Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausiasis gydytojas dr. J.Sąlyga: poliklinikos laukia modernūs pokyčiai

Greta Vanagienė
2024-05-10
Klaipėdos miesto poliklinika – prie naujos starto linijos: vedama patyrusio vadovo dr. Jono Sąlygos tapo sveikatos centro, vienijančio kelias dešimtis uostamiesčio gydymo įstaigų, koordinatore. Be to, šiemet čia pradėti planuoti ir didžiuliai infrastruktūros pokyčiai, gydymo įstaigą turėsiantys pakelti į aukštesnį lygmenį. 2026-ųjų metų pradžioje prasidės kapitalinis įstaigos remontas.
Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausiasis gydytojas dr. J.Sąlyga: poliklinikos laukia modernūs pokyčiai
Klaipėdos mieto poliklinika po poros metų tūrėtų visiškai atnaujinti savo rūbą – įstaigos laukia kapitalinis remontas.

Nuo vidaus remonto, iki lauko teritorijos darbų
 
Buvęs Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas J.Sąlyga didžiausiai Klaipėdos miesto poliklinikai pradėjo vadovauti virsmo metu – poliklinika tapo sveikatos centro, vienijančio net 35 gydymo įstaigas, koordinatore. Maža to, prie pastarosios atsakomybės prisidėjo ir netrukus prasidėsiantis kapitalinis įstaigos remontas. Klaipėdos miesto poliklinikos vairą perėmus J.Sąlygai, apsidžiaugė ir uostamiesčio miesto meras Arvydas Vaitkus, L.S. neseniai komentavęs, jog tai – didžiulę patirtį turintis vadovas, neabejotinai atnešiantis teigiamų pokyčių.
 

„Į ateitį žvelgiame su didele viltimi. Jau turime projektavimo darbų laimėtojus. Žiūrime, kaip suplanuoti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančias patalpas, tarp jų ir priedangą“, – apie pastato rekonstrukciją kalbą pradeda Klaipėdos miesto poliklinikos vadovas dr. Jonas Sąlyga. Nuo 1979 metų gydymo įstaiga rimčiau neremontuota, tik prieš dvidešimt penkerius metus pakeisti plastikiniai langai. Šiandien jie jau praleidžia šaltį.

 
Kapitalinio remonto darbų sąraše užduočių nemažai. Visų pirma pakeisti senas inžinerines sistemas: laukia šilumos punktų, vandentiekio, nuotekų kanalų rekonstrukcija, keičiami radiatoriai, pastato šiltinimo darbai. Mat poliklinikos pastato tiek išorinės sienos, tiek stogas yra neapšiltinti, todėl patiriami dideli šilumos nuostoliai. Pastate esantys šildymo prietaisai seni, šyla netolygiai. Stogo, elektros instaliacijos būklė taip pat nepatenkinama. Po remonto ant stogo numatyta įrengti saulės elektrinę. Ji puikiai pasitarnaus naujiems šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, elektrotechnikos bei elektroninių ryšių (telekomunikacijų) įrenginių kaštams padengti.
 
Darbai laukia ir milžiniškoje įstaigos teritorijoje. Planuojama praplėsti automobilių stovėjimo aikštelę. Dabar savo transportu atvykusiems pacientams reikia pasistengti, jei nori automobilį pasistatyti arčiau pastato.
 
„Pirmasis projektavimo darbų etapas tęsis apie dešimt mėnesių, toliau seks projekto pateikimas. Kol kas viskas vyksta sklandžiai“, – patikina J.Sąlyga. Modernizavimo darbų, kurių vertė sieks apie 12,5 milijonų eurų, pradžia – 2026-ieji, pabaiga – 2028 m. J.Sąlyga pasidžiaugia, kad viešąjį pirkimą rangai vykdys savivaldybė, nuo pečių poliklinikai nuimsianti didžiulę naštą.
 
„Bus tikrai šauni poliklinika“, – įsitikinęs vadovas.
Paklaustas, ar nebūtų vertingiau tiesiog pastatyti naują polikliniką, J.Sąlyga aiškina, kad tam nėra pagrindo: pastato pamatai ir nešančios sienos – pakankami geros būklės.
 
Beje, visus darbus numatyta atlikti veikiančioje poliklinikoje – tai gydymo įstaigai taps didžiuliu iššūkiu.
 
„Tarp 38 tūkstančių prisirašiusių pacientų yra daug vyresnio amžiaus, tad negalime uždaryti poliklinikos. Iš padėties suksimės kūrybiškai, racionaliai išnaudojant turimas patalpas, – aiškina J.Sąlyga, o paklaustas, iš kur semiasi stiprybės ir energijos užduotims atlikti, atsako trumpai. – Užveda gera komanda, o darbo nebijau.“

 
Vyriausiojo gydytojo statybos darbų dešinioji ranka – gydymo įstaigos pavaduotojas statybai ir ūkio reikalams Saulius Mileika. „Dalykiškas, savo darbą išmanantis komandos narys – man tikras palengvinimas“, – kolegą giria vadovas.
 
