Normoje daug naujovių
„Ilgą laiką slaugytoja buvo gydytojo pagalbininkė, kaip daug kas įvardija – tarnaitė. Staiga ėmė ir jų funkcijas išplėtė įstatymiškai. Suprantu, kad mokytis trejus su puse metų ir būti tik paprasta pagalbininke – nesąmonė. Slaugytojas sugeba daug daugiau. Bet kur yra perėjimas nuo vienų kompetencijų prie kitų, jei nesimokei tam tikrų dalykų kolegijoje“, - klausia profesinės medikų sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.
Anot jos, dirbant toje pačioje įstaigoje, keblumų gal ir nekils. Bet jeigu nusprendei pakeisti darbovietę ar skyrių, drebėk, ar viską mokėsi iš Naujosios bendrosios praktikos slaugytojo normos, kuri paskutinį kartą keista prieš aštuonerius metus.
 
„Kadangi esu slaugytoja, turinti dvidešimt šešerių metų darbo stažą, naujovės manęs negąsdina. Didžiąją dalį reikalavimų tikrai moku. Bet man vis tiek buvo negirdėta, pavyzdžiui, porto kateterio priežiūra. Kiek „guglinau“, onkologiniams ligoniams po visų intervencinių procedūrų sunku pataikyti į venas, tad įvedamas minėtas kateteris. Jo priežiūros nebuvome mokomi. O dabar pagal naują bendrosios praktikos slaugytojos normą privalu išmanyti“, - pavyzdį pateikia J.Keburienė.
Jai teko bendrauti su kolegėmis, kurios išvyko dirbti į Norvegiją. „Jos pasakojo, kad atsiradus naujam prietaisui iš karto vedami mokymai. O pas mus? Kaip nors išmoksi pats! Bet kas norės būti bandomuoju triušiu“, - svarsto J.Keburienė.
 
Neramina padidėję krūviai

„Kuomet pridedama papildomų pareigų, suprantama, kad darbuotojai jaučiasi sutrikę, nėra užtikrinti savimi. Tačiau slaugytojos turi galimybę vykti į atitinkamus kursus ir atnaujinti ar pasikartoti žinias“, - sako Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Danutė Margelienė.

 
Nuo šiol siekiant atlaisvinti gydytojų rankas dalį jų funkcijų patikėta atlikti slaugytojams. Pastarieji gali konsultuoti lėtinėmis ar užkrečiamosiomis ligomis sergančius pacientus, savarankiškai skirti ir vertinti kai kuriuos laboratorinius tyrimus. Taip pat slaugytojai turi teisę išrašyti medicinos pagalbos priemones bei skirti kai kuriuos vaistus pacientams, kuriems prireikė būtinosios pagalbos. Nuo šiol slaugytojai aktyviau užsiims ir su cukriniu diabetu sergančiais žmonėmis, pavyzdžiui, galės atlikti diabetinės pėdos profilaktiką.
Pasak D.Margelienės, naujoves darbuotojai priima skirtingai. Vyresnės slaugytojos, anot jos, įpratusios daugiau dirbti ir lengviau priima kompetencijų plėtrą. Bet pasitaiko ir paniurzgančių, kodėl jos užverstos naujais darbais.
„Realių grėsmių pacientų sveikatai dėl to neiškilo. Slaugytojai yra kompetentingi. Bet gal jie per daug atsargūs, pribijo arba nepasitiki savo jėgomis? Tačiau juk yra slaugos administratorius ar skyriaus vyr.slaugytojas. Diegdamas naujoves jis turi skirti laiko ir darbuotojams, kuriems paveda naujas funkcijas. Negalima primesti: nuo šios dienos darykite taip, kaip ministras parašė. Gal tai visai ne naujovė, o senas primirštas dalykas? Mūsų slaugytojai išvažiavę dirbti į užsienį atlieka dar daugiau darbų. Tad sakyti, jog, gydytojams darbo nuėmė, o slaugytojai pridėjo – ne visai tiesa, nes tuos darbus slaugytojai anksčiau dirbdavo tyliai“, - pasakoja D.Margelienė.
 
Pasak jos, dabar slaugytojai pagal medicinos normą turi stebėti, kaip dirba ir jų padėjėjai. Nors tai darydavo ir anksčiau, atsakomybė ir kontrolė įteisinta nebuvo.
„Kaip žinome, yra jaučiamas slaugytojų stygius. Ne tik mūsų, bet ir Europos Sąjungos duomenimis, įstaigose labai trūksta šių specialistų ir dėlto smarkiai išaugę krūviai. Tiek ir pirminėje sveikatos priežiūroje, tiek ir stacionaruose. Slaugytojų darbų krūviai kelis kartus reglamentuoti, bet kai jaučiamas šių darbuotojų stygius, o aptarnaujančių pacientų skaičius auga, be to, su medicinos pažanga ir kompetencijų išplėtimu daugėja procedūrų, einama link to, kad vėl reikia susėsti prie bendro stalo ir peržiūrėti jų darbo krūvius įstaigose“, - sakė D.Margelienė.
 
Palies ir paramedikus
„Žinau, kad bus išplėsta ir paramediko norma. Pastarasis be gydytojo, skubios pagalbos slaugos specialisto leidimo negalėjo nė tabletės pakeisti. Dabar kalbama vos ne apie vaistų leidimą į kaulų čiulpus. Pagal tarpinį variantą, kurį aš buvau gavusi, jis bus tarp vairuotojo ir reanimatologo“, - sako J.Keburienė.
Pasak SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėjos Viktorijos Buzytės, dėl paramediko medicinos normos yra sudaryta darbo grupė, šuo metu vyksta diskusijos. Lietuvos paramedikų asociacijos prezidentas Rytis Malašauskas yra minėtos darbo grupės sudėtyje.
 
„Paramedikas galėtų dirbti savarankiškiau. Gaivinimo metu reikia leisti tam tikrus vaistus ir automatiškai turi gauti leidimą iš budinčio gydytojo. Dėl to prarandama laiko ir rizikuojama žmogaus gyvybe. Rajonai išvis neturi galimybių gauti konsultacijų. Tad paramedikų rajonuose nedarbina. Kitas pavyzdys, paracetamolio žvakutės karščiuojančiam vaikui. Tėvai stato tas žvakutes, o paramedikui, atsiprašau, tai yra uždrausta. Nejaugi geriau vaiką badyti injekcijomis? Esant tokioms ekstrinėms būklėms, kada tikrai reikia veikti čia ir dabar, konsultuotis nėra kada“, - sako Paramedikų asociacijos atstovas.

---

 
Komentaras 
Kauno kolegijos Medicinos fakulteto dekanas Julius Dovydaitis:

- Gal slaugytoja dirbo pirminėje sveikatos grandyje ir buvo pamiršta slaugos injekcijų technika. Bet galima ją atnaujinti kursuose. Nėra taip, kad studijų programoje būtų spragos ir slaugos technikos nebūtų mokama. Kaip tik tam skiriama daug laiko – slaugos teorijai, procesui, technikai. Be to, visos slaugytojos kas penkerius metus turi pratęsti licenciją. Tad pagal kompetenciją jos gali pasirinkti, kokius įgūdžius jai reikia tobulinti ir kokių kompetencijų trūksta darbe.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!