Galimybes paverčia pranašumu
Gana įprastas vaizdas, kad privačiame sveikatos apsaugos sektoriuje veikia tinklas įstaigų, kurios tarpusavyje atrodo panašiai, paslaugos teikiamos aukštos kokybės, gydytojai vienodai malonūs, nesvarbu, kuriame rajone dirba. Viešajame sektoriuje, tokių pavyzdžių nedaug. Mat norima išlikti savarankiškais, o ne didelio tinklo dalimi.
Vis dėlto Kauno miesto poliklinikos pavyzdys rodo, jog tinklo kūrimas viešajame sektoriuje ir jo veiklos optimizavimas yra absoliučiai pasiteisinęs sprendimas. „Nuo pat pradžių mūsų idėja buvo tokia – sukurti tinklą, kur pacientas, nesvarbu, kuriame padalinyje jis lankytųsi, gautų vienodos kokybės paslaugas, o medikai vienodus atlyginimus. Peržiūrėjome paslaugų spektrą, jį suvienodinome, kaip ir visą kainodarą, dabar tai daroma ir su infrastruktūra“, - sako poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.

Ir kokie rezultatai? Iki sujungimo penkių Kauno miesto poliklinikų pacientų skaičius kasmet mažėjo po 6 proc. Per porą metų praradimus pavyko sumažinti iki 1,9 proc. Dabar tikslas - pradėti didinti jų skaičių. „Šie metai labai daug ką parodys. Esame viena pirmųjų gydymo įstaigų, kuri sušvelninus karantiną atnaujino gydytojų specialistų konsultacijas. Šiuo atveju galima priminti patarlę: draugą nelaimėje pažinsi. Natūralu, kad per keletą karantino mėnesių pacientams iškilo konsultacijų ir kitų paslaugų poreikis. Tad jie klausinėja, kada teiksime paslaugas, o jei neteikiame, kas jas teikia. Žinoma, kur kas paprasčiau būtų gauti vieną dvyliktąją biudžeto ir pralaukti šį laikotarpį, tačiau pacientai atsimins, kad kai jiems reikėjo pagalbos, tu jos nesuteikei. Renkantis gydymo įstaigą ateityje tai, manau, turės didelės įtakos jų sprendimui. Mes darome viską, kad būtume patrauklūs ir atlieptume viešąjį interesą. Galvoju, kad šiemet tarp pacientų gali būti tam tikras persiskirstymas“, - sako P.Kibiša.

Didžiausios poliklinikos Kauno mieste vadovas priduria, jog sveikatos paslaugas teikiančio tinklo pranašumas – galimybė kilti karjeros laiptais medikams. O tai - darbdavio pranašumas rinkoje. „Nuo pat pradžių buvo tikslas identifikuoti ir auginti lyderius organizacijos viduje. Dabar visose vadovaujančiose pozicijose dirba žmonės iš vidaus“, - sako P.Kibiša ir priduria, jog šiuo metu Kauno miesto poliklinikoje dirba beveik 1700 žmonių. O paskelbus karantiną, anot vadovo, išryškėjo komandinio darbo pranašumai bei nauji lyderiai.


 
Dėmesys personalo atrankai
Paskelbus karantiną, nemažai medicinos sprendimų teko įgyvendinti būtent Kauno miesto poliklinikai. Laikinojoje sostinėje ji tapo pagrindine įstaiga, kuri padėjo amortizuoti savivaldybei tekusį sprendimų ir veiksmų krūvį dėl epidemijos, kai prireikė steigti tiek mobiliuosius patikros punktus, tiek karščiavimo klinikas.
„Žinoma, pradžioje darbuotojai patyrė baimių. Niekas nežinojo, nei kokio masto, nei kokio stiprumo bus ši epidemija, bei kokiu intensyvumu ji plis. Dalį žmonių išleidome į prastovas, tačiau mokėjome šešiasdešimt du procentus darbo užmokesčio. Nelengva užduotis teko ieškant norinčiųjų dirbti mobiliame punkte. Dabar, situacijai švelnėjant, viskas atrodo gana paprasta, tačiau tuomet ne vienas baiminosi ir dėl savo sveikatos, ir dėl gyvybės. Suprasdami, kad žmonėms teks dirbti sudėtingomis ir pavojingomis sąlygomis, nelaukdami Vyriausybės sprendimų, pasiryžusiems dirbti mobiliajame punkte mokėjome dvigubą pilną atlyginimą“, - neabejoja P.Kibiša.
 

