K.Čereška: už „Sodrą“ patikimesni tik ugniagesiai ir kariuomenė

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2024-02-29
Penkerių metų kadencijai išrinktas „Sodros“ vadovas Kęstutis Čereška sako nusiteikęs pozityviai – motyvacija dirbti žmonių labui kasdien auga. Ilgą laiką visuomenėje turėjusi negatyvų įvaizdį, įstaiga, vadovo teigimu, kratosi stigmos. „Didelė dalis žmonių pasitiki „Sodra“, o geriau vertinami tik ugniagesiai, kariuomenė ir policija“, – sako jis.
K.Čereška: už „Sodrą“ patikimesni tik ugniagesiai ir kariuomenė
„Jeigu gali įkvėpti ir motyvuoti komandą, aiškiai reikšti mintis bei planuoti ir valdyti veiklą, gali tikėtis strategiją įgyvendinti numatytu laiku“, - sako „Sodros“ vadovas Kęstutis Čereška.

- Žiniasklaida mirga antraštėmis apie beveik tris milijardus siekiantį „Sodros“ rezervą. Kaip pakomentuotumėte situaciją: kodėl jis taip išaugo ir kam jis numatytas?
 
- Mano įsitikinimu, vienas iš Fondo tvarumo garantų yra jo rezervas. Jis turi būti sukauptas, ypač esant tokiai įtemptai geopolitinei situacijai bei nestabiliai tarptautinei ekonomikai.
Tokius rezervus kaupia dauguma valstybių ir, priklausomai nuo rezervui keliamų tikslų, ilgalaikiam finansavimui sukauptos sumos gali siekti nuo 8 iki 35 procentų, o trumpalaikiam finansavimui užtikrinti – nuo 1 iki 7 procentų šalies BVP. Šių metų pabaigai prognozuojame pasiekti trijų milijardų eurų rezervo ribą. Tai – tik pusė sumos, kurią sukaupti mus įpareigoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas.
 
- Turbūt nenustebinsiu pasakydama, kad daliai Lietuvos gyventojų „Sodra“ kelia negatyvias asociacijas. Populiari Helovino mada vietoje kaukės puoštis karūnomis su užrašu „Sodra“ arba VMI (Valstybinė mokesčių inspekcija – aut. past.). Kodėl įstaiga turi negatyvų šešėlį?
 

- Tokia nuomonė liūdina, bet guodžia tai, jog visuomenės nuomonės tyrimai, kuriuose apklausiama daug Lietuvos žmonių, rodo priešingą „Sodros“ darbo rezultatą: didelė dalis žmonių pasitiki „Sodra“. Pavyzdžiui, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ periodiškai atliekamose apklausose apie Lietuvos gyventojų požiūrį į institucijas „Sodra“ paprastai atsiduria 3-4 vietoje. Geriau vertinami tik ugniagesiai, kariuomenė ir policija. Jei pažiūrėtume „Baltijos tyrimų“ duomenis, jie beveik tokie patys: žmonės pasitiki „Sodra“. 
 
- Šiuo metu ieškote Vilniaus skyriaus vadovo. Jam siūlomas daugelį išsižioti verčiantis – iki šešių tūkstančių eurų – atlygis.
 
- Remiantis tarptautinės atlygio valdymo bendrovės konsultacijomis ir metodika, „Sodroje“ visos pareigybės, priklausomai nuo atsakomybių, problemų sprendimo lygio bei žinių, yra skirstomos lygiais. Tai yra daroma, kad darbuotojai, dirbantys panašių atsakomybių darbą, gautų panašų atlygį, ir taip būtų užtikrintas vidinis teisingumas. Kiekvienam lygiui numatyti atlyginimo rėžiai ir mažiau patyręs ar mažiau iniciatyvus darbuotojas uždirba skirtingai nuo labiau patyrusio. Tokiu būdu yra skatinama tobulėti bei siekti geriausio rezultato.
Vilniaus skyriuje dirba apie 700 darbuotojų, ir vadovo atsakomybės yra didelės. Šiandien šio lygio atlyginimo siūlomas rėžis yra 4160-5965 neatskaičius mokesčių. Pagal bendrą principą naujai atėjęs vadovas gaus numatyto rėžio žemesnę ribą ir turės perspektyvą augti. Palyginti su rinka, mes vis dar atsiliekame nuo panašių atsakomybių atlyginimų rinkos medianos, bet tai yra viešojo sektoriaus silpnoji grandis. Neretai į jį būna sunku pritraukti patyrusių ir kompetentingų vadovų.
 
- Jūs pats vadovo pareigas pradėjote eiti rudenį. Kokį „palikimą“ radote atėjęs?
 
- Kandidatuodamas į šią poziciją, žinojau, kad „Sodra“ yra didelė ir pagal darbo pobūdį kompleksinė organizacija. Neabejojau, kad susidursiu su naujais įkvepiančiais iššūkiais ir galimybėmis. Per šį trumpą laiką motyvacija dirbti pasirinktą darbą tik didėja, nes su kiekviena diena vis labiau suvokiu, kiek daug prasmingų darbų galima nuveikti žmonių labui, užtikrinant jų socialinį saugumą. Turime gerų specialistų, didžiulės patirties, suprantame, kaip veikia dabartinė socialinio draudimo sistema, žinome, ką galime padaryti geriau. Tai – didžiulis potencialas, kurį privalome išnaudoti „Sodrai“ modernizuoti, kad jos veikla būtų maksimaliai efektyvi, o paslaugos būtų teikiamos kokybiškos ir laiku.
 
- Kam darbo pradžioje skiriate daugiausiai dėmesio?
 
- Kadangi atėjau iš verslo, pirmosios savaitės buvo skirtos susipažinti su viešojo sektoriaus darbo specifika, organizacijos struktūra bei kolektyvu. Šiuo metu dėliojamės planą, kur fokusuosimės artimiausius trejus ketverius metus, kad „Sodros“ paslaugos labiau atlieptų vartotojų poreikius.
 
- „Sodra“ – galinga organizacija. Kokių savybių reikia jai vadovauti?

 
- Kiekvienos organizacijos vadovui yra svarbu lyderystė, komunikaciniai įgūdžiai, organizaciniai gebėjimai. Jeigu gali įkvėpti ir motyvuoti komandą, aiškiai reikšti mintis bei planuoti ir valdyti veiklą, gali tikėtis strategiją įgyvendinti numatytu laiku.
 
- Kokie jūsų, kaip „Sodros“ vadovo, tolesni planai ir tikslai?
 
- Pagrindinis tikslas yra tobulinti organizacijos veiklą, kad būtų kuo geriau atliepti žmonių lūkesčiai. Greta technologinės transformacijos taip pat reikėtų daugiau kūrybiškų sprendimų optimizuojant ir automatizuojant veikiančius procesus. Tam reikalingas organizacijos kultūrinis pokytis. Organizacija turi būti pajėgi adaptuotis prie greitai besikeičiančios aplinkos ir bet kokioje situacijoje sugebėti vykdyti jai iškeltas strategines užduotis. Taip pat reikėtų daugiau komandinio darbo, didesnio pozityvumo bei lankstumo naujovėms, didesnio reiklumo sau ir vienas kitam siekiant rezultato; noro prisiimti atsakomybę už tikslo įvykdymą laiku bei lyderystę visuose organizacijos lygiuose. Jeigu strategija užduoda kryptį, organizacijos kultūra turi didelę įtaką veiklos rezultatams bei motyvuoja žmones to rezultato siekti. Štai tokia linkme dirbame.

 
Dosjė

Išsilavinimas:
1979-1985 m. – Tartu universitetas, Medicinos fakultetas, sporto medicina.
1989 m. – Tartu Universitetas, Medicinos daktaro laipsnis, psichofarmakologija.
1993 m. – Lietuvos mokslų akademija, nostrifikuotas medicinos daktaro laipsnis.
Profesinė karjera:
1985-1988 m. – Kauno medicinos instituto mokslinis asistentas.
1989-1993 m. – Kauno medicinos akademijos Teorinės ir klinikinės farmakologijos katedros vyr. asistentas.
1993-1995 m. – „Glaxo / GlaxoWellcome“ atstovybės Lietuvoje medicinos atstovas.
1996-1997 m. – „GlaxoWellcome“ atstovybės Lietuvoje produktų vadybininkas.
1998-2001 m. – „GlaxoWellcome“ atstovybės Lietuvoje rinkodaros vadovas.
2001-2002 m. – „GaxoSmithKline“ atstovybės Lietuvoje direktorius.
Nuo 2002 m. – UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ generalinis direktorius.
Nuo 2011 m. – Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) valdybos pirmininkas.
2023 m. spalio iki dabar – „Sodra“ vadovas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    G.Vitkauskienė: ne liga turi valdyti pacientą, o jis ligą

    G.Vitkauskienė: ne liga turi valdyti pacientą, o jis ligą

    „Šeimos medicina mane sužavėjo pacientų įvairove, galimybe dalyvauti paciento diagnostikoje ir ilgalaikiame stebėjime...
    V.Žu­kaus­kie­nė: chi­rur­gės pai­nio­ja­mos su slau­gy­to­jo­mis

    V.Žu­kaus­kie­nė: chi­rur­gės pai­nio­ja­mos su slau­gy­to­jo­mis

    Ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­ja Vik­to­ri­ja Žu­kaus­...

    Budinti vaistinė


    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...
    Mokys, kaip vartoti vaistus

    Mokys, kaip vartoti vaistus

    „Oficialiai vaistinėse surenkamų ir sunaikinamų vaistų kiekis – 20 tonų per metus – rodo, kaip netinkamai vartojami ar neva...

    razinka


    Sveika šeima


    Automobilius gatvėse stabdys ir aplinkosaugininkai

    Senas taršių automobilių parkas ir didelė miestų tarša Aplinkos ministeriją privertė griebtis pokyčių – sustiprinti aplinkosaugininkų įgaliojimai transporto priemonių taršos srityje. Netrukus keliuose vairuotojus stabdys ne tik policija, bet ir aplinkos apsaugos pareigūnai. Saugaus eismo ekspertai iniciatyv...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Ksenotransplantacija: vis daugiau vilčių pacientams

    Daugiau negu 100 tūkst. JAV gyventojų laukia organų transplantacijų. Ksenotransplantacijos (iš gyvūno žmogui) pasiekimai laukiantiesiems gali suteikti naujų vilčių. Kovo viduryje Masačiusetso ligoninės Bostone gydytojai žmogui atliko sėkmingą kiaulės inksto persodinimą.   

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ir turtuoliai verkia
    Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia
    Kas po devintu prakaitu slypi?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas po devintu prakaitu slypi?
    Pavėlavęs perspaudų rinkinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pavėlavęs perspaudų rinkinys

    Naujas numeris