Pirmūnai
 
Valstybinės ligonių kasos (VLK) įstaigų finansinių rezultatų ataskaitoje iš regioninių gydymo įstaigų labiausiai sublizgėjo Jonavos ligoninė, metus užbaigusi milijoniniu pliusu. Demonstruojamas aukštas finansinis rodiklis – ne atsitiktinumas. Ši ligoninė išsprūdo iš sveikatos strategų jai suplanuotos ateities ir reformos metu išsaugojo Ortopedijos-traumatologijos, chirurgijos stacionarą, Vaikų ligų, Akušerijos ir ginekologijos skyrius.
 
Įstaigos vadovas G.Ramanauskas aiškina, kad už to slypi ne tik sunkus komandos darbas, bet ir didelis racionalumas.
 
„Viršpelnis – iš didžiulio taupymo, didžiulės savivaldybės paramos, darbuotojų supratimo, bet tai, ką uždirbame, galėtume išleisti kaip mat per penkias minutes“, – patikina jis. O įstaigą įveiklinti, kad ši neštų finansinę grąžą, leidžia platus paslaugų paketas.
 
„Rajonui taip pat reikia specialistų. Nejau kiekvienu klausimu visa Lietuva turi kreiptis tik į Santariškes ar Kauno klinikas?“ – kad nuo pacientų gausos šalies gigantės jau braška per siūles, įsitikinęs G.Ramanauskas.
 

„Tikiu, kad naujoji SAM vadovybė į situaciją pažiūrės blaiviomis akimis – įvertins rajonų ligoninių naudą, o ne aklai be jokių argumentų įgyvendins politinius sumanymus, kaip tą darė buvusi valdžia. Taigi pirmiausiai džiaugiuosi, kad Jonavos savivaldybės, mero ir darbuotojų pastangų dėka pavyko ligoninę išlaikyti. O ją dar ne taip seniai norėjo paversti tik terapinio profilio stacionare įstaiga“, – prisiminė Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas laikus, kai teko atstovėti rajoninių gydymo įstaigų šienavimą.

 
Problema numeris vienas – išlaikyti Akušerijos skyrių
 
Jonavos ligoninė stiprybę rodo vienintelė likusi rajoninė gydymo įstaiga, kuri išsaugojo Akušerijos ir ginekologijos skyrių. Iš 60 šalies savivaldybių tokius skyrius turi vos 12 regionų. Nors per metus ligoninė skaičiuoja 480 gimdymų, ministerijos numatytos kartelės nepasiekia.
 
Šiuo metu parengtame Vyriausybės nutarimo projekte dėl PSDF lėšomis apmokamų paslaugų sąlygų numatomas reikalavimas ligoninei turėti 600 gimdymų per metus bent vienais iš dvejų paskutinių paeiliui einančių metų. Jei nutarimas bus priimtas, Jonavos ligoninė atsidurs ant išlikimo ribos. Tiesa, vilties teikia tai, kad iš ministerijos gautas pažadas kartelę sumažinti.
 
„Šito labai tikimės ir laukiame. Į skyrių daug investavome, sulaukiame pakankamo gimdyvių srauto, tačiau reikia būti realistais – tokių skaičių, kaip didžiosiose klinikose, rajone niekada neturėsime. Pasiekti Sveikatos apsaugos ministerijos iškeltą 600 gimdymų kartelę nerealu. Be to, skaičiai tėra politinis pramanas, nepagrįstas jokia logika“, – įsitikinęs G.Ramanauskas.
 
Gimdyvėms rajone turėti alternatyvą, vadovas sako – didelis pasitenkinimas. Šiemet čia gimė jau arti šimto kūdikių. Vis dėlto gimdyvių atsiliepimai apie gimdymo skyriaus poreikį rajone iškalbingesni už bet kokius skaičius.
 
Iš Kėdainių atvykusi Gabija pasakoja gimdyti Jonavos ligoninėje apsisprendė ilgai nedvejojusi. Gerų atsiliepimų iš aplinkinių girdėjusi moteris tuo įsitikino pati. Be komfortiškų sąlygų, čia galima gauti ir spalvų, kvapų terapiją, ką pirmoji šalyje pasiūlė Jonavos ligoninė.
 
„Gimdyti dideliame mieste, kur didelis pacientų skaičius, nenorėjau. Tikėjausi sulaukti ramybės, dėmesio“, – tikina tai su kaupu gavusi moteris.
 
Pasiruošusi Gabijos gimdymą priimti akušerė ginekologė Jurgita Prekevičienė, taip pat dirbanti viename didžiųjų miestų, įsitikinusi, Jonavos ligoninėje sukurtos gimdymo sąlygos prilygsta, o kai kur ir lenkia grandus.
 
