Jame yra medžiagos, kurios gali būti vartojamos sveikatos priežiūros, su farmacijos produktais nesusijusios pramonės tikslams, tačiau dėl žalingų padarinių, kai jomis piktnaudžiaujama, tos medžiagos yra pavojingos žmogaus sveikatai. 
Įtraukus diazoto monoksidą į minėtą sąrašą, verslininkams, norintiems šią medžiagą naudoti savo gamyboje, reikėtų gauti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) leidimą.
„Įrašius diazoto monoksidą į IV narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą bus draudžiama prekyba minėtomis dujomis fiziniams asmenims“, – BNS atsiųstame komentare informavo departamentas.
 
SAM teigimu, griebtis tokių priemonių paskatino tai, kad „juoko dujos“ užima dešimtą vietą pagal vartojamų narkotikų populiarumą pasaulyje. Jos, vartojamos svaigintis vakarėliuose ir festivaliuose, sukelia trumpalaikį atsipalaidavimą, euforijos ir mieguistumo pojūtį.
„Ne vienoje valstybėje gauti pranešimai apie sveikatos sutrikdymus (pavyzdžiui, nugaros smegenų pažeidimas, dalinis paralyžius ir kt.) ar net mirtis dėl diazoto monoksido vartojimo“, – teigiama SAM rašte.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, nuo diazoto monoksido Jungtinėje Karalystėje mirė 17 žmonių, 25 – JAV, trys – Danijoje.
Specialistų teigimu, šių dujų vartojimas gali sukelti šalčio nudegimus įkvepiant, neurologinius smegenų ir nervų veiklos sutrikimus, anemiją, paralyžių, galima uždusti dėl deguonies stygiaus, netekti sąmonės.
 
„Pažymėta, kad pastaruoju metu NTAKD bei kitos valstybės institucijos sulaukia paklausimų iš fizinių ir juridinių asmenų dėl galimybės prekiauti diazoto monoksidu rekreacijos tikslais pasilinksminimo vietose“, – teigia SAM.
Šiuo metu teisės aktai „juoko dujoms“ nenumato rinkos ribojimo priemonių. Diazoto monoksidas yra registruotas kaip vaistinis preparatas ir skirtas naudoti anestezijai sukelti bei palaikyti, derinant su kitais inhaliuojamais ar intraveniniais anestetikais bei trumpalaikiam silpnam ir vidutiniam skausmui malšinti ir raminamajam poveikiui neprarandant sąmonės.