Nesupranta, kam ruošiasi
PSDF sukauptas rezervas – didžiausias, pranokstantis tiek „Sodros“, tiek valstybės biudžetų rezervus.

„Nesuprantu, kam ruošiasi Sveikatos apsaugos ministerija. Juk yra atliekama pajamų jautrumo analizė, kiek gali sumažėti tavo pajamos tam tikromis aplinkybėmis. Dar yra ekstremalių situacijų, kada gali netikėtai padidėti išlaidos, scenarijai. Pagal juos kalibruoji, kaip keičiasi biudžetas, koks jo jautrumas ir numatai, kiek maždaug reikia turėti pasidėjus saugiai po pagalve“, - sako parlamentarė Ingrida Šimonytė, nesuprasdama, kam laikyti tokį išpūstą PSDF rezervą.

 
Į PSDF rezervą akimis svilina ir medikai, kurių didesniems atlyginimams nepakanka lėšų. Šie viliasi, kad trūkstama suma bus iškrapštyta iš sprogstančio PSDF rezervo, žinoma, jeigu leis finansų ministras Vilius Šapoka.
„Aišku, kad leis, kurs jis dėsis. Todėl, kad finansų ministrui reikia parodyti, kad jo biudžetai neva atitinka fiskalinės drausmės taisykles. Jis puikiai žino, kad išlaidos, kurios yra suplanuotos, – per mažos. Jau šiais metais pritrūko pinigų ir ką... Neleido naudotis rezervu? Taigi leido! Nepaisant to, kad nesilaikome to pertekliaus, kuris yra biudžeto įstatyme parašytas. Bet ką daryti, negi nemokėti sąskaitų? Dabar jis nuneš prezidentui pasirašyti įstatymus ir sakys, štai, mano biudžetas yra su dviejų dešimtųjų procentų BVP pertekliumi. O kitais metais, kai pritrūks pinigų, šiuos paims iš rezervo. Dėl to sakau, kad tai yra bjauru. Jie žino, kad pritrūks pinigų ir vietoj to, kad suplanuotų išlaidas, kaip priklauso, visus bando apgauti. Nesuprantu, jie nori apgauti Europos Komisiją? Ji į tai nekreipia dėmesio, nes turi didesnių problemų su kitomis valstybėmis. Gal jie tikisi stebuklų, kad ekonomika staiga pradės pumpuruojančiai augti, prineš papildomų pajamų ir tada užsidengs tas papildomas išlaidas“, - sako I.Šimonytė.
 
Džentelmeno garbės žodis

„Turbūt būtų blogiau, jeigu PSDF rezervas būtų neigiamas“, - sako premjero patarėjas sveikatos klausimams Paulius Gradeckas. Paklaustas, ar normalu, kai PSDF rezervas yra didesnis už kitus du likusius, jis nurodo, kad „Sodros“ biudžeto rezervą lemia įsipareigojimai, numatyti įstatymu.

„Pensijų indeksavimas lemia, kiek turi būti išleista joms kelti. O sveikatos biudžete turime susitarimus, kuriuos vadinu džentelmeno garbės žodžiu. Privalomojo sveikatos draudimo biudžete nėra niekur įstatymiškai nustatyta, kiek turi būti indeksuojamos bazinės paslaugų kainos, tai yra tiesiog susitarimas tarp profesinių sąjungų, ministerijos, Vyriausybės. Kiek norime pakelti medicinos sektoriaus specialistų darbo užmokestį, tiek indeksuojame kainas. Jokio įstatyminio reikalavimo, kad turi kiekvienais metais kainos būti indeksuotos dešimt ar dvidešimt procentų nėra. Priešingai negu su pensijomis. Vadinasi, sveikatos apsaugos ministras yra laisvas pasirinkti, kiek jis yra pasiryžęs išleisti. Jo manevro laisvė yra didesnė negu socialinės apsaugos ir darbo ministro. Bet lemiamą žodį turi tarti finansų ministras“, - sako P.Gradeckas.
 
Paklausus, kaip būtų elgiamasi krizės atveju, patarėjas tvirtina, jog nėra aiškaus mechanizmo, kaip tokiu atveju elgtųsi kiekviena Vyriausybė. Jis primena 2008-2009 metų situaciją, kuomet buvo pasirinktas klasikinis kelias, itin skaudžiai palietęs šalies gyventojus. Tai – mokesčių didinimas ir išlaidų mažinimas. O kaip krizės atveju elgtųsi ši Vyriausybė?
„Kalbėčiausi su profesinėmis sąjungomis, kad atlyginimų kylimas, kuris dabar buvo numatytas, turėtų būti „įšaldytas“ ir pabandytume susitarti, kad jis bus „atšildytas“ iš karto, kai ekonomika pradėtų augti. Būtų puiki proga kalbėti apie struktūrines reformas. Kinų kalboje žodis „krizė“ reiškia ne tik krizę, bet ir galimybę. Tad jeigu negalime įgyvendinti struktūrinės reformos ekonomikos augimo metu, kada ją padaryti, jeigu ne krizės metu. Vėlgi pirmas prioritetas būtų, kad žmonių, dirbančių sveikatos sistemoje, pajamos kuo mažiau mažėtų. Tad būtų karpomos valdymo, infrastruktūros išlaidos, turbūt būtų visiškai atsisakyta VIP projektų, kurie dabar yra vykdomi. Nenoriu prisikalbėti, bet jei per kelerius metus taip atsitiktų, kad ekonomika kresteltų, dabartinis rezervas mums leistų išlaikyti dabartines išlaidas jų nedidinant vienerius metus“, - sako P.Gradeckas.

---

 
Komentaras
Ekonomistas, socialinių mokslų Žygimantas Mauricas:

- Sutikčiau mažinti PSDF rezervą ir gal net jo visiškai atsisakyti, jeigu būtų vykdomi strateginiai pokyčiai, kurie reikalingi sveikatos apsaugos sistemai.
Rezervas atsiranda tada, kai ekonomikos augimas būna geresnis, nei buvo tikimasi. Atitinkamai kiti metai nebūtinai bus tokie dosnūs ir gali būti atvirkštinė situacija, tad tam tikrą rezervą sukaupti būtų tikslinga.
Bet kitas klausimas yra susijęs su jo dydžiu. Jei bus patvirtintas esamas planas, jo dydis vis tiek sudarytų jau pakankamai ženklią dalį visų metinių išlaidų, atrodo, šešiasdešimt procentų. Tad klausimų, aišku, kyla įvairių. Bet visgi manyčiau, kad tikslinga būtų pasilikti rezervą didesnį turint omenyje, kad sveikatos apsaugos reforma buvo atidėliota ir šiuo metu apskritai nevykdoma. Jeigu reformų dedamosios nėra, labiau yra laužų gesinimas. Dabar visi laimingi, pinigų visiems yra. Tačiau kas bus ateityje? Žinome, kad yra senstanti visuomenė, tad bet kuriuo atveju valstybės sektoriui skiriamų lėšų poreikis ženkliai augs Lietuvoje. Ypač po 2026 metų, kuomet nebebus didinamas pensinis amžius.

---

 
Ar finansų ministras Vilius Šapoka jau yra apsisprendęs, leis išimti iš PSDF rezervo reikiamą sumą medikų algoms kelti ar ne? Konkrečiai nuo kokių faktų, rodiklių tai priklausys?

Finansų ministerijos komentaras
- 2020 m. medikų atlyginimams didinti papildomai, palygti su 2019 m., skiriama 122 mln. eurų.
Prisiimtus įsipareigojimus reikės vykdyti ne tik 2020 m., bet ir vėliau, todėl būtina PSDF biudžetą formuoti atsakingai, numatant šaltinį atlyginimų mokėjimui ilguoju laikotarpiu bei kartu nepažeidžiant PSDF ir visam valdžios sektoriui taikomų fiskalinės drausmės taisyklių.
Kaip matyti iš įstatymo, sveikatos ministro sprendimu naudojama didžioji  PSDF rezervo dalis. Tik pagrindinė PSDF biudžeto rezervo lėšų dalis (kuri sudaro 1,5 proc. nuo PSDF pajamų) gali būti naudojama Vyriausybės sprendimu. Finansų ministerija yra atsakinga už valdžios sektoriaus fiskalinių rodiklių stebėseną. Todėl einamaisiais metais gavusi iš Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją apie rezervo panaudojimą, ją įvertina visų valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų pajamų ir išlaidų pajamų vykdymo kontekste.
Tarptautinės organizacijos rekomenduoja Lietuvai turėti 5-10 proc. BVP fiskalinį rezervą. Įvertinus šiuo metu Seimo svarstomus biudžeto projektus, tokia rezervo suma 2020 m. dar nesusidarys.

---

 
Kokius rezervus turi valstybės, PSDF ir „Sodros“ biudžetai? 
 

Rezervai, mln. eurų	2020	2021	2022
SODRA	508,9	847,7	1158,0
PSDF	570,4	600,6	617,4
IDIF ir GF	190,7	226,1	263,3
Rezervinis (stabilizavimo) fondas	444,8	552,2	658,5
Iš viso	1714,8	2226,5	2697,2

Finansų ministerijos info.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!