„Kaip vadovui man džiugu, jog šioje ekstremalioje situacijoje išryškėjo puikūs lyderystės pavyzdžiai. Įstaigos viduje užauginome naują lyderių kartą. Tai, manau, dar vienas tinklo pranašumų“, - neabejoja Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.

Svarbu ir tai, kad Kauno miesto poliklinikos darbuotojų gretas nuolat papildo jauni specialistai. Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio vadovas Justinas Dzidzevičius sako, jog šiame padalinyje atsinaujino per 30 proc. personalo. „Skiriu labai daug dėmesio personalo atrankai. Pats ieškau, stengiuosi prikalbinti. Prašau vyresnių kolegų, kad jie pagelbėtų jaunimui, kurie darbą pradeda iš karto po studijų. Ir pats dar puikiai atsimenu, kaip svarbu jausti kolegų palaikymą bei žinoti, kad iškilus bet kokiam klausimui galėsi kreiptis pagalbos. Jaunus gydytojus laikau lygiaverčiais gydytojams, sukaupusiems didelę patirtį. Be to, poliklinika leidžia jaunimui tobulėti: atnaujiname medicininę įrangą, sudarome palankias sąlygas kelti kvalifikaciją. Tačiau, kalbant apie personalą, vienas svarbiausių mano, kaip vadovo, uždavinių – sukurti abipusį pasitikėjimą“, - sako Kalniečių padalinio vadovas.

Paklaustas, kokie specialistai papildė kolektyvo gretas, J.Didzevičius sako, jog darbą jau pradėjo ortopedas traumatologas, du chirurgai, onkoginekologas. Beje, su šiuo specialistu mielai konsultuojasi ir kiti poliklinikos gydytojai ginekologai. Taip pat prie komandos prisijungė keturi šeimos gydytojai, o vasaros viduryje, liepą, pradės dirbti gastroenterologas bei pediatras. „Turime įsiklausyti į pacientų problemas ir atliepti jų lūkesčius. Džiugu, kad keičiasi gydytojų bei slaugytojų karta. Jaunesni gydytojai, slaugos specialistės daugiau skiria dėmesio bendravimui, nes gydo ne tik vaistai, bet ir šiltesnis žodis pacientui, išsamesnis paaiškinimas. Ir tas pokytis džiugina“, - sako J.Dzidzevičius. Paklaustas, ar visi poliklinikos padaliniai tapo patraukliu darbdaviu tarp medikų, gydytojas patikina, jog taip. Mat daugėja medikų, kurie patys siūlosi prisijunti prie komandos.



Epidemija pakoregavo darbus, bet nepakeitė krypties
P.Kibiša sako, kad, žvelgiant į prieš ketverius metus numatytas strategines kryptis, jos vystomos šimtu procentų. Be to, netrūksta ir įvairiausių projektų. Kuriamas Radiologijos centras, tiesa, karantinas kiek pakoregavo naujos ir brangios įrangos paleidimą. Mat šiuo metu negali atvykti Vokietijos ir Šveicarijos specialistai. Karantino laiką poliklinika išnaudojo remonto darbams. Dalis jų buvo pradėti dar iki karantino, tačiau epidemija juos šiek tiek paspartino. Įgyvendinant ES projektą „Pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklos efektyvumo didinimas“, Aleksoto poskyryje įrengta įvaža turintiesiems judėjimo negalią, neįgaliųjų tualeto patalpa, atlikti įėjimo į pastatą rekonstrukcijos darbai. Po remonto darbų užtikrinamas laisvas neįgaliųjų judėjimas pirmame aukšte. Remonto darbai atlikti Europos regioninės plėtros fondo ir poliklinikos lėšomis.