Sveikatos centro koordinavimas – patikimose rankose
 
Be rekonstrukcijos darbų, Klaipėdos miesto poliklinikai tenka atremti rimtą užduotį – koordinuoti sveikatos centrą, kuriam priklauso 35 uostamiesčio gydymo įstaigos. Bendradarbiavimo užtikrinimas, veiklos koordinavimas, vėliau teikiamų paslaugų algoritmų kūrimas – tokius uždavinius patikėta įgyvendinti Sveikatos centro koordinatoriui dr. Šarūnui Banevičiui, naujas pareigas iškeitusiam į darbą universitete.
 
„Su savivaldybe ilgai ieškojome tinkamo specialisto. Matau, kad pataikėme“, – naujuoju kolega tiki vadovas. Pastaruoju metu įstaigų, norinčių prisijungti prie centro veiklos, atsiranda vis daugiau.  
 

„Dirbti maestro J.Sąlygos pašonėje yra paprasta. Vadovas – tikslus, konkretus. Pirmasis darbo mėnuo pralėkė sklandžiai ir greitai. Matau, kad tai – prasminga ir kilni veikla, todėl su džiaugsmu priėmiau naują iššūkį“, – sako Sveikatos centro koordinatorius dr. Šarūnas Banevičius.

 
Koordinatorius stengiasi suderinti bendradarbiavimo taškus tarp sveikatos įstaigų, teritorinės ligonių kasos ir Sveikatos apsaugos ministerijos.
 
Pašnekovų pasiteiravus, su kokiais iššūkiais susiduria, abu vieningai sako: kaip ir visur kamuoja ta pati problema – gydytojų trūkumas.
„Pirminėje grandyje trūksta šeimos gydytojų, antriniame – kardiologų, endoskopuotojų, neurologų, chirurgų“, – vardija Š.Banevičius, pastebėjęs, kad pradėjus veikti sveikatos centrui gydytojų trūkumo problema bus išspręsta.
 
Klaipėdos miesto poliklinikoje numatoma plėtoti dienos chirurgijos paslaugas – po remonto tam jau numatyta konkreti vieta. Planuojama pacientų priėmimo vieta karo atveju, jei ligoninėse nepavyktų sutalpinti visų nukentėjusiųjų. Po gydymo įstaiga esantį rūsį – priedangą norima įrengti taip, kad prireikus būtų galima atlikti operacijas su nejautra, prijungti ventiliacijos aparatus.
 
„Projektuojame greitosios medicinos pagalbos automobilių privažiavimą, kad ekstremalių situacijų atveju būtų patogu privažiuoti, ant neštuvų gabenti pacientą“, – Š.Banevičius aiškina, kokias papildomas užduotis tenka apgalvoti, atliepiant šių dienų aktualijas.


 
Jaunų gydytojų ieško universitetuose
 
Be diegiamų naujovių, tenka spręsti kasdienes užduotis ir problemas. Viena pagrindinių – jaunų gydytojų paieška.
„Važinėju į Vilniaus, Kauno universitetus, ieškau specialistų visais kanalais. Nenoriu girtis, bet radau. Jaunų šeimos gydytojų komanda turėtų prisijungti lapkritį“, – atsargiai kalba J.Sąlyga.  
 
Klaipėdos miesto poliklinikoje atnaujinama, įsigyjama nauja moderni įranga: ultragarsinė, laboratorinė, dienos chirurgijos, operaciniai stalai, ventiliacijos aparatai ir kt.
 
„Būdami sveikatos centro koordinuojančia įstaiga, artimiausiu metu sulauksime milijono eurų investicijų medicinos įrangai įsigyti, taip pat šeimos gydytojų, odontologų, kardiologų, neurologų, endokrinologų ir kitų specialistų paslaugų plėtrai bei kokybei gerinti. Šiuo metu ruošiamas investicijų projektas“, – aiškina poliklinikos vadovas, pastebėdamas, kad šiuo metu gydymo įstaigoje aparatūra pakankamai gera.
 
Klaipėdos poliklinika gali pasidžiaugti turinti stiprų savivaldybės užnugarį, be to, vadovas įstaigai stiprinti pasitelkia ir rėmėjus.
„Prireikus skubios pagalbos, padeda privačios įmonės: nuperka reikiamų dalykų, padeda iškilus techniniams nesklandumams. Esu jiems labai dėkingas“, – pasinaudodamas proga partneriams dėkoja vadovas.
 

Pasak J.Sąlygos, darbuotojai, koridoriuje ar lifte sutikti pacientai pasidžiaugia pagaliau prasidėjusiomis, taip seniai lauktomis pertvarkomis.
 
„Gydytojams, kol nemato galutinio rezultato, nedrąsu ateiti dirbti, bet kai realizuosime visus planus, manau, jauniems specialistams čia bus tikrai patrauklu dirbti“, – tiki pašnekovas. Šiuo metu gydymo įstaiga susirūpinusi, kad joje dirba nemažai garbaus amžiaus specialistų ir šiems išėjus užtarnauto poilsio bus reikalingas „šviežias“ gydytojų desantas.



Reabilitacijos procedūrų diapazonas šluosto nosis
 
Tradiciškai pasivaikštome po įstaigos patalpas, stengdamiesi suprasti, kuo poliklinika didžiuojasi labiausiai. Pacientai ypač džiaugiasi bei giria reabilitacijos paslaugas. Kineziterapeutė Laura Būgienė aprodo procedūrinius kabinetus. Stebina paslaugų ir turimos įrangos gausa.
 
„Šviesos terapijos aparatas skirtas įvairioms diagnozėms. Jis padeda malšinti skausmą, uždegimus, mažina randus, skatina audinių regeneraciją. Šiuo aparatu net spuogų varginamą paauglių odą gydome“, – aiškina L.Būgienė. Bene populiariausias – limfodrenažo aparatas, skirtas ne tik sveikatai, bet ir grožiui puoselėti. Smūginės, arba kitaip vadinamos šoko terapijos, kabinetas – specifinėms diagnozėms, pavyzdžiui, raumenų įtampai sumažinti, ataugoms gydyti. Tarp populiariųjų – ultragarso, magneto, elektrostimuliacijos aparatai. Taip pat čia yra teikiamos parafino, gydomojo purvo procedūros.
 
Skyriuje sutikta jauna specialistė pasidžiaugė, kad pacientams gali pasiūlyti platų paslaugų bei procedūrų diapazoną, o po poros metų visa tai bus moderniose gydymo įstaigos patalpose.
 
Į Kineziterapijos salę palydėjusi laikinoji slaugos administratorė Loreta Urniežienė pasakojo, kad prie turimų paslaugų pacientams trūksta tik deguonies kokteilio, kuris padeda atsigauti po intensyvių reabilitacijos procedūrų.
 

Pacientams parenkamos individualios mankštos, dirbama su skirtingomis programomis. Kineziterapeutė Sigita Šilgalienė giria vis atnaujinamas darbo priemones: naujas balansines platformas, kamuolius, volus, automatiškai reguliuojamą kušetę. Čia pat besimankštinanti pacientė sako esanti patenkinta gydymo rezultatais, darbo kokybe.
 
„Viskas priklauso nuo gydytojos. Jei ne ji – rezultato nebūtų, mat gydytoja moka paskatinti, motyvuoti“, – įraudusiais skruostais juokauja moteris.
Didžiojoje kineziterapijos salėje vyksta grupiniai užsiėmimai, kur siekiama stiprinti nugarą, pečių juostą. Pacientai skirstomi pagal diagnozes.
 
Skyrius didžiuojasi turintis baseiną. Kineziterapeutė Antanina Deikuvienė sako, kad vandens temperatūra jame laikoma aukštesnė nei įprastai – 32 laipsniai.
 
„Mūsų baseinas – gydomasis. Nuo skausmo raumenys susitraukia, jaučiama didesnė įtampa, o šiluma padeda juos atpalaiduoti“, – paaiškina specialistė, pastebėdama, kad baseino procedūras pacientai ypač mėgsta. Mat mankštinantis vandenyje ne tik geresnė nuotaika, bet ir dėl vandens pasipriešinimo efektas pasiekiamas dvigubai greičiau nei sausumoje. Taip pacientams sutrumpėja procedūrų laikas, po treniruotės jie jaučia didesnį krūvį raumenims.
 
Klaipėdos miesto poliklinikoje jau daugiau nei dešimtmetį naudojamas kompiuterinis stuburo tempimo aparatas. „Baltijos šalyse buvome pirmieji tokį įsigiję. Tada jis kainavo tikrai didelius pinigus, buvome ypač pažangūs“, – sako A.Deikuvienė. Iki šiol stuburo tempimo aparatu pasigirti gali vos kelios šalies gydymo įstaigos.
 
Specialistė paaiškina, kad gavus reabilitologo siuntimą, jame nurodoma, kuriuos stuburo slankstelius pacientui reikalinga tempti. Taigi tempiama tik probleminė vieta, o ne visas stuburas.
 
„Aparatas ypatingas tuo, kad juo slanksteliai nėra tempiami drastiškai. Pamažu tempiamas stuburas atpalaiduojamas, sudarant tarp slankstelių vakuumą“, – apie įrenginio naudą kalba A.Deikuvienė.


