Buitinis seansas
Pusseserei Jolitai, besiskundžiančiai skaudančia nugara, iš Vilniaus į kaimą vasaroti atvykusi Birutė rodo kineziterapeuto jai skirtus pratimus dėl tos pačios problemos. Kai Jolita pasiskundė šeimos gydytojui, gavo patarimą mažiau lankstytis darže ir vandens kibirus perleisti nešti vyrui.
„Į panašias problemas čia rimtai nežiūrima, – paaiškina Jolita, kuri retkarčiais apsilanko pas privačią masažuotoją, atvykstančią į jos miestelį du kartus per metus. – Masažuotoja minėjo, kad mano nugaros raumenys įtempti, dėl to ir paprašiau Birutės parodyti pratimus, kurie padėjo jai nuo skausmo.“
 
Jau kuris laikas tokie pacientai kaip Jolita gali tiesiogiai prašyti šeimos gydytojo, kad siųstų juo konsultacijos pas kineziterapeutą. Tiesa, apie šią tvarką mažai kas žino. Beje, šeimos gydytojai turės dažniau prisiminti kineziterapijos galias – kaip žinia, šios srities specialistas netrukus atsiras šeimos gydytojo komandoje, be to, nuo liepos kineziterapija gali būti paskirta iš karto po medicininės ar ambulatorinės reabilitacijos.
 
Iš tiesų profesionali kineziterapeuto konsultacija gali būti tikras lobis – Lietuvos kineziterapeutų draugijos prezidentė prof. Inesa Rimdeikienė teigia, kad kineziterapija gali sumažinti skausmą, padėti išvengti operacijos (pvz., stuburo disko išvaržos), sumažinti vartojamų vaistų kiekį arba jų visai atsisakyti, padėti išvengti traumos, (pvz., raiščių plyšimų), o jei ji įvyko, padėti pasveikti po jos.
 
Baigusiųjų ateitis miglota
Norint gauti privačią kineziterapeuto konsultaciją tenka palaukti eilėje, o visuomenei vis dar trūksta informacijos apie šio metodo galimybes sveikatingumui. Kasmet aukštosios mokyklos parengia nuo 400 iki 450 absolventų. „Tai pakankamai daug, – konstatuoja I.Rimdeikienė. – Ir ne visiems baigusiems studijas jaunuoliams pavyksta rasti darbą. Dalis vėliau studijuoja magistrantūroje, dalis renkasi kitas studijas, na, o dalis vyksta dirbti pagal specialybę į užsienį ar į farmacines kompanijas.“
 
Pašnekovė svarsto, kad gal vertėtų peržiūrėti studijų programas, audituoti, ar tikrai jos kokybiškos. Statistikos departamentas skelbia šalyje esant per 1,6 tūkst. kineziterapeutų. „Faktas, kad su tokiu absolventų skaičiumi, kineziterapeutų bendruomenę galima atnaujinti per porą metų“, – teigia R.Rimdeikienė.
 
Kineziterapeutas Edvinas Goris prieš septynerius metus socialiniame tinkle pradėjo skelbti įrašus, kur dalijosi studijų žiniomis. Šiandien puslapis „Kineziterapija 24“ turi nemažą populiarumą ir hobis netgi tapo verslu. „Žmonės neturėjo alternatyvių informacijos šaltinių, tad susidomėjimas buvo didelis. Pamažu atsirado internetinis puslapis kineziterapija24.lt, su bendraminčiais pradėjome konsultuoti individualiai“, – pasakoja E.Goris, be privačių konsultacijų dirbantis ir Lietuvos krepšinio mergaičių rinktinės fizinio rengimo treneriu.
 
Karjerą Edvinas vadina sėkminga. „Pastebėjau, kad šiaip kineziterapeutai nelabai gauna darbo. Gal tik 20 procentų baigusių studijas iškart įsidarbina“, – pasakojo pašnekovas ir pridūrė, kad dabar padėtis kiek geresnė, bet prieš dešimtmetį bene vienintelės kineziterapeutų darbovietės buvo ligoninės. „Dabar kineziterapeutai dirba ir privačiai, sporto klubuose. Mūsų paklausa tokia didelė, kad susidaro nemažos eilės ir specialistai nespėja visų aptarnauti“, – sako E.Goris.
 
