Rekordas ant rekordo, taip trumpai galima apibūdinti situaciją sveikatos sektoriuje po Viačiaslavo Zakso, Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojo, situacijos pristatymo Seime. Sutartys su gydymo įstaigomis pasirašytos rekordiškai anksti – prieš mėnesį. Sveikatos apsaugos biudžetas - rekordiškai didelis, o pirminei grandžiai stipriai padidintas finansavimas. Visiems gyvenimas tik gerėja, tačiau gydymo įstaigų vadovai ne tokie entuziastingi. Mat visą šį augimą suvalgys padidinti ir rugsėjį vėl didinami atlyginimai.
Ką rodo skaičiai?
Pasak V.Zakso, per pastaruosius trejus metus stacionarių paslaugų skaičius mažėja, bet finansavimas joms auga. Ypač jį džiugina ambulatorinėmis sąlygomis teikiamų paslaugų augimas. Augo ir priėmimo, skubios pagalbos apimtys. Tiesa, to priežastis susijusi su įstatymo pakeitimu išplečiant šių paslaugų spektrą. Kaip pabrėžė V.Zakas, kasmet visiems vienas įdomiausių aspektų, kaip bus su virškvotinėmis paslaugomis. Taigi, daugiausiai (už 5 mln. eurų) viršsutartinių paslaugų suteikta dienos stacionaro paslaugoms, dienos chirurgijoje – 4,6 mln., slaugoje - už 4,7 mln. eurų.
Kalbai pasisukus apie pasirašytų sutarčių dinamiką, tai yra kokioms paslaugoms jų pasirašyta daugiausiai, geidžiamiausios – gydytojų specialistų konsultacijos. Pavaduotoją džiugina ir faktas, kad sparčiai auga ambulatorinės slaugos apimtys. Tris kartus didesnės sumos skirtos pirminei grandžiai ir, kaip prasitarė V.Zaksas, jam rūpi, ar tos papildomos lėšos duos teigiamą atsaką. Na, tarkim, galbūt ženkliai sumažės stacionarių paslaugų apimtys. Gera žinia ir privačiam sektoriui, mat čia sutartinės sumos augo daugiausiai – 16 proc., o viešajame sektoriuje jos augo 14 proc.
Nuostolingiausi rajonai
Valstybinės ligonių kasos Ekonomikos departamento vadovės Simonos Adamkevičiūtės teigimu, bendri gydymo įstaigų rezultatai yra teigiami, tiesa, nagrinėjant kiekvieną įstaigą atskirai, yra metus baigusių su minusu. Ypač kenčia rajoninės ligoninės. 2017 m. jų minusas buvo daugiau nei 900 tūkst. eurų, o pernai jis išaugo ir siekia daugiau nei pusantro milijono. Nuostolingai veikiančių universitetinių ligoninių yra tik viena, kaip, beje, ir pernai - Vilniaus universiteto Žalgirio klinika. Aiškiai matyti, kad priežastis viena - valstybiniai įkainiai nė kiek neatspindi realių kaštų. Universitetinių ligoninių teigiami rezultatai gerokai sumažėjo, nes jos buvo priverstos skirti daug papildomų lėšų medikų atlyginimams didinti. Stabiliausiai laikosi respublikinės ligoninės. Regioninių gi situacija ženkliai pagerėjo kaip ir miesto poliklinikų bei pirminių sveikatos priežiūros centrų. Pastariesiems nuo praėjusių metų gegužės padidinti įkainiai.
Į pliusą dirbo ir slaugos ligoninės.
Vis dėlto gydymo įstaigų vadovai dejuoja, kad šie metai - eilinis iššūkis. Rugsėjį pagal planą vėl turėtų kilti medikų atlyginimai, todėl visą sutartinį augimą suvalgys būtent jie, tad pristatančių metų finansinius rezultatus situacija gali būti gerokai liūdnesnė. Seimo narys Darius Kaminskas jau ne pirmą kartą kolegas agituoja imtis spręsti paslaugų įkainių klausimą, kad į jį būtų įskaičiuota ir įrangos amortizacija bei daugelis kitų aspektų. Pasak Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos Tarybos pirmininko Dariaus Steponkaus, tokią idėją jis palaikantis šimtu procentų. Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris sako, kad lėšų didinimas neturėtų liktų vien tik procentinė išraiška.
Gydytojas priminė ir voratinkliais apėjusią problemą, kad tretiniame lygyje konsultuojančio gydytojo specialisto paslaugos įkainis didesnis nei antrino, nors abu suteikia vienodą paslaugą. Naujasis, pagaliau ne laikinas Ligonių kasų vadovas Gintaras Kacevičius sako pritariantis, jog konsultacijų įkainiai būtų suvienodinti.
Taigi, pasak Nacionalinės sveikatos priežiūros
įstaigų asociacijos prezidento Vinso Janušonio, nepaisant augančio finansavimo, daliai gydymo įstaigų šie metai bus gana sudėtingi ir stengiantis išlaikyti jau pakeltus atlyginimus, ir ruošiantis rudeniui, kai jie vėl turės būti didinami.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
Komentuoti: