Mokslininkus traukia puikios sąlygos

Ligoninės medikai įsitikinę, kad mokslas – būtina sąlyga tinkamai ir efektyviai sveikatos priežiūrai bei geriems jos rezultatams, nes tik nuolat tobulėjant galima taikyti efektyviausius gydymo metodus. Šiuo metu KUL medikų gretose – net 30 medicinos mokslo daktarų ar habilituotų daktarų. Tarp jų 4 profesoriai ir 5 docentai. Mokslininkus dirbti KUL skatina gausus pacientų srautas, klinikinė bazė, leidžianti atlikti pačias sudėtingiausias operacijas ir vadovybės siekis sudaryti kuo palankesnes sąlygas mokslinei veiklai plėtoti. 

 

„Klaipėdos universitetinė ligoninė pagal gydymo apimtis yra viena didžiausių Lietuvoje. Mes per metus gydome apie 40 tūkst. pacientų stacionare, atliekame per 30 tūkst. operacijų, priimame apie 3 tūkst. gimdymų, turime pilno ciklo onkologiją. Pas mus stipri klinikinė laboratorija ir patologiniai, radiologiniai, branduoliniai tyrimai. Visa tai vilioja mokslininkus dirbti čia, kaip ir įstaigos kultūra, kuri nukreipta į mokslinį progresą. Beje, buvome pirmoji ligoninė Lietuvoje pradėjusi leisti savo mokslinį žurnalą „Sveikatos mokslai“, kuris tebegyvuoja iki šiol“, – pasakoja vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Virgilijus Vanagas.

 

Branduolinės medicinos skyriaus vadovė dr. doc. Nemira Jurkienė Klaipėdos universitetinę ligoninę vis dar mato atvykėlės akimis, mat darbuojasi čia nepilnus metus. Medikė iki šiol dirba ir LSMU Kauno klinikose Branduolinės medicinos skyriuje ir LSMU Radiologijos klinikoje. Į radiologiją 25 metus besigilinanti docentė neslėpė susižavėjimo tuo, ką išvydo atvykusi į Klaipėdos universitetinę ligoninę. „Pradėjusi dirbti čia pamačiau šiais laikais nemadingą kuklumą – daug nuostabių specialistų ligoninėje nesididžiuodami daro fantastiškus darbus. Galimybių ir perspektyvų čia be galo daug ir įvairiose srityse. 

 

Pradedant mokymų organizavimu, kurie reikalingi licencijavimui, konferencijų rengimui respublikinėje ir tarptautinėje plotmėje, baigiant savų mokslininkų ugdymu. Kasdien žaviuosi kolegų kompetencija bei pasiektais rezultatais. Tai įvertina ir pacientai, kurie atvyksta gydytis iš visos Lietuvos. Be mokslo, studijų ligoninės progresas sunkiai įsivaizduojamas: įstaiga pritraukia žmones, moko, užsiima tyrimais ir todėl joje nuolat verda gyvenimas, žengiantis kartu su medicinos pažanga“, – teigia N.Jurkienė ir priduria, kad Branduolinės medicinos skyriaus ligoninėje buvimas rodo aukštą įstaigos lygį: „Nėra tikslo steigti branduolinės medicinos skyriaus ten, kur nėra aukštos kokybės chirurgijos, onkologijos, neurologijos. Tokie skyriai yra tik Vilniuje ir Kaune, tad džiugu, jog Klaipėdos universitetinė ligoninė turi šį skyrių.“


 

Platus tyrimų laukas

Mokslo tarybos narys, VU Medicinos fakulteto profesorius, KUL Chirurgijos departamento vadovas prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius pasakojo, kad KUL nuolat vyksta tiriamas, klinikinis darbas, bendradarbiaujama su Klaipėdos, Vilniaus, Kauno universitetais, kolegijomis.

 

„Mokslinė veikla skatina proveržį ir medicinos progresą, o KUL ji vyksta visose srityse. Pirmiausia tai užsakomieji darbai, kuriems mus samdo įvairios farmacinės, medicininės kompanijos. Juos atliekame bendradarbiaudami su užsienio mokslininkais. Kita tyrimų grupė – multicentriniai moksliniai darbai, inicijuojami gydytojų, universitetų“, – sako N.E.Samalavičius. Chirurgijos departamentas yra didelių europinių projektų dalimi ir kasmet publikuoja daug straipsnių. Dalis tyrimų plėtojama ligoninės lygmenyje, kuomet nagrinėjami nauji gydymo, diagnostikos metodai.  

 

Vidaus ligų diagnostikos skyriaus vedėjas, vidaus ligų gydytojas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas dr. Sigitas Stonkus jau porą dešimtmečių dirba su klinikiniais tyrimais, kurie reikalauja itin didelio kruopštumo medicinos, farmacijos kompanijų pasitikėjimo. „Šie tyrimai paprastai yra multicentriniai – kartais juose dalyvauja ir iki 20 skirtingų šalių. Praktikoje pasitaikius įdomesniems atvejams, mūsų skyrius rašo straipsnius ir savo iniciatyva. Jei atsiras daugiau specialistų, rezidentų, yra visos sąlygos šią sritį plėsti“, – teigė S.Stonkus ir paminėjo, kad Klaipėdos universitetinės ligoninės ištekliai ir infrastruktūra suteikia galimybę įgyvendinti įvairių fazių ir indikacijų klinikinius tyrimus. Per pastaruosius penkerius metus įstaigoje jų pradėta beveik 40: „Be klinikinių tyrimų nebūtų jokių naujų vaistų, nebūtų šių vaistų ar įrodymais pagrįsto gydymo metodų tobulinimo. Klinikiniai tyrimai – tai moksliniai tyrimai, kuriais siekiama atsakyti į mokslinius klausimus ir rasti veiksmingesnių būdų gydyti ligas ar jų išvengti.“

 

Vidaus ligų skyriaus vedėja endokrinologė dr. Irina Purtokaitė-Labutienė sėmėsi žinių Jungtinių Amerikos Valstijų MAYO klinikų kursuose ir ne vieną kartą JAV, Kanados, JAE, Kinijos ir Europos šalių medicinos kvalifikacijos kėlimo konferencijose. Prieš dešimtmetį iš Kauno atvykusi I.Purtokaitė-Labutienė baigė LSMU, dirbo Endokrinologijos institute ir klinikoje, dėstė studentams, skaitė paskaitas užsienio stažuotojams, pranešimus gydytojų konferencijose. „Teko sudalyvauti apie 15 klinikinių tyrimų, tai itin preciziška, daug laiko užimanti veikla. Kokybės kartelė yra labai aukšta, todėl specialistai, dirbantys šioje srityje, turi turėti pakankamai aukštą mokslinį išsilavinimą“, – teigė I.Purtokaitė-Labutienė. 

 

Medikė pasidžiaugė jos vadovaujamu jaunu kolektyvu, kuris nuolat laiko ranką ant medicinos naujovių pulso bei siekia jas kuo greičiau įdiegti ligoninėje. „Mes renkame medicininius „perliukus“ savo praktikoje, kurie galėtų tapti pagrindu moksliniam darbui. Svarbu, kad padarytum kuo daugiau gero, paliktum po savęs žinias, kurios padėtų kitiems“, – pasakojo I.Purtokaitė-Labutienė. Ji visuomet mielai konsultuoja jaunąją kartą – čia atvykusius rezidentus, studentus. „Kartais tampi ta pradžia, nuo kurios žmogus žengia tolimesniu profesiniu keliu. Smagu, kai studentai savo mokslinius darbus pradeda mūsų ligoninėje ir tęsia juos kitur – Kaune, Vilniuje, tampa diplomuotais specialistais.“

 

Mokslinių tyrimų integracija į klinikinę praktiką sėkmingai pradėta miego medicinos srityje, kai 2007 m įkurtas Miego medicinos centras. Jame atliekami ne tik klinikiniai tyrimai, bet ir plėtojama mokslinė veikla. Dėmesys kreipiamas į miego sutrikimų pasireiškimą, jų dažnumą, ryšį su psichoemocine būsena. Centras buvo įsitraukęs į Europinį tinklą (Sleep Apnea Network / European Sleep Apnea Database (ESADA), jungiantį 26 miego medicinos centrus. Taip išnagrinėtas miego apnėjos sindromas, jo ryšys su kardiovaskuline patologija, kitomis ligomis. Europos šalių lygyje tai apibendrinta ne vienoje publikacijų ir paruoštos metodinės rekomendacijos klinikai. KUL pirmą kartą Lietuvoje apibendrinti naujagimių miego apnėjos pasireiškimai. Miego medicinos centrui vadovauja prof. habil. dr. Giedrius Varoneckas, kurio mokslinės veiklos kryptys: psichosomatinės būklės, miego sutrikimų ir kardiovaskulinės patologijos sąryšio tyrimai; širdies ritmo ir kraujotakos reguliavimo tyrimai miego stadijų ir funkcinio testavimo metu, šių tyrimų kompiuterizacija bei klinikinė reikšmė ir kt. 

 

Technologijos – mokslui ir pacientams

Klaipėdos universitetinės ligoninės progresyvumą bei potencialą liudija ir robotinė chirurgija, įstaigoje plėtojama jau ketvirtus metus. „Jau esame atlikę pirmąsias 750 robotinių operacijų Lietuvoje, kas Europos kontekste yra labai daug. Tapome Rytų Europos robotikos mokymo centru – robotinė chirurgija Lietuvoje įdiegta ir įsisavinta yra tik Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Vienas svarbiausių stimulų klinikinėje medicinoje – naujos technologijos. Kai jas turime, atsiranda mokslo galimybė. Robotine chirurgija užsiimame palyginti neseniai, bet jau turime ne vieną mokslinį straipsnį, publikuotą prestižiniuose užsienio leidiniuose“, – apibendrina N.E.Samalavičius.

 

KUL yra stipri Molekulinės genetikos diagnostikos laboratorija, o joje dirbanti patyrusių specialistų komanda greitai nustato visus reikalingus infekcijų, genetinių anomalijų, vėžio formų žymenis, kas leidžia kaip galima anksčiau ir tiksliau parinkti gydymą. Pandemijos metu daug dirbta su COVID-19 tyrimais. Skyriaus turima įranga yra tokia pat kaip ir Santaros, Kauno klinikose – tai naujos kartos sekoskaita ir kitos šiuolaikinės diagnostikos priemonės.

 

„Kai prieš septynerius metus atvykau dirbti, mano užduotis buvo ligoninėje įsteigti Molekulinės diagnostikos skyrių, – pasakoja dvidešimties metų mokslinę praktiką turinti Molekulinės diagnostikos skyriaus vedėja, gydytoja genetikė dr. Jūratė Gruodė. Jos komanda visuomet randa galimybių plėtoti mokslinę veiklą – kartu su VU, Santaros klinikomis, Klaipėdos universitetu dirbo prie bendrų projektų, susijusių su COVID-19. „Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, nepaisant intensyvaus klinikinio darbo, yra stiprus akademinis komponentas, mokslinis ir pedagoginis darbas su studentais, rezidentais. Vadovauju medicinos genetike dirbančiai doktorantei: rengiame darbus, susijusius su onkologija, plaučių vėžiu, molekulinių žymenų nustatymu, skaitome pranešimus tarptautinėse konferencijose. Genetikoje visada yra įdomesnių atradimų, retesnių variantų, todėl šiuos duomenis įtraukiame į tarptautines duomenų bazes, aprašome, nuolat stengiamės sekti naujoves, mokslines tendencijas“, – kalbėjo J.Gruodė. 

 

Stipri komanda ir pirmieji tyrimai Lietuvoje

Radioterapija – vienas svarbiausių ir sudėtingiausių, nuolat modernėjančių gydymo metodų onkologijoje. Radioterapijos ir branduolinės medicinos centro vadovė dr. Aista Plieskienė – šiuolaikinės radioterapijos pradininkė Vakarų Lietuvos regione. Ji džiaugiasi ligoninėje instaliuota naujausia šalyje nuotolinės radioterapijos įranga, gerai funkcionuojančia radioterapijos kokybės kontrolės sistema, paslaugų įvairove ir bendradarbių moksliniu potencialu. 

 

A.Plieskienės mokslo bagaže apginta disertacija ir 27 mokslinės publikacijos (nemaža dalis jų paruošta su bendraautoriais). „Centro stiprioje medicinos fizikų komandoje, kurios darnus darbas užtikrina ypač geros kokybės radioterapijos paslaugas, dirba ir daugiau mokslininkų: Lietuvos medicinos fizikų draugijos pirmininkas dr. Marius Laurikaitis ir doktorantas, vyresnysis medicinos fizikas Aurimas Krauleidis. Medicinos fizikų specialybė ypač svarbi radioterapijoje: instaliavus linijinį greitintuvą, prieš pradedant klinikinį naudojimą, atliekami didelės apimties, sudėtingi fizikiniai priėmimo bandymai“, – dėsto A.Plieskienė ir priduria, kad ligoninėje ugdomi ir KU būsimi radiologijos technologai, parengta nemažai kursinių ir baigiamųjų radiologijos technologų bakalauro darbų. Radioterapijos skyriuje ne vienerius metus vykdomi perspektyviniai ir retrospektyviniai mokslo tyrimai šioje srityje.

 

Kaip pasakojo Radioterapijos ir branduolinės medicinos centro vadovė, pirmas ryšio tarp gydymo jonizuojančiąja spinduliuote šalutinių poveikių pasireiškimo ir chromosomų pažaidų kiekio limfocituose tyrimas Lietuvoje pradėtas 2014 m. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje bendradarbiaujant su Radiacinės saugos centro mokslininkais. Šio tyrimo tikslas – nustatyti ryšį tarp onkologinių pacientų, gydomų jonizuojančiąja spinduliuote, šalutinių poveikių pasireiškimo ir chromosomų pažaidų kiekio limfocituose panaudojant citogenetinius metodus. Tyrimo rezultatai svarbūs ateities mokslo darbams, siekiant identifikuoti jonizuojančiai spinduliuotei jautresnių pacientų grupę. 

 

Kaip aiškino A.Plieskienė, skyriaus kokybės kontrolės sistemai ypač svarbūs retrospektyvūs tyrimai, analizuojantys skyriaus darbo rezultatus ir leidžiantys dar labiau pagerinti paslaugos kokybę. Vienas svarbiausiųjų, pradėtas 2016 m., kai pirmą kartą buvo išanalizuotos skyriaus pacienčių, gydomų dėl kairės krūties vėžio, radioterapijos dozės širdžiai ir visai kairiosios vainikinės arterijos priekinei tarpskilvelinei šakai arba tik jos kamienui. Šiemet, tęsiant šį darbą, atlikta retrospektyvi naujuoju linijiniu greitintuvu švitintų pacienčių dėl kairės krūties vėžio dozių analizė. Pasitelktas naujai įdiegtas kvėpavimo kontrolės metodas, kai pacientės dėl kairės krūties vėžio švitinamos gilaus įkvėpimo fazėje, plaučiui pastūmus širdį toliau nuo kairės krūtinės ląstos sienos. Dozės širdžiai ir kraujagyslėms palygintos su nustatytomis ankstesniame tyrime ir gauta džiuginančių rezultatų, kurie artimiausiu metu bus paskelbti mokslinėje publikacijoje. „Šių tyrimų rezultatai yra skelbti ir užsienio žurnale bei pristatyti kasmetiniame Europos radioterapeutų suvažiavime. „Nuveikta daug ir paklotas stiprus mokslo pagrindas toliau plėtoti šiuos darbus universiteto ligoninėje“, – apibendrina dr. A.Plieskienė.

 

Stipri praktikos ir rezidentūros bazė

Klaipėdos universitetinė ligoninė – daugiaprofilinė, todėl jauniems medikams yra sudarytos visos sąlygos semtis praktinių įgūdžių, gilintis į atskiras medicinos sritis, tobulinti įgūdžius. Tai įstaiga, kurioje vyksta moksliniai tyrimai ir studentų bei podiplominis gydytojų ruošimas.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje rezidentai – tęsiantys specialybės podiplomines studijas gydytojai – kasmet čia sugrįžta. Juos vilioja didesnės galimybės, savarankiškumo laisvė ir puiki atmosfera. 

 

Nemaža dalis dabartinių KUL rezidentų čia atliko ir internatūrą. Baigę medicinos studijas Vilniuje ar Kaune, būtent uostamiestyje jie įgijo pirmąją patirtį kaip gydytojai. Vienus pasirinkti rezidentūros studijas didžiausioje Klaipėdos krašto ligoninėje vilioja geri atsiliepimai apie vietos specialistus, kitus čia atvedė asmeninės priežastys. Nemažai rezidentų čia dirba ne pirmus metus, taip pasiruošdami savarankiškam gydytojo darbui. Rezidentai džiaugiasi puikiais ligoninės specialistais, kurie nuolat pasiruošę patarti ar padėti, išsklaidyti iškylančius neaiškumus. 

 

Ligonėje kasmet praktiką atlieka apie 100 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto medicinos studentų bei medicinos studentų iš užsienio šalių.

Klaipėdos universitetinė ligoninė yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Vilniaus, Lietuvos sveikatos mokslų ir Klaipėdos universitetais, kitais Lietuvos bei užsienio mokslo bei sveikatos priežiūros partneriais. Ligoninė yra Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto internatūros bei podiplominio gydytojų rengimo (rezidentūros) bazė.

 

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vadovaujamasi požiūriu, kad slauga – tokia pat svarbi sudedamoji sveikatos priežiūros proceso dalis kaip diagnostika ir gydymas, todėl slaugos kokybei užtikrinti čia skiriamas ypatingas dėmesys. Kasmet ligoninėje slaugos praktiką atlieka per 300 studentų. Dalis jų po studijų baigimo pasirenka darbą būtent šioje gydymo įstaigoje arba studijas derina su darbu ligoninėje, paskui įsijungdami į jos darbuotojų bendruomenę kaip jauni savo srities specialistai. 

Bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu ir respublikos kolegijomis, ligoninėje vykdomas slaugos personalo rengimas. KUL dirbantys medicinos mokslų, habilituoti daktarai, profesoriai ir docentai kartu su kitais įstaigos gydytojais bei slaugytojomis skaito paskaitas, veda praktinius užsiėmimus Klaipėdos universiteto bei Klaipėdos kolegijos studentams, gydytojų ir slaugos specialistų tobulinimo kursuose, ruošia ir skaito pranešimus konferencijose. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!