Pastarieji įvykiai
Paskelbus, kad nuo sausio pirmosios suskystintų dujų kaina už litrąnuo 60 tengių didės iki 120 (nuo 0,12 iki 0,24 euro), kazachai pašėlo. Žiniasklaidos ir socialinių tinklų duomenimis vykę protestai Aktau mieste surinkdavo po 16 tūkst. žmonių, Žanaozene apie 10 tūkst. žmonių, Almatoje imtos uždarinėti aikštės ir šalyje galiausiai buvo išjungtas internetas. Viena politiškai stabiliausių valstybių paniro į suirutę...
 
Kol pasipiktinę gyventojai bandė užmegzti dialogą, prezidentas Kassymas – Jomartas Tokayevas kovojo su teroristais ir suteikė leidimą kariuomenei šaudyti be įspėjimo. Internetinėje erdvėje pasipylė straipsniai su žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiais. Politikai, ekspertai ir kiti specialistai ėmėsi komentuoti susidariusią situaciją ir pateikdavo savo įžvalgas.
 
Ir nors neramumai jau aprimę, jie paskatino atsiminti, kad Kazachstane dirbę lietuviai nemažai prisidėjo prie šalies sveikatos apsaugos sistemos modernizavimo. Praėję sudėtingą kelią bandant atsisakyti dar sovietiniais laikais įsišaknijusio modelio, Lietuvos medikai ir specialistai įgijo nemažai patirties ir ja išvyko dalintis svetur. Tik, kaip patirtis rodo, pokyčiai Kazachstane vyksta, bet lėtai.
 
Rezidentų padėtį keitė pandemija
Lietuvaičiai jau pripratę medicinos studijoms paskirti šešerius gyvenimo metus ir dar atriekti papildomus ketverius rezidentūrai, o Kazachstane iki šių metų galiojo kitos tapimo gydytoju „žaidimo taisyklės“. Trejus metus švietimo ir mokslo ministru A.Butkevičiaus vyriausybėje dirbęs, buvęs Kazachstano nacionalinio medicinos universiteto provostas ir Astanos medicinos universiteto rektorius dr. Dainius Pavalkis, pasakoja, kad pagrindinės studijos trukdavo tik penkerius metus, o rezidentai dar visai neseniai buvo laikomi studentais. „Integruotos šešerių metų studijos ir privaloma rezidentūra stojantiesiems prasideda nuo šių metų. Didžiausias laimėjimas, kad moderni europietiška mokslo sistema buvo užfiksuota sveikatos kodekse, kuris yra įstatyminė bazė. Jos keitimas galimas tik po kelerių metų, – sako dr. D.Pavalkis. – Rezultatus pamatysime po aštuonerių dešimties metų.“
 
Nors kazachai universitetinių klinikų, tokių kaip, pavyzdžiui, Santariškės nesiruošia steigti, rezidentus po truputį įtraukia į darbo rinką. Ir tam pasitarnavo pandemija. „Reikėjo užpildyti gydytojų trūkumą, kuris atsirado dėl didelio personalo sergamumo ir mirštamumo“, – sako dr. D.Pavalkis ir pridūrė, kad gydytojas rezidentas, dirbantis COVID-19 skyriuje, su priedais per mėnesį gali uždirbti ir pusantro tūkstančio eurų. Palyginimui, profesorius su priedais uždirba apie tūkstantį eurų.
 
Viskas matuojama pinigais
Anot dr. D.Pavalkio, Lietuvos laimėjimas tai, kad medicina – valstybės socialinė garantija gyventojams. Ištiko infarktas? Greitoji nuveš į ligoninę, o ten bus suteikta reikiama pagalba.Kazachstanas gi vadovaujasi kitokiu požiūriu.
 

„Ligoninės dėl pelno, išlaidų ir kitų dalykųatsiskaito ne visuomenei, bet finansiniams institutams. Ta pati situacija yra su universitetais. Jų valdyba veikia pagal akcinių bendrovių, ne pagal aukštojo mokslo įstatymus. Jiems mažai rūpi, kas vyksta su edukacija. Juos domina investicijos“, – įžvalgomis dalijasi dr. Dainius Pavalkis ir priduria, kad tik prieš dvejus metus kai kurių universitetų statusas buvo pakeistas į nekomercinių bendrovių ir pelnas skiriamas universiteto vystymui.

