Kas laukia žemo slenksčio kabinetų?

Ringailė Gvildė
2021-11-26
Lietuvoje kaip ir visoje Europoje vyksta ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė. ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „Demetra“ atstovai sako, jog iniciatyva svarbi ir ŽIV testavimo apimtis būtina didinti, tačiau tuo pat metu suka galvas dėl žemo slenksčio kabinetų ateities, mat iki šiol jų išsilaikymui finansavimo ir pakankamo dėmesio iš valstybės institucijų stokojo.
Kas laukia žemo slenksčio kabinetų?
Žemo slenksčio kabinetų finansavimui valstybė skirdavo vos apie 40 tūkstančių eurų per metus, o savivaldybių skiriamas finansavimas taip pat buvo skirtingas: kartais tai buvo vos keli šimtai eurų.

Išsilaiko tik užsienio finansavimo dėka
Šiandien žemo slenksčio kabinetuose teikiamos paslaugos finansuojamos iš keturių šaltinių. Koalicijos „Galiu gyventi“ administracijos direktorės Jurgos Poškevičiūtės duomenimis, pagrindiniai žemo slenksčio kabinetų (ŽSK) lėšų šaltiniai ateina iš ES struktūrinių fondų arba sporadiškai – iš savivaldybių biudžetų. „Turime ES struktūrinių fondų Investicijų veiksmų programos 8-to prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ vienos priemonės lėšas trejiems metams. Tačiau šis finansavimas – trumpalaikis, projektinis ir baigsis 2023 m. pradžioje. Keletas savivaldybių kasmet skiria lėšų žemo slenksčio kabinetų paslaugoms, tačiau tik viena kita jų skiria reguliariai, o ne trumpalaikių projektų pagrindu. Nevyriausybinės organizacijos pritraukia privačių užsienio fondų ar kitų tarptautinių finansuotojų lėšų. Taip pat pastaruosius dvejus metus Narkotikų, tabako, alkoholio kontrolės departamentas skyrė šiek tiek lėšų trumpalaikiams pilotiniams mirčių nuo perdozavimo prevencijos projektams trijuose keturiuose kabinetuose“, – tikina J.Poškevičiūtė.
 
Nors ŽSK veiklai įgyvendinti ir minimi keli finansavimo šaltiniai, jų nepakanka, todėl kenčia tiek aprėptis, tiek paslaugų kokybė. Kaip tai atrodo praktikoje? Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijose nurodoma, kad vienam ŽSK klientui per metus reikia išduoti bent 200 švirkštų. Tačiau, pasak „Demetra“ pirmininkės Svetlanos Kulšis, Lietuvoje vienas asmuo, švirkščiamųjų narkotinių medžiagų vartotojas, per metus vidutiniškai gavo tik 19-29 švirkštus. „Didinti dalijamų švirkštų kiekį ne tik nepakanka lėšų, bet ir pats finansavimo mechanizmas yra nelankstus ir ne visiškai atitinka poreikius. Kelia rimtų abejonių ESFA (Europos socialinio fondo agentūros) nuo 2020 m. finansuojamo projekto
 

„Žemo slenksčio paslaugų teikimas visoje Lietuvoje“ tęstinumas. Yra nemaža tikimybė, kad pasibaigus EFSA finansavimui, neužtikrinus tęstinumo, šiuo metu veikiantys žemo slenksčio kabinetai patirs rimtų finansinių sunkumų ir nebepajėgs vykdyti ŽIV prevencijos“, – nerimo neslepia „Demetra“ pirmininkė Svetlana Kulšis  ir priduria, jog žemo slenksčio kabinetų paslaugų finansavimas turi būti nepertraukiamas.

 
Kartais, pasibaigus vienam projektui, kitas išsyk neprasideda ir paslaugos realiai keliems mėnesiams nutrūksta, o taip netūrėtų būti.