 
Laboratorija pajėgi užtikrinti didelį kiekį tyrimų
 
Dar vienas poliklinikos pasididžiavimas – laboratorija.
„Esame pajėgūs atlikti daug tyrimų, nes turimos technikos pajėgumai itin dideli. Galėtume drąsiai aptarnauti ir didesnį pacientų kiekį, nei dabar turime“, – laboratorijos veiklą pristato jos vedėja medicinos biologė Jadvyga Kateivienė. Sklandų darbą užtikrina ir puikiai susidirbusi vienuolikos darbuotojų komanda. Vaikams skirtas atskiras priėmimo kabinetas. Skyriuje dirbanti medicinos technologė Magdutė Budrienė sako, kad vaikai vis dar bijo kraujo tyrimo procedūrų, taigi jiems įrengta privati erdvė.
 
„Kasdiena aptarnaujame nuo šimto dvidešimt iki pusantro šimto pacientų. Yra ką veikti! Vienam pacientui paprastai reikia kelių skirtingų tyrimų, taigi susidaro nemažas jų kiekis. Kadangi turime geras darbo sąlygas, pacientai tyrimo rezultatus gauna greitai – per valandą“, – sako J.Kateivienė, pridurdama, kad šie gydytojus pasiekia automatiškai, popierizmo gydymo įstaigoje jau atsisakyta – veikia elektroninė sistema.
 
„Pokyčius pajutome. Su naujo vadovo atėjimu padaugėjo reikalų“, – juokauja laboratorijos vedėja, pasidžiaugdama, jog pokyčiai netrikdo įprastos darbo rutinos, skyrius susitvarko puikiai.
 
Nerašyta taisyklė: sklandžiai veikianti laboratorija – patenkinti šeimos gydytojai. Bent ši grandis jiems leidžia nestresuoti, kai sulaukiama ypač daug pacientų.
 
Šeimos gydytoja Liucija Plėtkauskienė aptarnauja apie 1,7 tūkst. pacientų. Ypač sudėtinga situacija pediatrijoje. Gydymo įstaigoje nelikus tėvelių ypač vertinamų kelių vaikų gydytojų, jų pacientus teko paskirstyti dar likusiems pediatrams.
 
„Pacientai juos mėgo, nes gydytojai buvo sukaupę didžiulę praktiką. Dabar vaikučius prižiūri likę keli vaikų gydytojai, todėl jie dirba įtemptai. Tokiam mažųjų pacientų kiekiui aptarnauti mums reikėtų mažiausiai trijų pediatrų. Tėvai vis dar pageidauja vaikus vesti pas šiuos specialistus, o ne pas šeimos gydytojus“, – apie aktualijas kalba šeimos gydytoja, tikinti, kad problemą pavyks išspręsti po kelerių metų šeimos gydytojus ėmus rimčiau mokyti pediatrijos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

      Naujos kartos genetinis tyrimas padės tiksliau gydyti sėklidžių vėžį

      Sėklidžių vėžys išlieka labai aktuali tema, svarbi tai amžiaus grupei, kai tikrai dar negalvojama apie jokias ligas, juo la...
      G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

      G.Likatavičius: metadono programa finansuojama neblogai

      „Vilniaus narkotinių medžiagų rinkos tendencijos panašios į Europos rinkos. Vyrauja sintetiniai kanabinoidai ir sinte...

      Budinti vaistinė


      Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

      Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

      Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...
      Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

      Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

      Pasibaigus pandemijai daugelis šalių susidūrė su vaistų trūkumu. Ir nors pamažu galima atsikvėpti, nes gamybai susireguliuo...

      razinka


      Sveika šeima


      Kai terapeutas – miškas

      Sąmoningas buvimas miške mažina stresą, gerina nuotaiką ir atkuria psichologinę būseną, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriai, vieninteliai Lietuvoje siūlantys podiplomines Miško terapijos studijas. Tuo metu Miško terapijos seansų dalyviai kviečiami visais sensoriniais pojūčiais – r...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Stop internetui ar „skrolinam“ toliau?

      Antraštėse paprastai internetas piešiamas neigiama spalva: kelia depresiją, nerimą, trikdo miegą. Tačiau naujausias tyrimas rodo, kad viskas gali būti priešingai, o asmenų, besinaudojančių internetu, gerovės lygis aukštesnis už tų, kurie internetu nesinaudoja.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Yra liga, kurios galbūt... nėra
      Henrikas Vaitiekūnas Yra liga, kurios galbūt... nėra
      Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
      Henrikas Vaitiekūnas Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
      Sparnuotieji spąstai
      Henrikas Vaitiekūnas Sparnuotieji spąstai

      Naujas numeris