Pertekliniai reikalavimai?
Kodėl kineziterapeutai neranda darbo, o žmonėms trūksta kineziterapeutų Edvinas vienareikšmio atsakymo neturi: „Stabilūs darbai tik ligoninėse, turi nuo jos pradėti nuo kokio nors centro, o įgavus patirties atsiveria tolesnės galimybės. Bet visiems įsidarbinti sveikatos priežiūros įstaigose neįmanoma. Galima kurti verslą, tačiau kyla kita problema – pabaigus studijas ir sunku, ir nedrąsu to imtis.“
 
Jis svarsto, kad galbūt padėtų leidimas užsiimti kineziterapeuto praktika pagal individualią pažymą teikiant paslaugas kiek lengvesnėmis sąlygomis: „Nes dabar dirbti galima turint licenciją sveikatos priežiūrai pritaikytose patalpose. Natūralu, kad po studijų gauti patalpas, pildyti gana sudėtingą dokumentaciją bei spręsti kitus klausimus nėra paprasta ir ne kiekvienas ryžtasi.“
„Aš negaliu sakyti, kad reikalavimai nepagrįsti – turi būti sudarytos higienos sąlygos, gydytojas taip pat negali dirbti bet kur. Bet galbūt reikėtų paieškoti išeičių, kad kineziterapeutas turėtų veiklos rūšį, kuri leistų dirbti sveikatingumo specialisto sąlygomis“, – pasakojo E.Goris.
 
Paklaustas, ar nesigaili pasirinkęs šią profesiją, Edvinas nesudvejoja: „Visuomet norėjau užsiimti švietimu, dirbti su jaunimu ir, žinoma, būti garantuotas dėl pragyvenimo. Smagu, kad pavyko tai suderinti.“
Savo ruožtu I.Rimdeikienė pozityviai vertina nuo liepos įsigaliojusį naują kineziterapijos paslaugų teikimo aprašą, kuris suteiks daugiau galimybių ir kineziterapeutams, atsiras daugiau darbo vietų.

---

 
Mini interviu
Lietuvos kineziterapeutų draugijos prezidentė Inesa Rimdeikienė

- Nuo liepos įsigaliojo naujas kineziterapijos paslaugų teikimo aprašas. Gal galėtumėte pakomentuoti, ką tai reiškia pacientams?
- Tai reiškia, kad jei gydantis gydytojas mano, kad po ambulatorinės ar stacionarinės reabilitacijos pacientui vis dar reikia kineziterapijos, jis gali rekomenduoti pacientui kreiptis į šeimos gydytoją, kuris turėdamas komandoje kineziterapeutą, siųs pacientą konsultacijos pas jį. Pacientui tai reiškia gauto gydymo tęstinumą, kai kuriais atvejais, ilgalaikė kineziterapija gali sumažinti vartojamų vaistų kiekį ar padėti išvengti pakartotino patekimo į ligoninę. Šeimos medicinos gydytojas pacientą konsultacijos pas kineziterapeutą gali siųsti ir be stacionarinės ar ambulatorinės reabilitacijos arba prieš planuojamą reabilitaciją. Pacientui visais minėtais atvejais reiškia tai, kad jis gali gauti kineziterapijos paslaugą greičiau, jo laukimo laikas sutrumpėja.
 
- Kas turės teisę kineziterapijai namuose?
- Kineziterapija namuose gali būti teikiama asmenims, kuriems yra nustatytas mažas, vidutinis arba didelis slaugos poreikis, taip pat asmenims, kuriems po suteiktų dienos chirurgijos paslaugų, išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savo asmeniniu gyvenimu ir yra reikalinga pooperacinė priežiūra namuose. Norėdamas gauti tokias paslaugas, pacientas arba jo įgaliotas asmuo turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.  

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!