Pakankamos ŽIV testavimo apimtys yra vienas svarbių priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo bei profilaktinių priemonių prieinamumo bei kokybės gerinimo paketo komponentų.
Deja, iki šiol dėl ŽIV daugiausiai testuojama bendroji populiacija, nors ŽIV infekcija labiausiai paplitusi rizikos grupėse. Vadinasi, neturime efektyvios testavimo politikos ir strategijos, o COVID-19 dar labiau užgožė žemo slenksčio kabinetų, ŽIV profilaktikos rizikos grupėms priklausančių asmenų problemas. 
 
Seimo Priklausomybių prevencijos komisija ne kartą kėlė žemo slenksčio kabinetų problematiką Seime ir ragino spręsti dešimtmečiais įsisenėjusias problemas. „Istoriškai ši sritis buvo apleista, finansavimas vykdytas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, tačiau lėšos visada buvo menkos – valstybė skirdavo vos apie 40 tūkstančių eurų per metus, o savivaldybių skiriamas finansavimas taip pat buvo skirtingas: kartais tai buvo tokios juokingos sumos – keli šimtai eurų. Kai realus poreikis šalyje per metus turėtų siekti bent porą milijonų eurų. Ilgą laiką Lietuvą gelbėjo Europos Sąjungos skiriama parama, nes visgi jau dešimtmečius esame naujų ŽIV atvejų tarp narkotikus vartojančių žmonių židinys Europoje. Privalome tai pakeisti“, – sako komisijos pirmininkė Morgana Danielė.
 
Reikalauja pokyčių
Laisvės partijos inicijuotame pasiūlyme kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte siūloma plėsti žemo slenksčio kabinetų aprėptį. Šių paslaugų teikimo tikslas – sumažinti su švirkščiamųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu bei rizikinga elgsena susijusių infekcijų plitimą, perdozavimo ir mirties atvejų riziką, nusikalstamumą, kitas neigiamas sveikatos, socialines, ekonomines, teisines pasekmes visuomenei ir asmeniui. 
 
Dokumente pabrėžiama, jog esamas žemo slenksčio paslaugų finansavimas užtikrina šiek tiek daugiau nei 20 proc. rizikos grupių atstovų, gaunančių paslaugas, aprėptį Lietuvoje. Siekiant užtikrinti pakankamą žemo slenksčio paslaugų efektyvumą, mažinant infekcinių ligų plitimą, paslaugų aprėptis turėtų būti didinama bent iki 60 proc. rizikos populiacijos aprėpties. Tokia ji atitiktų tarptautinių organizacijų rekomendacijas.
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė pritaria, jog finansavimo pokyčiai žemo slenksčio kabinetams yra būtini: „Pasiūlymas dėl kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto papildant jį lėšomis didinti žemo slenksčio kabinetų paslaugų gavėjų aprėptį ir tam reikalingą finansavimą atėjo kaip iniciatyva iš Laisvės partijos. Manau, jog tai – teisinga iniciatyva ir finansavimas turi tapti nuolatinis. Be to, tai susiję ir su dekriminalizacijos projektu, kad priklausomi asmenys tikrai jaustųsi laisvi eiti švirkštus pasikeisti, nebijodami už tai sulaukti teisinės atsakomybės ir turėtų, kur testuotis, kur kreiptis tolesnės pagalbos.“
 

L.S. skaičius


3462
- tiek ŽIV užsikrėtusių asmenų iki 2021 metų registruota Lietuvoje.


Žada ne tik finansavimą
Sveikatos apsaugos ministerija taip pat, panašu, prioritetizavo žemo slenksčio kabinetų klausimą ir ėmėsi spręsti įsisenėjusias sistemines problemas. Pasak ministro patarėjos Simonos Bieliūnės, visus metus buvo vykdomas šešių tarpžinybinių darbo grupių bendradarbiavimas: dalyvavo platus valstybės institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, švietimo ir mokslo įstaigų (universitetų) atstovų ratas, ir jau parengtas Nacionalinės darbotvarkės projektas, o kitąmet bus rengiamas Nacionalinės darbotvarkės veiksmų planas. Projekte keliamos problemos: ŽSK finansavimas; nepakankamos atrankinių testų dėl ŽIV infekcijos aprėptys tarp švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų. Tarp Nacionalinės darbotvarkės uždavinių yra siekiai užtikrinti žemo slenksčio paslaugų prieinamumą ir paslaugų paketo aprėptį narkotikus vartojantiems asmenims bei nuolat vertinti taikomų programų efektyvumą ir tobulinimo galimybes, diegti inovacijas žemo slenksčio paslaugų teikimo srityje, plėtoti darbo gatvėje (angl. outreach) ir kitas programas.

Taip pat rugpjūtį ministras A.Dulkys patvirtino įsakymu Priklausomybės ligų gydymo ir žalos mažinimo priemonių prieinamumo ir kokybės gerinimo 2021–2024 metų veiksmų planą. Jame numatoma: užtikrinti nepertraukiamos metodinės pagalbos teikimą savivaldybių administracijoms ir žemo slenksčio paslaugų teikėjams; parengti žemo slenksčio paslaugų teikimo aprašo keitimo projektą, kuris leistų numatyti teikiamų paslaugų plėtrą, numatyti saugaus vartojimo kambarių paslaugų teikimą; užtikrinti žemos slenksčio paslaugų finansavimą bei stebėseną.


„Kalbant konkrečiai apie finansavimą, ES fondų lėšomis (daugiau nei pusantro milijono eurų) finansuotos sutartys buvo skirtos 10 žemo slenksčio kabinetų paslaugoms ir prieinamumui pagerinti ir žemo slenksčio paslaugų projektams įgyvendinti. Jos baigia galioti 2022 m. gruodžio – 2023 m. sausio mėnesiais. Turint galvoje, jog ŽSK teikiamos paslaugos yra specifinės, tenka pripažinti, jog toks finansavimas nėra pakankamas, kaip ir paslaugų prieinamumas. Manau, kad ir savivalda turėtų būti aktyvesnė pripažįstant, jog šalies savivaldybėse tikrai gyvena žmonės, kuriems reikia ir svarbu užtikrinti pakankamą adatų, švirkštų keitimą ir kitas ŽSK paslaugas. Taip, situacija kol kas sudėtinga ir iššūkių nestinga, tačiau ministerijoje esame ryžtingi ir ŽSK finansavimas bus gerinamas“, – sako S.Bieliūnė ir priduria, jog jau kitų metų biudžete planuojama skirti papildomą 470 tūkst. eurų finansavimą iš valstybės biudžeto, nors ES investicijos dar bus skiriamos beveik visus metus. Siekiama, kad tvarus finansavimas nuosekliai didėtų kasmet, gerėtų paslaugų kokybė, jos būtų plečiamos, būtų galima pasitelkti daugiau žmogiškųjų išteklių. Kai kurioms naujoms iniciatyvoms pilotuoti šalyje numatomos lėšos ir iš naujo ES investicijų etapo.
 

„Panašu, kad Vyriausybė jau pasiryžo skirti papildomą 470 tūkst. eurų finansavimą iš valstybės biudžeto. ŽSK finansavimas mums yra prioritetas ir SAM su Finansų ministerija papildomo finansavimo skirstymo klausimus sprendžia bei galutinius sprendimus patvirtins dar šią savaitę“, – sako ministro patarėja Simona Bieliūnė.

 
Premjerės patarėja sveikatos ir neįgaliųjų klausimais Živilė Gudlevičienė tikina, jog dar šiokia tokia papildomo finansavimo dalis ŽSK gali atsirasti ir įvykdžius visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos projektą: „Mano žiniomis, projektas jau yra pateiktas Seime. Tad gali būti, kad jį patvirtinus bus peržiūrimos lėšos bei jų panaudojimas. Neabejoju, kad tokiam svarbiam dalykui – žemojo slenksčio kabinetams – taip pat turi atsirasti lėšų ir ne vienkartinai. Lėšų žemo slenksčio kabinetams, plėtrai, testavimui reikia skirti kasmet, kad jie nebūtų išlaikomi tik ES struktūrinių fondų, užsienio rėmėjų ar trumpalaikių projektų lėšomis.“

