė gimtajam kraštui nugalėjo. Nusprendžiau atvažiuoti čia. Be to, yra numatomi įvairūs pokyčiai, todėl norėjau grįžti į šią ligoninę“, – pasakojo gydytoja-oftalmologė.  
 
Kolegei antrino ir vidaus ligų gydytoja Dovilė Kazlauskienė. LSMU absolventė iš Panevėžio pastaruosius kelerius metus gyvena uostamiestyje. „Pasirinkau šią ligoninę, nes matau dideles ateities perspektyvas. Manau, kad čia galėsime save realizuoti šimtu procentų“, – sakė jaunoji vidaus ligų gydytoja.
 
Pora pasirinko Klaipėdą
Gydytoja kardiologė Aistė Šalkauskaitė-Rubliauskienė sako medicina susižavėjusi matydama mamos ir močiutės pavyzdį. Gydytoja kardiologė visada turėjo troškimą padėti kitiems žmonėms. Būsimajai gydytojai kardiologei mokslai sekėsi gerai, todėl mergina nusprendė sekti autoritetų pėdomis.
 

Gydytoja kardiologė Aistė Šalkauskaitė-Rubliauskienė įvardino tris priežastis, lėmusias jos darbo KUL pasirinkimą: „Turime gerai išvystytą kardiologijos sritį, galime atlikti reikiamus tyrimus ir esame vieni stipriausių Lietuvoje. Be to, čia – puikus kolektyvas. Daug jaunimo, daug draugiškų ir vienas kitam padėti nusiteikusių kolegų. Ir trečia – tai miestas. Klaipėdos žavesys visada mane traukė. Esu klaipėdietė, čia turime ir jūrą, ir marias.“

 
L.S pašnekovė priduria, kad studijų metu sutiko ir būsimą vyrą, tad šeima kartu atvyko dirbti į KUL.
Kasparas Rubliauskas šiemet baigė anesteziologijos-reanimatologijos rezidentūrą (LSMU), o dabar įsidarbino KUL filialo „Jūrininkų ligoninė“ Anesteziologijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Pašnekovo sprendimą dirbti šioje gydymo įstaigoje lėmė kelios priežastys.
 

„Man patiko miestas. Mano žmona klaipėdietė, todėl studijų metais gana dažnai atvykdavome pas jos tėvus. Patiko miestas, jūra, bendra emocija. Gavome geriausią pasiūlymą ir sąlygas dirbti bei tobulėti. Man patinka, kad ligoninė atlieka daug trečio lygio procedūrų, tad galime tobulėti ir žengti į priekį“, – sakė gydytojas anesteziologas-reanimatologas Kasparas Rubliauskas.

 
Pašaukimas būti slaugytoja
KUL filialo „Jūrininkų ligoninė“ Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuje į darbus kibo ir bendrosios praktikos slaugytoja Monika Vilkytė. Ji birželio mėnesį į viršų iškėlė Klaipėdos universiteto slaugos mokslų bakalauro diplomą. „Buvau entuziastinga. Kibau į mokslus, norėjau išmokti, tobulėti. Tai yra mano pašaukimas. Visiškai nesigailiu, kad pasirinkau šią specialybę. Jeigu reikėtų atsukti laiką, rinkčiausi tą patį kelią“, – pasakojo M.Vilkytė.
 

Bendrosios praktikos slaugytoja Monika Vilkytė absolventė pažymi, kad tamprūs kolegiški ryšiai tarp jos ir gydymo įstaigos užsimezgė studijų metu: „Klaipėdos universiteto ligoninėje atlikau (beveik visą) praktiką: Ginekologijos, Abdominalinės chirurgijos bei Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. Man patiko šioje ligoninėje suteikiamos darbo sąlygos ir darbo kokybė. Taip pat draugiškas, kolegiškas, komunikabilus ligoninės kolektyvas.“

 
Pašnekovė neslepia, kad bendrosios praktikos slaugytojos darbe Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuje kyla nemažai iššūkių, tačiau M.Vilkytė džiaugiasi vieningu kolektyvu, kuris išvien dirba pacientų labui.
 
Ryšys su pacientu gydo
KUL filiale „Jūrininkų ligoninė“ Onkohematologijos skyriuje įsidarbino ir bendrosios praktikos slaugytoja Emilija Račkauskaitė. Šiais metais ji baigė slaugos studijas KU. E.Račkauskaitę visada žavėjo teta – darbą ir pacientus mylinti slaugytoja. Mergina svarsto, kad pirmieji profesinio polėkio žybsniai pasirodė dar vaikystėje. Joje visada ruseno troškimas būti arti kito žmogaus skausmo, padėti sergančiam asmeniui.
 
