Nesupranta, kuo prasikalto
„Vyriausybėje sakėme, kad šešėlis atsiranda dėl įvairių priežasčių: dėl valstybės politikos, valstybinių, privačių įstaigų, visuomenės požiūrio... Tada kancleris paklausė, o ką galėjo padaryti Rūmai. Atsakėme, kad Rūmai nieko negalėjo padaryti, kadangi neturėjo įgaliojimų tvarkyti mokestinius reikalus. Už pastaruosius yra atsakingos valstybės institucijos – Mokesčių inspekcija ir kitos. Kancleris kažkodėl susinervino, bet kodėl – negaliu pasakyti. Mes irgi norime bendruomenės narius apginti nuo šešėlio, kuris iškreipia rinką“, - situaciją nupasakojo A.Šeikus, po Vyriausybėje vykusio parengiamojo Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos pasitarimo.
„Prisiminiau sovietinius laikus. (Nusijuokia.) Tikrai atrodė grėsmingai. Kancleris pasakė: eikite jau. Baigėsi jūsų buvimo čia laikas. Nors buvome pakviesti ir dienotvarkė buvo iš anksto pateikta. Aišku, mums dar būtų buvę įdomu išklausyti ir kitų struktūrų – Mokesčių inspekcijos požiūrį, bet, matyt, nusprendė, kad odontologų bendruomenė to neturi žinoti“, - nusistebėjo A.Šeikus.
 
Tyrimas įkaitino
Be abejonės, situaciją odontologijos sektoriuje įkaitino viešosios įstaigos „Saugok save“ pateiktas tyrimas, kurio, deja, mums nepavyko niekur iškapstyti, o ir viešosios įstaigos atstovai nebuvo nusiteikę geranoriškai juo pasidalinti.
Vyriausybėje vykusiame komisijos pasitarime VšĮ „Saugok save“  taip pat pristatė  atlikto Lietuvos odontologijos rinkos tyrimo rezultatus ir galimus šešėlio mastus bei apraiškas. Kaip rašoma išplatintame pranešime, pagal nevyriausybinės organizacijos atliktą analizę apie 80 proc. šalies odontologijos įmonių patenka į didelės šešėlio rizikos grupę arba nepateikia finansinių duomenų: iš 2019 m. lapkritį Lietuvoje veikusių 2 053 privačių odontologijos įmonių, kurių pagrindinė veikla, kaip nurodoma, buvo odontologija, valstybės institucijoms savo 2017–2018 m. finansinius duomenis pateikė vos 915. Iš jų daugiau nei pusė finansinius duomenis pateikusių įmonių deklaruoja itin mažas pajamas ir kad neuždirba beveik jokio pelno.
 
Kaip toliau rašoma, didžioji dauguma mažų įmonių moka 400–600 eurų mėnesinį atlyginimą – du su puse karto mažiau, negu mokama medicinos viešajame sektoriuje arba siūlomas darbo atlygis skelbimuose.
Iš gautų duomenų matyti, kad viešajame sektoriuje odontologų atlyginimai esą yra ženkliai didesni, apie 40 proc., nei nurodomi privačiame sektoriuje.
„Tai leidžia daryti prielaidą, kad privatus sektorius dalį atlyginimo galimai moka vokeliuose. Tiesioginė odontologijos rinkos šešėlio žala valstybei sudaro apie 35,7 mln. eurų“, - tokia informacija pateikiama išplatintame pranešime.
Ką apie tai galvoja Odontologų rūmų valdybos pirmininkas A.Šeikus?
 
„Gerai, kad yra atliekami tyrimai, tai sukėlė tam tikrą ažiotažą. Tai pačiai Mokesčių inspekcijai buvo sujudimas. Mes nieko neturime prieš tyrimus, bet jie (tyrėjai – red.) irgi prižįsta, kad ėmė kitokius kampus ir kad čia nėra toks teisingas ir tikras tyrimas. Mes norime, kad tyrimas būtų atliktas dar plačiau. Kalbant apie atlyginimus nuo keturių iki šešių šimtų eurų, reikia suprasti, kad mūsų bendruomenėje per dvidešimt procentų yra pensinio mažiaus odontologų. Kadangi dabar yra didelė konkurencija, naujos technologijos, o odontologų yra dvigubai daugiau negu Europos vidurkis, jie gal ir mažiau dirba. Tad per tokią prizmę reikėtų pasižiūrėti ir įvertinti. Dalis duomenų tyrime yra geri, dalis – neteisingi“, - teigia A.Šeikus.
 
Pripažįsta, kad metodika netobula
Norėdami sužinoti, kokiais kriterijais vadovaudamiesi tyrė odontologijos sektorių, susisiekėme ir su minėtos viešosios įstaigos atstovais.
„Ne, tai nebuvo užsakymas. Kadangi tai yra viena probleminių rinkų, nusprendėme, pagal nepriklausomą metodiką, ištirti, kokio tai yra dydžio problema. Mūsų supratimu, ji - didelė. Bet kad ta metodika nėra tobula, irgi iš karto pripažįstame ir sakome, jog tyrimas jokiais būdais nepretenduoja į absoliučią tiesą. Ir vakarykščiame posėdyje tų pačių Rūmų pateikti pasiūlymai, kaip tyrimą reikėtų pratęsti, išplėsti ir patikslinti, yra visiškai teisingi bei korektiški“, - sakė Mindaugu Ardišausku prisistatęs vyras, paklaustas, kokiu tikslu jie ėmėsi tirti odontologijos sektorių.
 
Vyriausybės atsakymas
„Pasitarimo dalyviams pirmiausia buvo įdomu išklausyti tyrimo autorius ir odontologams atstovaujančią asociaciją bei suteikti jiems galimybę pasisakyti. Tai ir buvo padaryta.
VŠĮ „Apsaugok save“ atstovui Mindaugui Ardišauskui ir LR Odontologų rūmų atstovams, įskaitant šių rūmų tarybos pirmininką A.Šeikų, buvo padėkota už išsakytas nuomones ir dalyvavimą. Kadangi pasitarime dalyvaujančios valstybinės institucijos papildomų klausimų tyrėjams ir odontologų atstovams po jų pranešimų nebeturėjo, toliau vyko tik darbinis valstybinio sektoriaus atstovų pasitarimas“, - rašoma Vyriausybės atstovų mums atsiųstame atsakyme.

---

 
Tarp kitko
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), atlikusi odontologijos paslaugas teikiančių įmonių patikrinimus, išplatino oficialų pranešimą.
Jame teigiama, kad atlikus patikrinimus nustatyta, jog odontologijos paslaugas teikiančių įmonių pajamų neapskaitymas dažniausiai būna susijęs su neoficialiu darbo užmokesčiu, tačiau pajamos slepiamos ir nenorint mokėti didesnio pelno mokesčio (iki 300 tūkst. Eur pajamų per metus apmokestinama ne 15, o mažesniu, 5 procentų pelno mokesčio tarifu).
Tipinis pavyzdys: samdomas stomatologas įmonėje gauna nuo 35 iki 40 procentų jo surinktos sumos už atliktus darbus. Jeigu stomatologas įmonėje per mėnesį atlieka darbų už 5 tūkst. Eur, tai jis uždirba nuo 1700 iki 2000 Eur į rankas, tačiau oficialiai išmokamas atlyginimas tesiekia 800 eurų. Dauguma stomatologų dirba per kelias darbovietes, kartais penkiose ir daugiau. Tokie darbuotojai darbinami 0,25 etato, atitinkamai nustatant ir atlyginimą, tačiau realybėje dirba visą dieną, per kurią neoficialiai uždirba nuo 350 iki 400 eurų.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!