 
Statistika
SAM duomenimis: 2020 metais žemo slenksčio paslaugos buvo teikiamos 11 Lietuvos savivaldybių: Vilniaus, Ukmergės, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Šiaulių,  Panevėžio, Alytaus, Druskininkų, Mažeikių ir Visagino. Žemo slenksčio paslaugų kabineto veiklos metinę ataskaitą pateikė 13 savarankiškų juridinių asmenų ir įstaigų arba organizacijų struktūrinių padalinių – žemo slenksčio paslaugų kabinetų: 11 stacionarių ir du mobilūs.
Bendras apsilankymų žemo slenksčio paslaugų kabinetuose 2020 m. skaičius, lyginant su 2019 m., išliko stabilus, atitinkamai 49 766 ir 49 386.
2020 m. ŽSK iš viso apsilankė 4 567 paslaugų gavėjai (4 645 – 2019 m.). Nuolatinių paslaugų gavėjų skaičius 2020 m., lyginant su 2019 m., išliko stabilus, atitinkamai 2048 ir 2021; naujų paslaugų gavėjų sumažėjo 38,1 proc. nuo 746 iki 462.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai
! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    21-osios chromosomos žmonės

    21-osios chromosomos žmonės

    Vienas iš 700 pasaulio kūdikių gimsta su Dauno sindromu. Šie 0,14 proc. Žemės gyventojų vis dar apipinti ginčais dėl...
    Vaikų chirurgams daug nerimo sukėlęs negaluojantis  paauglys įveikė naują klastingą ligą

    Vaikų chirurgams daug nerimo sukėlęs negaluojantis paauglys įveikė naują klastingą ligą

    Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro vaikų chirur...

    Budinti vaistinė


    Greitieji COVID-19 testai: kaip atlikti ir kokios galimos klaidos?

    Greitieji COVID-19 testai: kaip atlikti ir kokios galimos klaidos?

    Šalyje sparčiai augant užsikrėtimų COVID-19 virusu skaičiui, dažnas savikontrolės testus renkasi atlikti namuose. Tam yra n...
    Vaistinių atstovai primena, kad galimybių paso vaikams į vaistinę turi ateiti tėvai

    Vaistinių atstovai primena, kad galimybių paso vaikams į vaistinę turi ateiti tėvai

    Vyriausybės sprendimu galimybių pasas nuo gruodžio 28 d. bus išduodamas vaikams nuo 12 metų, o nebe nuo 16-kos, kaip buvo i...

    razinka


    Sveika šeima


    Toksiški santykiai: kaip vėl jų neužmegzti?

    Atsikratę toksiškų santykių, kuriuose trūko pagarbos ir supratimo, žmonės neretai ir naujuose įbrenda į tą pačią balą. Psichoterapeutė Kaytee Gillis pastebi, kad patyrusieji traumų ankstesniuose santykiuose sunkiai įžvelgia „raudonas vėliavas“ ir ateityje. Ji pateikia penkis dalykus, kurie tokiems žmonėms atrodo no...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Australija neišlaikė omikron testo

    Beveik dvejus metus – tiek Australija buvo atsiribojusi nuo išorinio pasaulio. Pernai gruodį atidariusi sienas ji pasitiko omikron atmainą, kuri sparčiai išplito šalyje. Vietiniai žmonės išsigandę, medikai nespėja susitvarkyti, o politikai nežino, kokius sprendimus priimti.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ar narcizas lietuviška gėlė?
    Henrikas Vaitiekūnas Ar narcizas lietuviška gėlė?
    Pasiūlymas naujam verslui
    Henrikas Vaitiekūnas Pasiūlymas naujam verslui
    Apie vieną nuogą ir tris apsirengusius karalius
    Henrikas Vaitiekūnas Apie vieną nuogą ir tris apsirengusius karalius

    Naujas numeris