Siestų sezonas
Pasauliniu mastu 2021-ieji buvo vieni iš septynių karščiausių metų, o Europa išgyveno šilčiausią iki tol vasarą.
„Iš tikrųjų mums gana lengva atkreipti dėmesį į problemą – kyla temperatūra, dažnėja karščio bangos... Tai daro įtaką mūsų fizinei ir pažintinei veiklai“, – teigia Kopenhagos universiteto (Danija) integracinės fiziologijos profesorius Larsas Nybo. Jis dirbo prie projekto HEAT-SHIELD, tyrusio šilumos poveikį darbuotojų produktyvumui pramonės sektoriuose. Juose (gamybos, statybos, transporto, turizmo ir žemės ūkio) dirba pusė Europos darbo jėgos. Projektas vyko 2016-2021 m.
 
HEAT-SHIELD duomenys rodo, kad kaitros poveikis kartu su fiziniu aktyvumu, kuris padidina kūno šilumos gamybą, gali sukelti fiziologinius pokyčius, bloginančius profesinės veiklos galimybes. Karštyje sumažėja darbinė ištvermė, regėjimas, motorinė koordinacija ir koncentracija. Tai gali tapti daugelio gamybinių klaidų ir traumų priežastimi.
 
„Maždaug 70 proc. Europos darbuotojų tam tikru darbo dienos metu nėra optimaliai hidratuoti“, – teigia prof. L.Nybo ir priduria, kad problemos sprendimas yra intuityvus: gerkite vandenį, papildykite elektrolitų balansą ir sumažinkite fizinį aktyvumą. Tačiau šių priemonių įgyvendinimas, neprarandant produktyvumo, tampa sudėtingu. „Galite tiesiog pasakyti darbuotojui, kad jis liktų namuose ir gertų šaltas margaritas šešėlyje, – juokauja jis, – bet produktyvumo tai nepagerins.“

Prarandama darbo diena
Prof. L.Nybo kartu su komanda buvo įpareigotas ne tik įvertinti problemos mastą, bet kartu ir sukurti bei įgyvendinti sprendimus, pritaikytus darbo vietoms ir aplinkybėms, kuriais būtų įmanoma prisitaikyti prie neišvengiamo temperatūros padidėjimo.
 
L.Nybo atkreipė dėmesį į tokį paprastą reiškinį kaip statybininko dėvimas apsauginis šalmas: dėl jo statybininko galva negali pakankamai gerai vėsintis, tačiau šalmą privalu dėvėti. Įveikti tokius iššūkius – sugalvoti būdus, kaip kartu su praktiniais darbo aspektais sujungti šilumos mažinimo strategijas – buvo vienas pagrindinių projekto tikslų.
 
Pavyzdžiui, lauke dirbantys darbuotojai turėtų būti budrūs dėl oro sąlygų ir, esant dideliems karščiams, planuoti darbus anksčiau ryte, kas valandą daryti trumpas pertraukėles ir užtikrinti lengvą prieigą prie vandens. Panašios priemonės darbuotojams uždarose patalpose galėtų reikšti oro kondicionavimo, darbo pavėsyje ir vėdinimo gerinimo derinį – turint omenyje tokių priemonių ekologinį pėdsaką.
 
„Tačiau makro lygmeniu klimato kaitos politikos formuotojai turi imtis konkrečių veiksmų čia ir dabar ir skaičiai čia turi be galo daug reikšmės“, – kalba prof. L.Nybo. Jis pateikia pavyzdį: Europoje žemės ūkio ir statybų darbuotojai praranda apie 15 proc. efektyvaus darbo laiko, kai temperatūra pakyla aukščiau 30°C. Remiantis HEAT-SHIELD analize, per savaitę šitaip prarandama viena darbo diena.
 

L.S. skaičius

1,7
- tiek tūkst. mirčių, PSO duomenimis, lėmė pastaroji šios vasaros karščio banga Ispanijoje ir Portugalijoje.

 
Pernelyg karšta gyventi
Sumažėjęs darbuotojų našumas ir tolesnė ekonominė žala yra akivaizdus klimato kaitimo poveikis. Tačiau norint susidaryti išsamų vaizdą apie pasekmes, būtina suprasti, ką kaitra daro su žmogaus kūnu. Ji gali pažeisti širdį ir plaučius, paūminti įvairias ligas ir padidinti mirties riziką. Didelis karštis dėl padidėjusio kraujo klampumo gali padidinti širdies priepuolių ir insultų riziką jautriems pacientams, padidinti pažeidžiamų pacientų mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Karštos, drėgnos dienos taip pat gali sukelti astmos simptomus, o šiltesnis klimatas pailgina žiedadulkių sezoną – liūdna žinia alergikams!
 
Kitas kylančios temperatūros šalutinis poveikis yra oro tarša – didžiausiu aplinkos žudiku Europoje, dėl kurios kasmet atsitinka maždaug 500 tūkst. priešlaikinių mirčių. Stebėjimo duomenys rodo, kad šiltėjant orui jo taršos lygis, ypač paviršiaus ozono dujomis (O₃) ir smulkiomis kietosiomis dalelėmis (PM2,5), kai kuriuose tankiai gyvenamuose regionuose didėja. Be to, susidaro be galo palankios sąlygos kilti miškų gaisrams.
 
Projekcijos
„Tačiau sinerginis ryšys tarp oro teršalų ir kylančios temperatūros nėra kaip reikiant suvokiamas, o esamose sveikatos rizikos prognozėse Europoje tinkamai neatsižvelgiama į prisitaikymo priemones, kurių galima imtis siekiant sumažinti susijusią riziką sveikatai“, – teigia dr. Kristin Aunan, vyriausioji Norvegijos Tarptautinių klimato tyrimų centro tyrėja. – Yra gana daug literatūros apie trumpalaikį poveikį, kalbant apie kasdienius karščio streso įtakos mirtingumui pokyčius. Tačiau, kalbant apie ilgalaikį poveikį, informacijos nedaug.“
 
Vykdydami projektą, pavadintą EXHAUSTION, kuris prasidėjo 2019 m. ir turėtų tęstis iki pat 2023 m. gegužės, mokslininkai (įskaitant projekto koordinatorę dr. Aunan) daugiausia dėmesio skiria širdies ir plaučių ligų rizikos, esant įvairioms temperatūroms, kiekybiniam įvertinimui. Projekte taip pat siekiama nustatyti priemones, galinčias sumažinti pavojų sveikatai, kurį sukelia aplinkos veiksniai, ir išsklaidyti ryšį tarp oro taršos ir temperatūros kilimo.
 
K.Aunan teigia, kad, norint paveikti klimato kaitos veiksnius, svarbu įvertinti pakopinį širdies ir plaučių ligų poveikį ekonomikai. Pavyzdžiui, EXHAUSTION tyrėjai kuria makroekonominį modelį, kuris stebi padidėjusį hospitalizavimą ir mirtingumą įvairiose amžiaus grupėse, kad įvertintų poveikį platesnei ekonomikai įvairiose Europos šalyse.
 
Vienas pagrindinių klausimų, į kurį tyrėjai tikisi atsakyti, yra poveikio sveikatai mastas, ribojantis temperatūros šuolius iki 1,5°C – toks skaičius yra Paryžiaus klimato susitarimo tikslas. „Šiandien dar neturiu atsakymo į šį klausimą, bet mūsų projekto priežastis – mes manome, kad galimybė laikytis Paryžiaus susitarimo išgelbės daug gyvybių ir sumažins žmonių kančias, – kalba dr. Aunan. – Kai diskutuojate apie klimato politiką ir aptariame jos sąnaudas, tampa aišku, kad ypač brangu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir pan. Tačiau be sąnaudų taip pat turime atsižvelgti ir į galimą naudą. Būtent tai mes darome su šiuo projektu, tikėdamiesi, kad galėsime prisidėti prie kitos, gerosios medalio pusės.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!