Turėtų išlikti
Vykdant sveikatos apsaugos sistemos reformą, Jonavos ligoninėje atsiras Intensyviosios terapijos klasteris. Čia planuojama išlaikyti aktyvią chirurgiją ir traumatologiją. Įstaigos vadovybė ir rajono vadovai viliasi išsaugoti akušerijos bei ginekologijos paslaugas – dėl jų įstaiga ypač stengiasi.
 

Jonavos ligoninės vadovas Gediminas Ramanauskas įsitikinęs, kad ginekologija, akušerija, aktyvi chirurgija, traumatologija ir terapija – tai paslaugos, kurias verta išlaikyti didesnėse regionų gydymo įstaigose.

 
Tiesa, vos paskelbus reformos planus, Jonava gerokai sunerimo: minėtų paslaugų galėjo nelikti ne tik mažesnėse ligoninėse, bet ir tokiame mieste kaip šis. „Ačiū Dievui, vėliau ministerija planus gerokai pakoregavo. Jei viskas būtų likę taip, kaip numatyta iš pradžių, turėtume blogą situaciją. Nes dienos paslaugos baigiasi 14 valandą. Žmogus grįžta po darbo, įvyksta nelaimė ir kur jis gaus paslaugą? Esame devintas pagal dydį ir augantis Lietuvos miestas, tad jei čia neliktų aktyvios chirurgijos, tuomet jau būtų tikrai nebeaišku, apie kokį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą šalyje galime kalbėti...“ – sveikino pasikeitusį ministerijos požiūrį G.Ramanauskas.
 
Jis mini ne vieną teigiamą reformos pokytį, tačiau nebijo pasakyti, kad į paslaugų koncentravimą žiūri su nemaža skepsio doze. „Tai mažina ne tik prieinamumą, bet ir konkurenciją, stabdo plėtrą, paslauga darosi brangi. Konkurencija paslaugas pigina, o monopolis lemia stagnaciją. Leiskite konkuruoti, – prašo G.Ramanauskas. – Gal ir graži ministerijos mintis, kad kai rajone mažiau gyventojų, skubios pagalbos gydytojas gali padengti paslaugų poreikį. Bet jei didesnės vietovės... Dešimt miestų, manau, Lietuvoje yra. Arba tos Lietuvos nėra išvis.“
 
„Jonavos ligoninė – tik vienas pirštas ir jis visiškai nesvarbus. Ir tas direktorius nesvarbus. Svarbu tai, kad ir rajonuose žmonės gyvena, turi šeimas... eina į darbus, vaikai skuba į mokyklas, žmonės čia stato namus, kuria savo ateitį. Čia veikia kino teatrai, darželiai. Tai iliuzija, kad jei iš jų atimsime akušeriją ar stacionarą, nieko neatsitiks. Viskas ritasi sniego gniūžte. Iškart stringa chirurgija, traumatologija, žmonėms nėra ką veikti tokioje ligoninėje. Viskas juda į nykimą ir atkurti tai, kas buvo, yra sunku“, – neabejoja G.Ramanauskas.
 
Jis džiaugiasi, kad tokio paties požiūrio laikosi ir savivaldybė. „Mes visur kur jaučiame jos paramą: tiek meras, tiek taryba siekia, kad gyventojai kuo daugiau paslaugų gautų vietoje, kad medicinos pagalba būtų prieinama, kokybiška. Tas bendradarbiavimas leidžia viltingai žiūrėti į ateitį“, – patikino G.Ramanauskas.


 
Empatijos rodiklis
Ligoninės vadovas teigia, ateities sveikatos sistemos strategijoje skaičiai, lentelės ir diagramos gali atrodyti nepriekaištingai, tačiau jose nematysime pačio svarbiausio – empatijos rodiklio. „Kol sveikata pakankamai gera, o jei dar gyveni mieste, sunku atsidurti senyvo, poliligoto, regione gyvenančio žmogaus kailyje ir įsivaizduoti, kaip sveikatos sistema atrodo iš jo perspektyvos. Iš kur žinoti, kaip nukritęs, susilaužęs galūnes žmogus patenka į centrus, kiek realiai laukia pagalbos, kaip jam sekasi nukeliauti į gydymo įstaigą, grįžti namo? – retoriškai klausė Jonavos ligoninės vadovas. – Aš visada kartoju: ne mums, vadovams, reikia paslaugų, o mūsų gyventojams. Bet kiekvieną kartą tai ištarus matau, kad į šią frazę žiūrima įtariai ir su nepasitikėjimu.
 
Sakoma, kad neapsimoka. Žinote, galima sakyti, kad mums ir teatras neapsimoka. Be daugelio dalykų galime išgyventi, pakentėti. Galima pakentėti skausmą. Nerimą dėl sveikatos. Galima net numoti į ją ranka. Palaukti eilėje kelias valandas. Viską galima padaryti, ir žmonės tikrai tai darys, nes tiesiog neturės kitos išeities. Tačiau ar tikrai norime judėti ta linkme? Didžiulių eilių centruose link ir saujelės tų, kurie išgalės mokamas privačios medicinos paslaugas?“
 
„Ką reiškia „nuostolingas“? Demografijos kreivės nepakoreguosime, gimstamumas mažės, tačiau dėl to negalime visko uždaryti. Kaip bebūtų, regionuose žmonės turi teisę į sveikatos priežiūrą, – sako G.Ramanauskas. – Duokite tą atimtą vieną procentą sveikatos apsaugai ir viskas bus gerai. Tikrai tos įstaigos atsigaus, nes nėra biudžetai blogi.“

Kodėl stacionaras būtinas?
Kad ne visos problemos sprendžiamos per dienos paslaugas, G.Ramanauskas iliustruoja praktiniais pavyzdžiais: „Penktadienio vakaras. Trejų metų vaikutis karščiuoja, pastebimi traukuliai. Ir nors kvėpuoja dar gerai, girdisi karkalų. Nuotraukoje infiltracijos pradžia, bet neakivaizdi, CRB jau pakilo iki 50. Ką daryti? Leisite namo jūs jį? Ar negali tas vaikas pagulėti tas kelias dienas? Ekonominė nelaimė įvyks, medicina į nuostolius įeis?“
 
„Nekalbu apie sudėtingas procedūras, neurochirurgiją, kardiochirurgiją, onkologiją ir panašiai. Tačiau yra didžiulė grupė ligų, sutrikimų, kurie žmogui kelia diskomfortą, skausmą, bet yra mediciniškai lengvai išsprendžiami. Ką tai reiškia sutvarkyti lūžį, išoperuoti apendicitą? Kas čia per liga? Negalima kaulo sudėlioti? Gimdymas – kas tai per problema? Namie leidžia gimdyti, o ligoninėje, kur infrastruktūra yra, draudžiama“, – pastebėjo Jonavos ligoninės vadovas.
 
„Aišku, sudėtingos paslaugos turi būti centruose, bet nekalbėkite, kad terapinis skyrius su aštuoniasdešimčia lovų ir skubios pagalbos gydytoju bus ligoninė. Nebus. Tai bus slauga“, – konstatavo G.Ramanauskas.
 
Kadangi ligoninė patenka į Reanimacijos klasterį, gruodžio pabaigoje įsigijo kompiuterinį tomografą. „Tai – svarbi įranga, kuri pakels diagnostikos lygį. Tikimės pagerinti skubių atvejų diagnostiką, ypač galvos traumų, sumušimų, svaigimų, spręsti krūtinės ląstos problematiką, dėl embolijos, ūmaus pilvo, įvairių darinių patikslinimų“, – vardijo G.Ramanauskas.


 
Intensyvumas didžiausias šalyje
Jau kitais metais Jonavos ligoninė turės atitikti šešių šimtų gimdymų kartelę per metus. „Šis Vyriausybės nutarimas gegužės mėnesį buvo nelauktas ir pakankamai netikėtas, – teigia G.Ramanauskas. – Kalbėkime atviromis kortomis: iš kur tų gimdymų gauti, jei Marijampolė, Alytus, Mažeikiai, kurie dar liko iki trijų šimtų... Mes šiam momentui turime 456 gimdymus ir jaučiamės kaip lyderiai, nes daug stengėmės, kad užsitarnautume žmonių pasitikėjimą. Pas mus moterys atvyksta ir iš kitų rajonų: Ukmergės, Kėdainių, Kauno, Vilniaus, Elektrėnų.“
 
G.Ramanauskas viliasi, kad nutarime esančios papildomos sąlygos padės išsaugoti akušerijos ir ginekologijos paslaugas. „Bet svajonėmis gali gyvent vaikystėje, o realiai viskas revizuojama sutartimis su ligonių kasomis, kurios gali bet kada paslaugas nutraukti. Tai būtų žiaurus ir nepriimtinas dalykas“, – tvirtina ligoninės vadovas.
 
Tačiau teigiama, kad ši paslauga nuostolinga? „Noriu išsklaidyti šį mitą. Pažiūrėkite, didžiosios klinikos priima apie aštuonis šimtus gimdymų per metus ir paskaičiuokite, kiek personalo yra ten, o kiek mūsų – viso labo septyni etatai. Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui turėjau progą parodyti, kad intensyvumo prasme (pagal vienam gydytojui tenkantį gimdymų skaičių) Jonavos ligoninė turi didžiausią intensyvumą Lietuvoje. Pas mus akušerinės lovos užimtumas tris kartus didesnis nei klinikose“, – tvirtina G.Ramanauskas.
 
Jis didžiuojasi, kad gimdyvės čia gauna paslaugas ne prastesnes nei privačiose klinikose: palatose stovi šaldytuvai, yra atskiri arbatinukai, puodeliai, funkcinės lovos, spintos, lovos vyrui ar kitiems artimiesiems, kurie norėtų būti greta gimdyvės ir naujagimio. Ruošiantis gimdymui nėščiosios supažindinamos su skyriumi, čia dirbančiais medikais, dalyvauja Nėščiųjų mokyklėlėje.


 
Prašo nepamiršti ginekologijos
Kalbant apie Akušerijos-ginekologijos išsaugojimą koncentruojamasi tik į vieną rodiklį – gimdymų skaičių per metus. Ir nors tuo metu, kai viešėjome Jonavos ligoninėje, abi gimdyklos buvo užimtos ir dar dvi pacientės laukė palatose, G.Ramanauskas klausia: kodėl pamirštamos kitos ginekologinės procedūros?
 
„Jei dėl nepakankamo gimdymų skaičiaus skyriui nebus leista teikti paslaugų, moterims automatiškai užsidaro ir kitos paslaugos“, – kalbėjo ligoninės vadovas.
 
Klaidingai įsivaizduojama, kad kai nėra gimdymų, gydytojai sėdi sudėję rankas. Pacientėms skyriuje teikiamos kitos plataus ginekologinio profilio paslaugos. Akušerijos ginekologijos skyriaus vedėja gydytoja Indrė Grušaitė-Vanagienė pasakojo, kad Jonavos ligoninėje atliekamos visos vaginalinės operacijos: gimdos šalinimas, plastika, šlapimo nelaikymo operacija pilnai kompensuojant juosteles, laparoskopinės operacijos, cistų pašalinimai, histerektomijos...
 

„Praktiškai nėra operacijų, kurių nedarytume. Aišku, onkologija ne mūsų sritis. Skyriaus intensyvumas padidėjęs ne tik gimdymų sąskaita, bet ir dėl ginekologinių operacijų. Čia gydomos moterys iš Kėdainių, Kauno ir kitų vietų“, – pasakojo Akušerijos ginekologijos skyriaus vedėja gydytoja Indrė Grušaitė-Vanagienė.

 
G.Ramanauskas paantrino, kad nedaug kur Lietuvoje mažesnėse ligoninėse daro laparoskopinės gimdos šalinimo operacijas, be to, čia atliekamos ir nevaisingumo atkūrimo procedūros.
 
Geriausias sprendimas
„Sakoma, kad medikai reformos nepalaiko. Mes matome tuos privalumus, bet iš medikų pozicijos žiūrint, ne viskas yra gerai ir apie tai įspėjame. Jei paskleidžiama žinia, kad vienas gydytojas atlieka vieną operaciją, tai žmones gąsdina. Tačiau nutylima, kokiomis sąlygomis pacientai priimami centruose“, – kalbėjo G.Ramanauskas.
 
Jis baiminasi augančių pacientų srautų į didmiesčius. „Padarykite žurnalistinį tyrimą, kaip sekasi gauti paslaugas kuriame nors iš centrų, kiek reikia laukti eilėje... Jei vienas daktaras aptarnauja du šimtus žmonių, kaip jam atlaikyti tokį darbo krūvį? Kas iš jo bus po trejų ketverių metų? Jaunimas dekompensuos“, – tvirtino G.Ramanauskas.
 
Jonavos ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vedėjas mokslų daktaras Paulius Mocevičius džiaugiasi būdamas atokiau nuo didmiesčio konvejerio, nors tai nereiškia, kad Jonavoje trūksta intensyvumo – daroma po keliolika operacijų per dieną. Vedėjas čia važinėja iš Kauno, o pacientai pas šį gydytoją – iš visos Lietuvos. Pas P.Mocevičių jie vyksta dėl lazerinių kojų venų operacijų, kuriose jis specializuojasi ir turi itin gerą vardą. Niekam ne paslaptis, kad net ir didžiosios miestų ligoninės norėtų didinti šių paslaugų apimtis. Ar miestas nepersivilios perspektyvaus specialisto? „Ne. Man čia suteikiamos puikios darbo sąlygos, esu vertinamas.“
 

„Sprendimą ateiti dirbti į šią gydymo įstaigą laikau vienu geriausių savo gyvenime. Džiaugiuosi tiek komfortiškomis darbo sąlygomis, tiek geru personalu. Ne tik pinigai motyvuoja medikus. Nors be jų gyventi negali, ne mažiau svarbu ir pagarba, santykiai su administracija, požiūris į specialistą“, – vardijo Dienos chirurgijos skyriaus vedėjas mokslų daktaras Paulius Mocevičius.

 
Jis pasakojo, kad skyriuje atliekamos mažosios ginekologinės, chirurginės – išvaržos, tulžies pūslės operacijos, tačiau daugiausiai padaroma artroskopinių ir kojų venų lazerinių operacijų. „Nuolat gludiname kampus, kaip racionaliau išnaudoti laiką, galiu pasidžiaugti, kad personalas ima veikti kaip laikrodis“, – kalbėjo skyriaus vedėjas.
 
Pietų pertraukos operacijos
Naujas, šiuolaikiškai įrengtas Dienos chirurgijos skyrius Jonavos ligoninėje pradėjo veikti gruodžio pradžioje. „Tai – moderni paslauga, jos reikšmė pasaulyje didėja, nes yra efektyvi, padeda taupyti lėšas ir yra patogi pacientui, kuris po procedūros gali tą pačią dieną keliauti namo, – vardijo G.Ramanauskas ir pridūrė, kad jau kelerius metus iš eilės šių Jonavos ligoninėje dienos chirurgijos apimtys didėja ir šiemet jos siekė 55-60 proc.  
 
Šiame skyriuje sutikome pacientą Žydrūną iš Šiaulių, patogiame krėsle belūkuriuojantį, kol bus išrašytas namo. Slaugytojo padėjėju dirbantis vyras pasiūlymą operuotis kojų venas išgirdo iš šeimos gydytojo. „Norisi gydytis pas geriausius, taigi pasiieškojau informacijos ir radau, kad vienas pirmų lazeriu pradėjo operuoti Jonavos ligoninėje dirbantis chirurgas P.Mocevičius. Apie jį perskaičiau daug teigiamų atsiliepimų“, – pasakojo Žydrūnas. Jis džiaugėsi, kad nuo priimto sprendimo operuotis iki pačios operacijos truko neilgai – teko palaukti vos kelias savaites. Žydrūnas operuotis atvyko rytiniu traukiniu, o po beskausmės, keliolika minučių trukusios procedūros, pusės trijų traukiniu jau važiuos namo.
 
