„Medicininė įranga irgi ne visur pritaikyta įvairių negalių žmonėms. Kartais reikalaujama atsivesti asistentą, kuris padėtų vežimėliu judančiam asmeniui patekti ant rentgeno aparato ar nepritaikytos ginekologinės, odontologinės kėdės“, - sako Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė po to, kai buvo pasirašytas memorandumas su Lietuvos savivaldybių asociacija.
Memorandumu įsipareigojama kasmet kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje žmonėms su negalia pritaikyti bent po vieną bendrojo ugdymo mokyklą ir sveikatos priežiūros įstaigą.
„Neįvažiuoja“ į sveikatos įstaigą
„Prieš kelerius metus buvo atliktas Lietuvos žmonių su negalia sąjungos tyrimas, kuomet apklaustos valstybinio pavaldumo, savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigos. Pastarosios pildydamos anketą atsakė į klausimus dėl parkavimosi ir infrastruktūros, įvažiavimo į pastatą ir savarankiško judėjimo jame, dėl higienos patalpų ir panašiai. Apklausos parodė, kad tik apie 19 procentų atsakiusiųjų įstaigų (kadangi ne visos buvo apklaustos) yra visiškai pritaikytos: įrengtos ir prieigos, ir parkavimo vietos. Tad pradėjome kalbėti apie tai, kad sveikatos įstaigos turėtų būti vienos iš prioritetinių, pritaikytų žmonėms su negalia“, - pasakojo Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė D.Juodkaitė.
Dėl to neįgaliųjų tieses ginančios organizacijos iškėlė iniciatyvą dėl memorandumo pasirašymo su Lietuvos savivaldybių asociacija, apjungiant tiek švietimo, tiek sveikatos priežiūros įstaigas. Šiuo siekiama užtikrinti, kad kiekvienais kitais metais Lietuvos savivaldybės kartu su atitinkamomis ministerijomis sutelktų pastangas.
„Kas metai kiekviena savivaldybė įsipareigotų po vieną tokią įstaigą – švietimo ir sveikatos priežiūros – pritaikyti žmonėms su negalia ir įvairiems jų poreikiams. Būna, kad neįgalieji patenka į patalpas, bet tualetai nėra visiškai pritaikyti arba jų net nėra, tinkamų įvažiuoti su vežimėliais. Jau nekalbant apie registratūrą, kuri irgi turėtų būti pritaikyta žmonių su negalia poreikiams. Tai ir užsiregistruoti, ir išsikviesti gydytoją. Mes dar akcentuojame, kad ne tik fizinės negalios, bet ir klausos, aklųjų bendruomenės ir sutrikusio intelekto žmonių poreikiai turėtų irgi būti užtikrinami. Jiems turi būti pateikiama informacija apie paslaugas, kaip jas gauti, kaip užsiregistruoti“, - sakė D.Juodkaitė.
Liepia net atsivesti asistentą
D.Juodkaitė pažymi, kad prieinamumas neapsiriboja tik fizine aplinka. Kaip sako, prieinamos turi būti ne tik erdvės, bet ir paslaugos bei informacija. Paprastai kalbant – gydytojai, mokytojai ir kiti visuomeninių paslaugų teikėjai turi gebėti dirbti su visais piliečiais, turėti tam reikalingą įrangą ar pagalbą, o visuomenei skirta informacija, esant poreikiui, privalo būti teikiama visomis formomis – gestų kalba ar lengvai skaitomu tekstu.
„Memorandumu ir apibrėžiame, ką suprantame prieinamumo infrastruktūros ir paslaugų prasme. Pavyzdžiui, sveikatos įstaigose nėra žmonių, kurie padėtų vežimėliu judančiam asmeniui patekti ant rentgeno aparato ar nepritaikytos ginekologinės, odontologinės kėdės. Tad medicininė įranga ne visur yra pritaikyta įvairių negalių žmonėms. Kartais reikalaujama iš patiems žmogaus atsivesti asistentą, kuris padėtų judėti patalpose, padėtų patekti į tam tikras patalpas arba, kaip sakiau, užlipti ant medicininės įrangos – rentgeno stalo ar kitos priemonės“, - sakė D.Juodkaitė.
Kaip pasakojama, memorandumo idėją pasiūlė LNF, kai 2018 metais organizavo eitynes „Miestas visiems“. Eisenos dalyviai skanduodami reikalavo miesto visiems – t.y. galimybės patekti į visuomeninius objektus, gauti visiems priklausančias paslaugas, pavyzdžiui, švietimo ir sveikatos, taip pat teisės suprasti informaciją pritaikant ją skirtingų negalių piliečiams.
Tarp kitko
Kaip parodė prieš kelerius metus Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atlikti tyrimai, tik penktadalis sveikatos įstaigų yra visiškai prieinamos žmonėms su negalia. Net 70 proc. sveikatos paslaugų įstaigų nepritaikytos žmonėms su regėjimo negalia: laiptai, stiklinės durys – nepažymėti, nuorodos, kabinetų numeriai ir kita informacija pateikta per mažu šriftu arba netinkamu kontrastu, nėra taktilinių indikatorių, vedančių iki registratūros.
Švietimo įstaigų prieinamumas yra dar mažesnis. Tik 10 proc. mokyklų yra pilnai pritaikytos mokiniams su negalia, judantiems vežimėlių pagalba ir tik 3 proc. mokyklų yra pilnai pritaikytos regos negalios žmonėms.
Komentaras
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė:
.jpg)
- Neįgalumas yra labai įvairus. Dabar kalbama ne vien apie judėjimo negalią, bet ir apie neįgalumą dėl regėjimo, klausos ir psichinės būklės. Pavyzdžiui, mokyklose tikrai didėja vaikų su autizmo sindromu skaičius, tad kalbama apie tai, kad yra reikalingi ir psichologai, ir atitinkami specialistai. Be abejo, pritaikymas yra ne vien fizinė aplinka, bet ir dirbantys žmonės. Jeigu žmogus turi klausos negalią, kad jam galėtų paaiškinti ir jis suprastų, kas jam sakoma. Tai yra be galo svarbu ir mokykloms, ir sveikatos priežiūris įstaigoms.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: