Gyventojai išsigandę
Praėjusią savaitę Šakiuose buvo sujudimas – mitingas, kurio dalyviai reikalavo išsaugoti ligoninės Vaikų ligų ir Chirurgijos skyrius.
„Šakių rajono gyventojai, ar jums reikalinga rajone ligoninė? Jei taip, visus neabejingus, kurie nori išsaugoti visus skyrius ir visas darbo vietas Šakių ligoninėje, kviečiame prie savivaldybės tai pasakyti mūsų valdžios atstovams. [...] Jei sakysit, kad yra kitų ligoninių, tai Vilkaviškio ligoninės likimas toks, kaip ir mūsų. O Marijampolei liks tik skubi pagalba ir slauga. Gal laikas ką nors daryti?“ – viena mitingo organizatorių feisbuke kviesdama į mitingą ragino ateiti prie savivaldybės ir išsakyti savo nuomonę rajono valdininkams.
 
Savivaldybės meras E.Pilypaitis mitinge suskaičiavo daugiau nei pusę šimto dalyvių. Sako, buvo atvažiavę nevietinių – etatinių marširuotojų ir mitinguotojų, trynėsi ir keletas vietinių aktyvistų.
 

„Tai buvo tiesiog šeimų maršas, įvaldęs patogų politinį naratyvą, nors buvau aiškiai pasakęs, kad niekada nepasirašysiu projekto, kuriame mes patys atsisakytume chirurginių paslaugų. Tačiau mitingo dalyviams mano pozicija nerūpėjo – jie vis tiek šaukė, kad meras uždaro ligoninę. Ar jis lengvai trenktas, sakė, ar jis nemoka skaičiuoti ir taip toliau. Tai nebuvo pagrįsta nei loginiais, nei kitokiais argumentais“, – „Lietuvos sveikatai“ sakė Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis.

 
Griebsis pirminio lygio
Tiesa, mitingo dieną mero Šakiuose net nebuvo – jis dalyvavo Kauno regiono sveikatos priežiūros įstaigų ir savivaldybių vadovų susitikime su Sveikatos apsaugos ministerijos ir ligonių kasų atstovais.
 
„Mes, kaip steigėjai, jokio sprendimo dar nepriėmėme“, – patikino E.Pilypaitis. O paklaustas, koks yra Šakių ligoninės likimas, beda pirštu į Vaikų ligų skyrių, su kuriuo, jo žodžiais tariant, jau ketvirti metai ligoninė įtemptai gyveno, mat paslaugų nesuteikiama tiek, kad gaunamos už jas pajamos padengtų išlaidas. Meras sako, kad vietoj šio skyriaus Šakiuose siūloma teikti dienos stacionaro paslaugas, o su rimtesnėmis sveikatos bėdomis vaikams pagalbą teiktų specializuoti centrai.
 
„Kadangi buvo pateiktas ministerijos projektinis pasvarstymas, kad antro lygio ligoninės negalėtų būti tos, kurios neteikia trijų profilių (o mes tuos tris tik ir teturėjome), nenorėdami rizikuoti ligoninės likimu, ir laikėme nerentabilų Vaikų ligų skyrių“, – aiškina meras, pabrėždamas, jog jokie sprendimai dar nepriimti ir kol kas tik vyksta diskusijos.
Pasak jo, ligonių kasos apskaičiavo, jog ne visos paslaugos dėl jų apimties yra teikiamos kokybiškai arba rentabiliai. Tad buvo pasiūlyta, kad pačios įstaigos steigėjai sugalvotų, ką daryti.
 
„Sakėme, kad tikrai einame į vadinamą pirminio lygio pastiprinimo, paslaugų išplėtimo ir įstaigų jungimo pertvarką, kadangi turime net aštuonias savivaldybei pavaldžias atskiro juridinio statuso įstaigas – ambulatorijas. Matome būtinybę jas sujungti, bet irgi turime didelį politinį pasipriešinimą iš ambulatorijų vyriausiųjų gydytojų, nes jie tiesiog praranda statusą. Kaip minėjau, sutiktume su ministerijos, ligonių kasų siūlymu redukuoti pediatrijos skyrių į dienos stacionarą. Bet kategoriškai nesutinkame, kad išnyktų chirurgijos paslaugos. Nepritariame dienos chirurgijai, nes tada nebūtų įmanoma operuoti net lūžių. O mūsų ligoninėje išties stipri traumatologija, sukomplektuota gera medikų komanda: turime ir urologą, ir ginekologą, ir traumatologą. Jie kitiems gali asistuoti ir teikti tikrai aukšto lygio chirurgijos paslaugas“, – sako meras.
 
Pasak jo, situacija sveikatos sistemoje yra tokia, kad nedaryti nieko yra negalima, bet ką nors daryti reikia itin atsargiai ir jautriai.
„Visgi dar nepasibaigus pandemijos iššūkiui, galvojame, kad iš tikrųjų su pirminiu lygiu reikia dabar tvarkytis, o su antriniu dar reikėtų palaukti pandeminės situacijos išsilyginimo.
 
O greitoji pagalba turi užtikrinti ligonių nugabenimą, pergabenimą – jau ir dabar turime trečiąją – papildomą vieną klasterinę brigadą, kuri pagelbėja. Teritorija yra gana didelė, matome nuolatinių trijų brigadų buvimo poreikį, o iš kur jos bus valdomos – tik antrinis dalykas“, – GMP centralizacija mero negąsdina.
 
Negaus to, ką gaudavo
Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis apie sveikatos priežiūros įstaigų reformą kalba atsargiau ir ne taip optimistiškai kaip meras.
 

„Faktas, kad mūsų galimybės teikti čia, vietoje, gyventojams paslaugas gerokai sumažėtų. Chirurgija dabar veikia visa apimtimi, bet jeigu būtų pakeista į dienos chirurgiją, tikrai nemažai operacijų, kurias dabar atliekame, negalėtume atlikti gyventojams. Turbūt visuomenė į tai reaguoja vienaip ar kitaip. Kai kurie iki galo nesuprasdami, bet suvokdami tam tikrą praradimą regione“, – sako Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis.

 
Paklaustas, kaip ligoninės ilgamečiai chirurgai, traumatologai, taip pat jauni medikai reaguoja į galimas pertvarkas, A.Klimaitis sako, jog šie nėra sužavėti.
„Mes daug metų dirbome, idant suformuotume stiprią gydytojų komandą. Įsivaizduojate, kaip sunku regione, periferijoje prisikviesti ir išlaikyti tinkamos kvalifikacijos gydytojus. Sveikatos politikai sako, kad ligoninė išliks. Kokia? Gyventojams juk svarbu, kokias paslaugas jie čia gaus. To, ką gauna dabar, neabejoju, kad nebegaus.
Aš į tai žiūriu filosofiškai, nes man dirbant šioje įstaigoje vykdoma jau šešta reforma, tad nematau čia nieko stebuklingo ar netikėto“, – sako A.Klimaitis.

---

 
Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas:

- Klausysime, kas kalbama mitinguose, kas ten sakoma, ko prašoma, ko reikalaujama. Dabar vyksta diskusijos, Sveikatos apsaugos ministerijos susitikimai su savivaldybėmis, su regionais.
 
Vertinsime mitinguose išsakytus reikalavimus, argumentus ir rezoliucijas, jeigu tokios bus. Išlaikysime savanoriškumo principą: bus sudaryta galimybė kai kurioms įstaigoms pasirinkti kelią, kokias paslaugas teikti. Priešingai negu buvusi valdžia, garantuojame, kad nė viena ligoninė nebus uždaryta. Visur išliks terapijos paslaugos. Ten, kur akivaizdu, kad paslaugų nėra kam teikti arba tų paslaugų nelieka, pavyzdžiui, gimdymai, chirurginės operacijos, akivaizdu, kad kai kurioms įstaigoms reikės susitaikyti su tuo, jog tam tikrų paslaugų reikės atsisakyti.
 
Važinėjame po Lietuvą ir matome, kad yra skyriuose dvi chirurginės lovos, dvi traumatologinės, pora urologinių, dvi lovos ginekologijos – ir tai pavadinta chirurginiu skyriumi. Jau, matyt, Lietuvoje atėjo laikas pasakyti, kad labiausiai regionuose reikia terapijos paslaugų vyresniems žmonėms – jos turi būti orios, tam numatytas ir pakankamai didelis finansavimas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!