Šiemet dar planuojama Šilainių padalinyje atnaujinti liftus, kuriuos ketinama padaryti platesnius nei senieji, taip palengvinant neįgaliųjų judėjimą padalinyje. Taip pat Šilainių padalinyje dar šiemet bus atnaujinta ir registratūra. Savo veidą po karantino pakeitė ir Kalniečių padalinio registratūra. Tapo ne tik šviesia, jaukia erdve, čia įdiegtos ir šiuolaikinės technologijos. Įrengta elektroninė eilių reguliavimo sistema, lankytojams skirti ergonomiški baldai, pritaikyti vyresnio amžiaus žmonėms. Anot J.Dzidzevičiaus, tai dar ne visi pokyčiai. Mat šiemet ketinama atnaujinti ir Šeimos kliniką. Netrukus visos šeimos klinikos paslaugos bus teikiamos vienoje vietoje, bus praplatinti koridoriai, kad mamos galėtų lengviau judėti su vežimėliais. Taip pat planuojama įrengti žaidimų kambarius vaikams bei nėščiųjų kambarius.
 

„Norime sukurti mielą, jaukią aplinką, kuri labiau primintų namus nei gydymo įstaigą“, - planais dalinasi Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio vadovas Justinas Dzidzevičius. Tiesa, jau ir dabar poliklinikoje yra priimtų nestandartinių sprendimų, pavyzdžiui, įkurta kavinė. J.Dzidzevičius sako norintis, jog polikliniką pacientai paliktų kupini gerų emocijų, net jei ir kreipėsi dėl problemų.

 
Pažyma per valandą
Dar prieš keletą mėnesių pacientai, kuriems dėl darbo, vairuotojo pažymėjimo ar kitų priežasčių prireikdavo sveikatos pažymos, žygiuodavo į netoli Kalniečių poliklinikos esantį daugiabutį, kur trečiame ir penktame aukšte sujungus po porą butų buvo teikiamos tokios paslaugos. Tiesa, čia dirbę medikai sako net nenorintys prisiminti to, kas buvo. Šiandien Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinyje įkurtas Darbo medicinos centras. Kaip sako jo vadovė Edita Navickienė, dabar įžengęs pro centro duris žmogus po valandos išeina su jam reikiama pažyma.
Centras į naujas patalpas persikėlė dar kovo mėnesį, tačiau startuoti visu pajėgumu sutrukdė karantinas. Dabar paslaugos atnaujinamos. Centre atliekami profilaktiniai sveikatos tikrinimai: dirbančiųjų ir įsidarbinančiųjų, vairuotojų, norinčiųjų gauti leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą ir vykstančiųjų dirbti į užsienį.

„Tokių centrų mieste nėra daug, todėl, nepaisant prastos buvusio centro būklės, žmonės jame lankydavosi, nes galėdavo paslaugą gauti greitai. Kuriant poliklinikų tinklą, vienas strateginių tikslų buvo perkelti šį centrą į padorias patalpas, kur būtų galima teikti kokybiškas paslaugas. Antras uždavinys, kuris bus itin svarbus ilgalaikėje perspektyvoje, - sumažinti profilaktinių sveikatos patikrinimų krūvį visų padalinių medikams. Tai - dvi pagrindinės priežastys, kodėl strategijoje iš karto numatėme tokio centro įkūrimą. Dabar jį turime, pacientų srauto pralaidumas geras, dirba profesionalūs medikai, todėl paslaugą galima gauti per pakankamai trumpą laiką“, - sako P.Kibiša.
E.Navickienė pripažįsta, jog anksčiau gauti reikiamą pažymą nebuvo patogu. „Tekdavo atskirai registruotis pas okulistą, neurologą, šeimos gydytoją. Ir tie gydytojai, priimantys iš anksto užsiregistravusiuosius, dar turėdavo priimti žmones, atėjusius, pavyzdžiui, pasitikrinti vairuotojo pažymėjimui gauti. Taip formuodavosi eilės prie gydytojų kabinetų“, - sako E.Navickienė.
 

„Naujame Darbo medicinos centre turint visus reikiamus specialistus bei įrangą paslaugą žmogus gauna vieno apsilankymo metu. Jei reikia, vietoje atliekame kraujo, šlapimo tyrimus, elektrokardiogramą ar audiogramą“, - sako Darbo medicinos centro vadovė Edita Navickienė. Medikė kaip vieną privalumų įvardina tai, jog jei pacientas yra prisirašęs prie kurio nors poliklinikos padalinio, didžiąją dalį tyrimų galima matyti elektroninėje sistemoje, todėl nereikia jų kartoti.

Organizuoja mokymus
Dabar žmogus, norintis gauti pažymą, pirmiausia turi užsiregistruoti telefonu. Atėjusį į centrą jį pasitinka specialistai, kurie pamatuoja temperatūrą, po to pacientas norimai paslaugai registruojasi registratūroje. Pasak J.Dzidzevičiaus, Darbo medicinos centras aprūpintas visa reikiama nauja ir modernia įranga. Dar šiemet bus įrengtas ir radiologo kabinetas, kad besikreipiantiems pažymos visos paslaugos būtų suteikiamos vietoje. Dabar, prireikus šio tyrimo, tenka jį atlikti Kalniečių padalinio trečiame aukšte įrengtame Radiologijos kabinete. Kraujo ar šlapimo tyrimai taip pat atliekami vietoje, o darbas organizuotas taip, kad pacientai, grįždami į šeimos gydytojo kabinetą, turi ir visus tyrimus. „Norime pacientui suteikti kokybišką ir greitą paslaugą. Net neabejoju, jog ši paslauga bus paklausi“, - sako J.Dzidzevičius.

Ketvirtadienį, kai centre priimami žmonės, norintys gauti leidimą ginklui, prie gydytojų prisijungia psichiatras. „Norint gauti pažymą ginklui gydytojui psichiatrui būtinas tiesioginis kontaktas su žmogumi. Kad galėtume užtikrinti paslaugas kokybiškas ir per trumpą laiką, srautus esame suskirstę dienomis. Pavyzdžiui, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį priimami tie kam, reikalinga pažyma autotransportui vairuoti. Ketvirtadieniais prie komandos prisijungia psichiatrė, tuomet šiai dienai registruojami tie, kuriems reikalinga pažyma dėl ginklo. Žmonių centre tik daugės, nes šių pažymų pacientai pas mus siunčiami iš visų poliklinikos padalinių“, - sako E.Navickienė.

Centre organizuojami ir sveikatos mokymai: privalomojo higienos įgūdžių mokymo, privalomojo pirmosios pagalbos mokymo kursai, privalomasis mokymas apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai (privalomi tiems, kurie vairuodami neblaivūs prarado vairuotojo teises). Paslaugos centre teikiamos Kauno miesto poliklinikos ir kitų įstaigų pacientams, taip pat asmenims, nedraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, ne Lietuvos Respublikos piliečiams, įmonėms ir organizacijoms, norinčioms patikrinti darbuotojų sveikatą. Su jomis sudaromos sutartys.

---

 
Inovacijos medicinos srityje
VšĮ Kauno miesto poliklinika pradėjo vykdyti ES projektą, kurio metu bus sukurta cukrinio diabeto automatinė rizikų identifikacijos ir stebėsenos sistema. Jos pagalba gydytojai realiu laiku per medicininę informacinę sistemą gaus informaciją apie pacientų sveikatos būklę, įskaitant gretutines ligas (pagal 15 medicininių požymių ir 8 techninius funkcionalumus). Sukurta sistema individualizuosis pagal kiekvieno paciento asmeninius rodiklius ir mokinsis iš jų, taip pat turės funkcionalumus, kurių neturi kitos veikiančios sistemos.
Projekto metu bus įgyvendinamos trys veiklos: „Cukrinio diabeto automatinė rizikų identifikacijos ir monitoringo sistemos“ koncepcijos sukūrimas, prototipo sukūrimas ir bandomosios partijos sukūrimas.
Projektas yra itin reikšmingas tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos mastu, nes cukriniu diabetu ir gretutinėmis ligomis sergančių asmenų skaičius pasaulyje nuolat auga. Tikimasi, kad ankstyvesnis cukrinio diabeto bei gretutinių ligų diagnozavimas sukurs tiesioginę naudą pacientams, viešasis sektorius gaus tiesioginę finansinę naudą, taip pat bus efektyvesnis bei spartesnis pacientų gydymas, o jų apsilankymai pas gydytojus taps retesni.
Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo.