Keliolika metų marinuotas planas pagaliau įgyvendinamas. Nuo kitų metų rugsėjo planuojama sujungti dvi dideles Kauno ligonines – Kauno klinikinę ligoninę ir Respublikinę Kauno ligoninę. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada: ligoninių sujungimo pavyzdys taps sėkmės istorija. Vis dėlto gydymo įstaigų personalas ir pacientai turi nuogąstavimų.
„Vadovams viešai kalbant jungimo klausimu, neišgirdau, kam bus geriau. Ar valstybei, ar pacientui, ar miestui. Labiausiai reikėtų, kad mes, kaip pacientai, galėtume matyti pačių įstaigų palyginimą, kad būtų viešinami rodikliai“, - sako POLA prezidentas Šarūnas Narbutas.
Jungimas pasmerktas sėkmei?
Sveikatos apsaugos ministras tikina, kad sujungus ligonines pacientams bus patogiau, o Kaunas taps pirmuoju didmiesčiu, kur sistemiškai sutvarkyta ne tik pirminė, bet ir stacionarinė sveikatos priežiūra. Pertvarka esą leis pacientams greičiau, kokybiškiau, operatyviau gauti paslaugas. Sujungus ligonines „tikimasi administracinių kaštų sutaupymo“, o tas lėšas būtų galima skirti tiek personalo algoms, tiek pacientų gerovei. Tiesa, taupymas, pasak ministro, nesąs pagrindinis jungimo tikslas.
Šiam pritaria tiek abiejų ligoninių vadovai, tiek Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, esantis vienos jų, klinikinės, dalininkas. Respublikinės Kauno ligoninės direktorė Diana Žaliaduonytė jungimą vertina kaip būtinybę. Tiesa, ji pripažino: darbuotojai neramūs. Ligoninės personalas nuogąstauja dėl ateities. Direktorė ramina, kad žmonės darbo nepraras, mat medikų ir taip trūksta.
Kitaip nei D.Žaliaduonytė, Klinikinės ligoninės direktorius Albinas Naudžiūnas tikino, kad jo darbuotojai dėl artėjančių pokyčių ramūs kaip belgai. „Pasakyta buvo labai seniai. Kiek žinau, žmonės reaguoja ramiai, nes jiems niekas nesikeičia. Kaip dirbo, taip dirba ir gydytojai, ir slaugytojai, jokių pakeitimų nebus, gal tik pagerės“, - tikino A.Naudžiūnas, akcentavęs, kad po jungimo galima tikėtis ir didesnių Europos Sąjungos investicijų.
Skamba gražiai, tačiau beriami pažadai gali paskandinti abstrakcijose, o ką iš jungimo gaus pacientai, iki galo neaišku.
Išdalino atsiskaitymo lapelius
Kauno klinikų medikės Aušros (
vardas redakcijai žinomas) liudijimas prieštarauja A.Naudžiūno žodžiams. Anot jos, darbuotojai žinią apie ligoninių jungimą priėmė neramiai.
„Apie planus sujungti ligonines girdime jau trylika metų. Bet konkrečiai mums nebuvo pasakyta, girdėjome nuolatinį mėtymąsi. Vieną dieną jungia, kitą ne. Taigi ir dabar, kad jungs, nežinojome, viskas nuspręsta labai greitai“, – tikina Aušra. Anot jos, ligoninės darbuotojams baimės įvarė išdalinti atsiskaitymo lapeliai: „Mums neramu, nes kalbų yra visokių. Žmogus, rašydamas atsiskaitymo lapelį, iš karto pagalvoja, kad gal kas nors negerai. Nežinia, ar tave grąžins į tą pačią vietą, visaip gali būti. Juk vyksta optimizacija.
Atseit, kad nesidubliuotų darbai – laboratorijose ir kitur.“
Pasak Aušros, su optimizacija susidūrę darbuotojai likti nelinkę. „Dauguma išeina iš darbo, nes abejoja savimi, ar sugebės. Vis tiek nauji kolektyvai. Be to, siūlomas darbas nebūna toks pats, gali pažeminti pareigose.“
Nors supranta dalies kolegų nerimą, dėl savo ateities ligoninėje Aušra sakosi esanti rami. „Dirbu stacionariniame skyriuje. Jie išliks ir negalvojame, kad mus nuskriaus. Žodžiu, yra pliusų ir minusų. Per dideli kolektyvai nėra gerai. Dėl to ir ligoniai nukenčia – kur yra vienas šeimininkas, o kur keli. Man atrodo, su viena galva viskas konkrečiau“, - svarstė pašnekovė ir pridūrė, kad ligoninių sujungimas naudingas ūkio ir piniginiams klausimams: juk didesnei įstaigai patogiau ir aparatūrą įsigyti, ir finansavimą gauti.
Pacientai naudos neįžvelgia
Lietuvos pacientų forumas (LPF) teigia, kad kauniečiai didelės jungimo naudos neįžvelgia. „Pacientams geriausia, kai ligoninė neviršija dviejų šimtų lovų. Kai Onkologinę ligoninę prijungė prie Kauno ligoninės, kas nors pasikeitė? Viskas liko nutriušę ir pasenę. Tai – geriausias tokių jungimų pavyzdys. Sveikatos apsaugos ministro teiginiai esą naudą pirmiausia jaus pacientai nėra teisingi“, – teigė prisistatyti nepanorusi LPF atstovė.
POLA prezidentas Šarūnas Narbutas teigia, kad nutiko kaip visada: politikai susitarė, o žinia pacientus pasiekė jau po fakto: „Kai viename mieste veikia daug gydymo įstaigų, pacientams nėra aišku, kur kokias paslaugas gali gauti. Kauno poliklinikų jungimas davė teigiamą efektą. Ir dabar reikėtų ko nors panašaus tikėtis. Tačiau mūsų sveikatos sistemoje sprendimai priimami principu „pabandom ir žiūrim, kas bus“. Neaiškūs argumentai. Vadovams viešai kalbant jungimo klausimu, neišgirdau, kam bus geriau. Ar valstybei, ar pacientui, ar miestui. Tiesiog jie susitarė nekariauti ir sugalvojo sujungti. Labiausiai reikėtų, kad mes, kaip pacientai, galėtume matyti pačių įstaigų palyginimą, kad būtų viešinami rodikliai. Nuo 2018 m. galioja įstatymas, pagal kurį sveikatos priežiūros įstaigos privalo viešinti kokybės duomenis. Tačiau pacientai iki šiol negali šių rodiklių pamatyti.“
Pasak Š.Narbuto, sveikatos apsaugos ministerija nieko nedaro, kad įstaigų kokybės rodikliai būtų viešinami. „Visas pasirinkimas, kurį pacientams numato įstatymas, neveikia. Kaip gali rinktis, kai nežinai, kokia tikroji gydymo kokybė ar eilės tose įstaigose? Taigi, jungimas nevyksta taip, kaip turėtų. Kažkoks merkantilizmas, tarpusavio susitarimai, nes reikia politikams ar administratoriams, o ne pacientams. Bet koks jungimas turi būti plačiai išdiskutuotas, pristatant pliusus ir minusus. Bet man, kaip pacientui, sunku komentuoti, kas gerai, o kas blogai, nes mes nematome tų ligoninių, o vadovai neaktyvūs diskusijose. Kalbant apie Kauno ligonines, girdime, kad visi nori eiti į Kauno klinikas. Respublikinė ligoninė tikrai nėra Kauno pažiba“, – teigė POLA prezidentas ir priduria, jog jungimas rodo, kad pacientų nuomonė kol kas – tik šauksmas tyruose.
Komentaras
Kauno miesto poliklinikos vadovas, Kauno poliklinikų jungimui vadovavęs Paulius Kibiša:
- Bet kurios įmonės strategija sėkminga tiek, kiek atliepia dalininkų interesus. Šiuo atveju vienodai svarbūs ir pacientai, ir gydytojai, ir steigėjai. Jungdami poliklinikas, įtraukėme, informavome ir dirbome su visomis interesų grupėmis, todėl neturėjome nei streikų, nei piketų, nei teisinių ginčų. Steve‘as Jobs‘as sakė, kad niekada nebūtume sukūrę tokių produktų, jei būtume klausę vartotojų, ko jie nori. Mūsų vertybių sąraše pacientas svarbiausias, tačiau reikia nepamiršti, kad yra skirtingi pacientai su skirtingais poreikiais. Kiekviena žinia atsiranda tam tikru momentu, kai yra pribrendusi. Iš anksto daug šnekant apie galimus skirtingus scenarijus tai gali sukelti sąmyšio, nerimo, baimės. Žmonės mėgsta tikslumą, aiškumą, apibrėžtumą. Visgi manau, kad jungimo sėkmę lems tai, ar bus įsiklausoma į skirtingas nuomones.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: