„Šie metai dėl pandemijos kitokie. Karantino laikotarpiu patyrėme šoką, kurio metu daugelis mobilizavosi. Tačiau jei sunkumai užsitęsia, mobilizacija praeina ir lieka mažiau jėgų. Kadangi niekas nežino, kas mūsų laukia šį rudenį, reikia būti nusiteikus skirtingiems scenarijams. Svarbu realiai galvoti apie darbų, veiklos krūvius – ar jie nepradės kenkti emocinei sveikatai. Taip pat reiktų įvertinti ir lūkesčius, atsižvelgiant į realią situaciją. Kitaip gali tekti nusivilti. O patiriantieji įvairių psichologinių sunkumų, turėtų neatidėlioti kreipimosi į specialistą. Juk neaišku, kaip su gyvais susitikimais bus toliau“, – teigia suicidologas Paulius Skruibis, docentas ir psichologijos mokslų daktaras.
 

L.S. skaičius
234-
- tiek žmonių, Higienos instituto duomenimis, per penkis pirmuosius šių metų mėnesius nusižudė Lietuvoje. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šis skaičius sumažėjo 62 atvejais.

 
Sostinė - pavyzdys
Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino jau antrąją savižudybių prevencijos strategiją dar ketveriems metams – ji užtikrina, kad Vilniuje būtų pasiekiamos nemokamos savižudybių prevencijos priemonės kuo platesniam ratui žmonių. Tai neabejotinai telkia skirtingas organizacijas dirbti kartu bei leidžia pasiekti sklandų tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
„Psichologiškai ir suklupti, ir padėti gali kiekvienas. Iš tiesų didesnės rizikos grupės yra žinomos ir jas galime išskirti. Tačiau nedera galvoti, kad jei dažniau nusižudo vyresnio amžiaus vyrai, jaunos merginos kalbų apie savižudybę nereikėtų vertinti rimtai. Todėl šiemet kalbame apie tai, jog minčių apie savižudybę gali kilti kiekvienam, nepriklausomai nuo jo amžiaus, lyties, pajamų ar išsilavinimo“, – teigia „Vilnius sveikiau“ direktoriaus pavaduotoja Simona Bieliūnė.

Biuras rugsėjo pabaigoje pirmą kartą pradės naujas psichologinės gerovės veiklas, kurios apims didelę dalį paslaugų: nuo vyrų savitarpio pagalbos grupių iki individualių psichologų konsultacijų gyvai ar internetu. Daugiau ir gilesnių veiklų psichikos sveikatai gerinti leidžia ir Vyriausybės patvirtintas ilgalaikis koronaviruso pandemijos neigiamų pasekmių suvaldymo planas ir jo įgyvendinimui skiriamas Sveikatos apsaugos ministerijos finansavimas.
 
Vienos pagrindinių ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuro nuosekliai vykdomų savižudybių prevencijos programų – mokymai SafeTalk ir Asist, kurie be Lietuvos vykdomi dar 34 pasaulio šalyse. Šie mokymai Vilniaus mieste organizuojami  jau ketverius metus, siekiant suteikti žinių ir įgūdžių savižudybės rizikos ženklų atpažinimo ir pirmos emocinės pagalbos suteikimo klausimais. Šie mokymai universalūs: priklausomai nuo to, kas yra mokymų dalyvis, galima skirtinga jų trukmė ir „gilumas“. Jei iki šiol didžiausias dėmesys buvo skiriamas viešajame sektoriuje dirbantiems mokytojams, pagalbos specialistams, medikams ar socialiniams darbuotojams, dabar orientuojamasi į jaunus žmones, dirbančiuosius personalo valdymo srityje, tiesiog suinteresuotus apie tai turėti žinių gyventojus, kurie gali būti barmenai, kirpėjai ar pardavėjai.
„Reikėtų paminėti, kad veikiausiai mūsų savivaldybės pavyzdys turėjo įtakos tam, kad šiuo metu jau kuriama ir diegiama tokio paties profilio mokymų programa nacionaliniu lygmeniu“, – pasakoja „Vilnius sveikiau“ direktorė Guoda Ropaitė-Beigė
 
Ministerija irgi parengė planą
Sveikatos apsaugos ministerija irgi pranešė apie naująjį veiksmų planą, skirtą savižudybių skaičiui šalyje mažinti. Jame ambicingai numatyta per ateinančius ketverius metus ketvirtadaliu sumažinti liūdnus šalis statistikos rodiklius.
„Iš viso numatomi trys uždaviniai, kuriais bus siekiama savižudybių skaičiaus mažėjimo nacionaliniu lygiu. Pirmasis – stiprinti žmonių, patiriančių didesnę savižudybės riziką, psichologinę ir socialinę gerovę. Antrasis – didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę bei tęstinių paslaugų plėtojimą tiems asmenims, kurie mėgino nusižudyti. Trečiasis – tobulinti ir plėtoti savižudybių prevencijos srities stebėseną, vertinimą ir tyrimus“, – teigiama SAM pranešime spaudai.
 
Plane taip pat numatoma organizuoti prevencijos veiklas vyrams, socialines rizikas patiriančioms šeimoms bei jaunimui. Stiprinti specialistų, dirbančių su socialine rizika patiriančiais visuomenės sluoksniais, kompetencijas. Taip pat planuojama didinti anoniminių psichologinių konsultacijų prieinamumą savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims, stiprinti psichologinę pagalbą nusižudžiusiųjų artimiesiems.
Ir viso veiksmų plane numatoma per 30 skirtingų priemonių.

---

 
Komentaras
Parlamentarė Dovilė Šakalienė SAM užmojus vertina skeptiškai:

- Jeigu staiga psichikos sveikatos politika ir konkrečiai savižudybių prevencija taptų absoliučiai prioritetinė mūsų valstybėje – gal ir būtų įmanoma tikėtis tokių optimistinių tikslų įgyvendinimo. Tačiau, realistiškai vertinant, manau šie užsibrėžti skaičiai yra skirti labiau savimotyvacijai. Parodyti, jog šis klausimas valstybei rūpi. Man atrodo, jog mūsų šalies problema yra ta, jog institucijos mėgsta „ant popieriaus“ surašyti pačias įvairiausias programas ir šimtus įvairių jų įgyvendinimo priemonių, iš kurių realiai įvykdomos būna tik kelios. Formuojant kitą vyriausybę, kas nutiks jau greitai, norėtųsi susitarti, jog norime realių pokyčių, vadinasi, būtina priimant sprendimus, vadovautis ne emocijomis, o moksliniais duomenimis ir gerosiomis, jau pasitvirtinusiomis praktikomis.