 
Pasak dr. D.Pavalkio, Kazachstanas šiuo metu stovi tarp centrinės Azijos ir Amerikos medicinos sistemų modelių – standartu tampa brangi medicina ir sveikatos draudimas: „Ten dabar yra 1995-1997 metų Lietuvos situacija.Vyksta sveikatos paslaugų persiskirstymo procesas. Kai žmogui atsiras galimybė su savo draudimo pinigais judėti iš vienos ligoninės į kitą, sumažės teikiamų paslaugų, tų pačių ligoninių kiekis ir koncentracija pakryps į kokybiškų paslaugų tiekimą.“
 
O ten kur kvepia pinigais, dažnai susirenka visa giminė. Ir Lietuva puikiai atsimena iš tarpukario atėjusį posakį: „svainių ir švogerių respublika“, kurią atkurtos nepriklausomybės metais buvo bandoma išrauti su šaknimis. O štai kazachai į šiltas darbo vieteles vis dar atsiveda visą šeimą. „Biurokratija Kazachstane yra biznis – valstybės tarnyboje norima užsidirbti. Jei atėjai į valdžią, su savimi atsivedi visą savo gentį. Jei pas tave dirba žmona, jos brolis ir sesers vaikas, iš jų negali nieko pareikalauti ar atleisti. Tai stabdo Kazachstano vystymąsi“, – konstatuoja dr. D.Pavalkis.
 
Privalomojo sveikatos draudimo klystkeliai
Kaip ir Lietuva, taip ir Kazachstanas 1997 m. įvedė privalomąjį sveikatos draudimą. Ir jei mes su užduotimi susitvarkėme pavydėtinai gerai, rytuose įvykiai klostėsi kiek kitaip. Buvęs Kazachstano medicinos universiteto prorektorius tarptautiniams reikalams ir pusmetį šios šalies valdžią privalomojo draudimo klausimais konsultavęs prof. Juozas Galdikas pasakoja, kad po metų, žlugus sistemai, visuomenei pasakyta, jog fondą išgrobstė: „Pinigai buvo surenkami ne iš mokesčių mokėtojų, o iš didžiųjų įmonių. Fondas buvo kaip bankas. Kai 1998 metais prasidėjo Rusijos krizė, įmonėms pradėjo trūkti apyvartinių lėšų ir jos nustojo pervedinėti pinigus, todėl nebebuvo už ką apmokėti medicinines paslaugas.“ Šis įvykis pasėjo nepasitikėjimo sėklą žmonių atmintyse, kuri gyva iki šiol.
 

Užsienio ekspertus nusprendę kviestis Kazachstano valdžios atstovai siekė, kad jie įtikintų visuomenę naujų užmojų saugumu ir patikimumu. Tik, kaip sako prof. Juozas Galdikas, kaimo žmogui net ir vienas JAV doleris per mėnesį (0,88 Eur), mokamas į privalomąjį sveikatos draudimą, buvo per daug.

 
2017 m. dar karą bandydama iš naujo per pusmetį, kaip seniau tai padarė Lietuva,įvesti draudimąKazachstano valdžia padarė kelias klaidas ir planus vėl atidėjo dvejiems metams. „Pirmiausia, jie visus vertė pasirinkti šeimos gydytoją. Įsivaizduokite, kaime yra vienas gydytojas, bet visi senukai turi eiti pildyti popierius...Taip pat jie neišdrįso paskelbti paslaugų įkainių. Tapo neįmanoma apskaičiuoti, ar ligoninė išgyvens įvedus privalomąjį draudimą ar ne“, – klaidas įvardija profesorius.
 
Ilgai laukta valanda išaušo 2020 metų sausio 1 dieną. Po metų pateikdami užsienio žiniasklaidai, kaip sekasi įgyvendinti privalomojo draudimo įvedimo tikslus, Kazachstano valdžios atstovai situaciją piešia pro rožinius akinius: suprask, sistema kuo puikiausiai veikia. Tačiau, kaip pasakoja dr. D.Pavalkis, buvo pabijota sistemą apjungti į ligonių kasas: „Yra du fondai. Pirmasis tai privalomasis draudimas, iš kurio ligoninės gauna pinigus, pavyzdžiui, atlikusios apendicito operaciją. Kitas – valstybės finansuojamas, kuris padengia planines paslaugas. Susidaro situacija, kad ligoninės svarsto, ką apsimoka gydyti, o ko ne. Jie pasako, kad privalomojo sveikatos draudimo paslaugų limitas baigėsi – gulkitės į ligoninę už savus pinigus.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!