„Pietų pertraukos operacija – taip pasaulyje vadinamos lazerinės kojų venų operacijos. Net ir su juodžiausiu scenarijumi – kai lieka tik dienos chirurgijos centrai – tokio tipo operacijos galima laisviausiai atlikti“, – pasakojo Dienos chirurgijos skyriaus vedėjas P.Mocevičius.
 
Jonavoje jis dirba puspenktų metų ir per šį laiką išoperavo puspenkto tūkstančio pacientų. Chirurgas šypsosi, kad nėra tokio Lietuvos kampelio, iš kur nebūtų jų sulaukęs – operuotis kojų venų čia buvo atvykę net ir iš Nidos.
P.Mocevičius teigia, kad pacientų, kuriems netiktų lazerinės kojų venų operacijos, – mažuma. „Per dešimt darbo metų padariau daugiau nei 15 tūkst. lazerinių operacijų ir galiu patvirtinti: 95 proc. atvejų galima operuoti lazeriu. Chirurginės kojų venų operacijos jau po truputėlį tampa istorinėmis“, – konstatavo chirurgas.
 
Gydytojas aiškina, kad operacijos lazeriu turi daugybę privalumų – ne tik dėl to, kad nereikia narkozės, pjūvių, bet jų metu nepašalinamas venos kamienas bei atšakos, kas chirurginių operacijų metu yra didelė trauma organizmui. „Po lazerinės operacijos ligos atsinaujinimo tikimybė 4-6 proc. mažesnė. O net ir atsinaujinus operuoti antrą kartą yra paprasčiau nei po operacijos, kuri buvo atlikta skalpeliu. Dabar einama tausojančios medicinos link, o lazerinės operacijos būtent tokios ir yra“, – užbaigė P.Mocevičius.
 
Tačiau stacionarines paslaugas išsaugojusios ligoninės dienos chirurgijos paslaugas gali suteikti ir sudėtingesniems pacientams. Jei būklė rizikinga (gresia kraujavimas, uždegimo rizika ir pan.), pacientas Jonavos ligoninėje guldomas stebėjimui pačios įstaigos lėšomis ir esant reikalui jam suteikiama reikalinga pagalba.
 
„Su kitais daktarais kalbamės, kad reikia optimizuoti paslaugų kiekį, eiti į modernias dienos paslaugas. Tačiau visi mato, kad stacionaro atsisakymas nėra efektyvus, reikia užtikrinti kai kurias paslaugas visą parą. Dalies dienos chirurgijos paslaugų net ir nebus galima vykdyti neturint stacionaro“, – pažymėjo G.Ramanauskas.
 
Ligoninės vadovas neslepia – ne taip retai pasitaiko išgirsti, kad vadovai nesupranta tikrosios padėties ir įsikabinę į tam tikras paslaugas. „Kaskart girdint tokias kalbas norisi atsakyti – patikėkite manimi, jau seniai baigėsi tos nesąmonės... Esame gerai apskaičiavę, kokios paslaugos reikalingos, kokios ne. Ne taip daug kas iš vadovų tas nuostolingas paslaugas laiko, – tikina G.Ramanauskas. – Aš matau, kurių paslaugų nereikia, ir pervedu jas į dienos chirurgiją, dienos stacionarą.“
 
G.Ramanauskas tvirtina, kad ligoninė tikrai nėra perpildyta lovų – jų kiekis optimalus. Įstaigoje operacijų skaičius auga – pernai spalį jau buvo viršytas minimalus reikalaujamas kiekis (1,5 tūkst.) ir jų atlikta 2,2 tūkst. „Pacientai mus renkasi vis dažniau, nes čia nereikia laukti eilėse, paslauga suteikiama greitai ir kokybiškai, turime subūrę stiprių specialistų komandą, – pasidžiaugė G.Ramanauskas. – Mes norime, kad žmonės jaustų dėmesį, saugumą ir nebūtų išleisti be priežiūros. Nenorime jų provokuoti, prašyti apsimokėti už tas papildomas paslaugas. Kada nors ateis ir mūsų laikas. Ir mes būsime ligoti, ir mums gali trūkti pinigų. Nevaidinkime, kad socialiniai dalykai medicinoje nėra svarbūs.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!