Vaikystėje kartu su pussesere Emilija uoliai rinkdavo vaistų dėžutes ir žaisdavo „vaistininkes“ arba „daktares“. „Kai buvau maža, žaisdavau, kad esu daktarė. Pastebiu, kad mano žaidimai siejosi būtent su noru padėti kitiems. Todėl norėjau tokios specialybės, kurioje galėčiau daryti gera žmonėms“, – sakė E.Račkauskaitė.
 
Mergaitės „daktarės“ ir „vaistininkės“ žaidimai tapo slaugytojos profesine kasdienybe. Dėl profesinio kelio krypties mergina galutinai apsisprendė 12-oje klasėje. Abiturientė svarstė tarp dviejų studijų krypčių: kineziterapijos ir slaugos studijų. Pastarosios nugalėjo. E.Račkauskaitė nusprendė, kad dirbdama slaugytoja geriausiai pasitarnaus sunkiai sergantiems pacientams.
 

Slaugytoja pabrėžia kolegiškos ir motyvuotos darbo komandos svarbą. „Dirbu draugiškame kolektyve, kuris noriai mane priėmė ir apmokino. Bent kol kas nebuvo jokių konfliktų. Kodėl esu patenkinta darbu? Kaip minėjau, man patinka daryti gera. Dirbdama slaugytoja, jaučiu pasitenkinimą“, – kalbėjo bendrosios praktikos slaugytoja Emilija Račkauskaitė.

 
Pašnekovė neslepia, kad bendrosios praktikos slaugytojos kasdienybė yra dinamiška ir nenuspėjama. Viena diena darbe gali būti itin įtempta, o kita – kiek laisvesnė. Nors slaugytojai tenka susidurti su sunkios būklės pacientais, dalis jų optimizmu gali pranokti net gydymo įstaigos specialistus. Psichologinė parama ligoniui – svarbi E.Račkauskaitės darbo dalis. „Geras žodis, švelnus prisilietimas – taip pat gydo“, – įsitikinusi pašnekovė. 
 
KUL filiale „Klaipėdos ligoninė“ gydytoja chemoterapeute dirbanti Rugilė Pikturnienė teigia, kad KUL suteikia geriausias sąlygas onkologijos srities specialistams Lietuvoje. Šiais metais R.Pikturienė buvo išrinkta „Metų jaunąja gydytoja rezidente“. Gydytoja chemoterapeutė pabrėžia, kad šis įvertinimas – tai ne tik jos, bet ir bendras draugiško bei profesionalaus kolektyvo nuopelnas.
 
R.Pikturnienę onkologijos sritis žavi dėl mažiausiai dviejų priežasčių: pirma, onkologijos sritis yra itin dinamiška, sparčiai tobulėjanti. Antra, tai komunikacijos su pacientu svarba ir gelmė.
 

„Turime šiek tiek kitokį ryšį su pacientai nei kitų sričių gydytojai. Turime ilgalaikį ir artimą santykį, o kontaktas su pacientais visada mane žavėjo“, – pasakojo gydytoja chemoterapeutė Rugilė Pikturnienė.  

 
Pašnekovė pabrėžia, kad kokybiškas ryšys tarp paciento ir gydytojo turi didelę reikšmę onkologiniam ligoniui sveikti. Pavyzdžiui, onkologiniai pacientai, siekdami kovoti su liga, neretai griebiasi įvairių savigydos būdų. Tokiu atveju medikams svarbu žinoti šią informaciją ir suteikti pacientams emocinį saugumą, t. y. užtikrinti, kad žmogus nebus sugėdintas ar apkaltintas dėl savo pasirinkimų.
 
R.Pikturnienė įsitikinusi, kad ypač svarbi paciento sveikimo dalis – tai jo nusiteikimas, onkologinio ligonio emocinė sveikata.
„Tarpusavyje pasikalbame, kad nesame matę nė vieno paciento, kuris pasveiktų arba sveiktų, jeigu yra nusiteikęs blogai, jeigu nesitiki sveikti ir pasveikti. Tai yra labai svarbu.“ 
Gydytoja chemoterapeutė džiaugiasi, kad dirbdama KUL gali profesiškai tobulėti, sulaukti labiau patyrusių kolegų patarimų ir kolegiško palaikymo.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!