„Pati esu gimdžiusi privačiuose gimdymo namuose ir galiu pasakyti, kad tiek dėmesio, kiek jo sulaukia gimdyvės čia – tikrai negavau. Visas labai vertiname, o jos mus – tai atsispindi ir atsiliepimų skiltyje internete. Matome, kad mūsų pastangos nenueina veltui“, – kalba J.Prekevičienė.
 
Siekiant išlaikyti akušerijos paslaugas, vadovas pabrėžia dar vieną svarbų aspektą – skyriuje visą parą užtikrinamas ir visas spektras ginekologinių paslaugų. Sunaikinus akušeriją – būtų sunaikinama ir ginekologija.
 
„Ūmi, sunkioji ginekologija, – kraujavimai, staigūs peritonitai, negimdiniai nėštumai – reikalauja intervencijos. Rajonai, panaikinę akušerijos ir ginekologijos skyrius, visą parą negali užtikrinti moterims ypač svarbių sveikatos paslaugų. Jei Dievas davė gimti kur nors Šimonyse – taip jums ir reikia. Liksite be pagalbos“, – su ironija kalba vadovas.


 
Vaikų ligų skyrius – pasididžiavimas
 
Dar viena įstaigos vadovą jaudinanti problema – Vaikų ligų skyrius. Nors ligoninė jau seniai jį perorientavo į modernias dienos stacionaro paslaugas, G.Ramanauskas įsitikinęs, taupant lėšas tai visų pirma atliepia pačios valstybės interesus – juk už dienos paslaugas tenka mokėti gerokai mažiau nei už stacionarines.
 
„Ne visais atvejai gali išleisti vaiką namo. Dienos metu galime atlikti tyrimus, sulašinti vaistus, bet jei vaikas vemia, skauda pilvą, kaip tu jį neaiškios būklės paleisi namo ir liepsi jam rytoj iš ryto vėl atvažiuoti? O jeigu ką – skambinkit į greitąją... Toks požiūris nepriimtinas“, – kad išlaikyti stacionarą Vaikų ligų skyriuje – būtinybė, įsitikinęs G.Ramanauskas.
 
Atėjus šio apžiūrėti, tuo įsitikinome ir patys. Sausakimšame skyriuje sveikatos problemų nuo A iki Z: kvėpavimo takų infekcijos, gripai, atipinės infekcijos, bronchitai.
 
„Šeštadienį iš viso buvo 22 pacientai, iš kurių į stacionarą paguldėme tris“, – skaičiais kalbėjo skyriaus slaugytoja Milda Gailiūnė.
 
Vaikų ligų gydytoja Jolanta Gasienė aiškina rajone turėti tokį skyrių ypač reikalinga. Mat vaikus ligos ištinka ir būklė pablogėja ūmiai, tad artimiesiems nereikia su sunegalavusiais vaikais vykti iki didžiųjų miestų.
 
„Jonavos ligoninė mums – išganymas. Anūkas – autistas, tad jei tektų su juo vykti į kitą miestą, turėčiau daug rūpesčio, kadangi automobilyje vaikas labai neramus. Reikėtų lydinčio asmens. Esu labai dėkinga už suteiktas sąlygas ir galimybę gydytis vietoje. Bet kuriuo paros metu galime atvykti į priėmimą. Visada gauname aukščiausio lygio pagalbą, ir ne tik Vaikų ligų skyriuje“, – nuoširdžią padėką išsakė ketverių Luko močiutė Irena.
 

„Labai palanku, kad turime stebėjimo paslaugas. Jei nėra aišku, kas yra vaikui, karščiavimas užsitęsęs – jį pasiliekame stebėti“, – kalba Vaikų ligų gydytoja Jolanta Gasienė.

 
Močiutė Marija su devynmečiu anūku Roku į ligoninę stebėti jo sveikatos situacijos atvyksta taip pat penkta diena. Sako, laimei, gydymo įstaiga – šalia namų. Būtų sudėtinga, jei kasdien tektų važinėti į kitą miestą.
 
Su penkiamete dukra Jore penktą parą gulinti mama Dovilė pasakoja, kad mergaitė karščiuoja jau savaitę, kamuoja šlapimo takų uždegimas. Ji ligoninę giria už didelį darbuotojų rūpestį ir atidumą, geras sąlygas. O su dviem mažyliais antrą savaitę besigydanti mama Eglė sako ligoninėje jaučiasi saugi. Namuose slaugyti pametinukus, neturint kompetencijos, būtų daug nerimo.
 
Plėsti paslaugų spektrą – būtinybė
 
Jonavos ligoninės sukurtos infrastruktūros ir darbo komandos pajėgumai per laiką spėjo užauginti raumenį. Platų paslaugų spektrą, kurį siūlo ligoninė, pasak G.Ramanausko, diktuoja patys gyventojai. Vis dėlto įgavusi pagreitį įstaiga, deja, verčiama sustoti. Anot vadovo, ministerijos rodiklių dėl suteikiamų paslaugų skaičiavimas nebeatitinka šių dienų realijų. Nors paklausa rodo, kad ligoninėje būtų galima suteikti dar daugiau paslaugų, tarkime, pradėti daryti klausos rekonstrukcines operacijas, to rajoninėms gydymo įstaigoms neleidžiama, šią užduotį patikint tik didžiosioms šalies ligoninėms.
 
„Universitetinės ligoninės tam ir skirtos, kad jose būtų spendžiamos aukščiausio lygmens problemos – onkologija, kardiochirurgija, neurochirurgija, sudėtinga pediatrija. Deja, rajonuose siekiama palikti tik kone slaugą. Mes taip pat esame svarbūs. Nenorime stoviniuoti vietoje. Norime būti normalus sveikatos sistemos dalyvis, – kad būtų galima paslaugų spektrą rajonuose praplėsti, kalba vadovas. – Jei suskausta koją, vadinasi gyventojams belieka sėsti į autobusą ir vykti į Santariškes. Ten, kur sprendžiamos visos įmanomos sveikatos bėdos. Bet juk į vieną valtį visi nesutilpsime. Ministerija tuoj pakeis plokštelę tai supratusi ir vėl atriš rankas mums veikti. Bet jei sunaikinsime, ką sukūrėme, taip greitai neatstatysime atgal...“
 
G.Ramanauskas aiškina, jog norėtų toliau vystyti dienos chirurgiją, plėsti operacines, taip pat pradėti teikti ir plastinės chirurgijos paslaugas, atlikti magnetinio rezonanso tyrimus. Juolab kad tai leidžia darbo sąlygos.
Chirurgijos skyriaus vedėja Danė Zikaraitė sako, kad čia stipri tiek reanimacija, tiek operacinė.
 
„Operacijos daugiaprofilinės: traumatologinės, akušerinės, ginekologinės, chirurginės. Atliekamos praktiškai visos operacijos kaip didžiuosiuose centruose. Techninė įranga ir kompetencija leistų ir daugiau. Visus įrankius turime. Pavežtume ir plastikos operacijas“, – įsitikinusi ji.
 

Slaugytoja anestezistė Lolita Nagulevičienė patikslina, kad skyriuje atliekamos ortopedijos, pečių artroskopija, kelių, raiščių plastika, venų, hallux valgus, hemorojaus operacijos: „Aparatūra gera, specialistų nemažai. Suvažiuoja pacientai iš visos Lietuvos. Pacientai mus pasirenka, ne tik dėl kompetencijos, bet ir dėl to, kad nereikia ilgai laukti eilėse. Turime geras sąlygas.“

 
Tuo tarpu instrumentatorė Rita Jurkevičienė giria gerą įrangą, naują artroskopą.


 
Karo atveju pasiruošę iššūkiams
 
Neišnaudoto potencialo rajonuose – daugiau, nei manoma. Jonavos ligoninė, pasiruošusi ir karo atvejui.
 
„Jei raketos skris, neabejoju, kad pirmiausiai į didžiuosius miestus. Kas bus, jei tuose miestuose nukentės ir gydymo įstaigos?“ – diskutuoti kviečia G.Ramanauskas.
 
Jis svarsto, kad jei rajoninės ligoninės liks tik terapinėmis įstaigomis, kur nebus chirurgijos, nebus galimybės kaip pavaduoti didelės nelaimės atveju. Juk ne plaučių uždegimo sužeistieji į rajonus būtų vežami gydyti...
 
„Neseniai konferencijoje apie pasiruošimą karo grėsmėms išryškinome svarbiausią – kiekvienas privalome dirbti savo darbą ir neišsilakstyti, gydyti sužeistuosius ir prisidėti kuo galima. Pastaruosius trejus metus ruošiamės sužeistųjų srautui ir esame pasirengę priimti nukentėjusius žmones. Tą leidžia ir technologinė infrastruktūra“, – dalinasi jis.
 
Panašu Jonavos ligoninė būtų gera atrama. Čia Traumatologijos skyriuje dirba aštuoni traumatologai, o dienos chirurgijoje darbuojasi dar trys specialistai. Karo akivaizdoje, vadovas pabrėžia, aiškiai supranti, kad svarbiausia yra gydytojas, o ne aparatas...


 
Darbo užmokesčio kėlimas – iššūkis
 
Be strateginių planų, ligoninė turi ir kitų iššūkių. Bene svarbiausia užduotis – darbuotojų atlyginimų didinimas, ką privalo atlikti pagal kolektyvinę darbo sutartį.
 
„Žmonės turi lūkesčių. Juos ketiname įgyvendinti. Padidinti gali, bet sumažinti – niekada. Įdomu, ar darbuotojas dėl ligoninės sutiktų susimažinti algas? Mūsų pavyzdys rodo – taip! Prieš dešimtmetį vyraujant finansinei krizei, gydytojo pasiaukojimo niekas neįvertino. O jie bendru sutarimu sutiko vieną mėnesį neimti atlyginimo – dirbome dėl įstaigos išlikimo“, – iškalbingą pavyzdį prisiminė G.Ramanauskas.
 
Darbuotojai vertina platų profilį ir technologijas
 
Į Jonavos ligoninę specialistus dirbti atvilioja platus gydymo įstaigos paslaugų profilis.
 
„Kas pabaigęs mokslus norėtų atvažiuoti dirbti ten, kur nieko nebelikę? Mus darbuotojai dažnai atranda patys. Jie vertina tai, kad čia yra perspektyva įdarbinti turimas žinias ir auginti įgūdžius. Be to, bet kuris specialistas čia neliks vienas – dirba komandoje. Į tokią įstaigą jaunam, tik studijas baigusiam medikui, gerokai patraukliau ateiti dirbti, nes visada bus šalia ramstis“, – kalba pašnekovas.
 
Neseniai savivaldybė įstaigai padėjo įsigyti kompiuterinį tomografą. Taip technologinis lygmuo gydymo įstaigoje gerokai šoktelėjo.
 
„Modernus, galingas aparatas kelia ir mūsų specialistų kompetenciją. Penkiolika metų dirbdama Kauno klinikose su kompiuteriniu tomografu džiaugiuosi, kad ir gimtajame mieste taip pat galime teikti tokias paslaugas. Atliekame tą patį, ką ir klinikose. Kylame į viršų“, – pasakoja technologė Aušra Leiliūnienė.
 
Modernus rentgeno aparatas jau penkti metai leidžia atlikti taip pat daug rimtų tyrimų.
„Nuotraukos kokybiškos. Džiaugiamės skaitmenine sistema. Darbuotojams ypač svarbu, kad galėtų dirbti moderniai“, – tikina pusmetį ligoninėje dirbanti technologė Emilija Lukoševičiūtė, įstaigą taip pat vertinanti už platų teikiamų paslaugų spektrą, įdomius tyrimus. A.Leiliūnienė sako, jog turimas mamografas pritraukia pacientes iš kitų miestų – Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių.


 
Į priekį veda vadybiniai sprendimai
 
Nors vadovas patiria visus rajoninių ligoninių sopulius, tai netrukdo būti viena lyderiaujančių tokio tipo gydymo įstaigų.
 
Jonavos ligoninė vertinama šalia kitų dešimties regiono lygmens ligoninių ir yra pasiekusi daugiausiai kokybės bei efektyvumo rodiklių, o ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus paslaugos vertinamos ketvirtoje vietoje tarp visų Lietuvos gydymo įstaigų.
Vadovas aiškina, kad aukštų rezultatų pasiekti leidžia vadybiniai sprendimai.
 
„Nors vieną dieną esame keliami, o kitą – kalami prie kryžiaus, turime teisingus principus. Ligoninė turi veikti kaip ligoninė, o ne ambulatorija. Suprantame, kad žmonės visų pirma turi būti patenkinti mūsų paslaugomis. Jie čia visada bus apžiūrimi su dideliu dėmesiu, pagarba ir atsakomybe. Infrastruktūros tobulinimas, energetiniai sprendimai, tokie kaip saulės elektrinė, padeda veikti pažangiai.
 
Nesame apriboti virškvotinių paslaugų, todėl darbuotojai yra suinteresuoti daryti daugiau ir veikti gerai. Tai sukuria pridedamąją vertę. Už tai ne veltui pacientai suvažiuoja iš visos Lietuvos, – pagrindines sėkmingo darbo dedamąsias vardija vadovas ir pasinaudodamas proga siunčia žinutę ministerijai: „Žiūrėkite toliaregiškai. Ne viskas – centrų rankose. Mes taip pat galime stipriai dirbti.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!