Istorikas: Lietuvą kūrė medikai

Rūta Kerulytė
2020-02-14
Šį sekmadienį minėsim Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Kasmet ji kitokia. Kartas vis ryškiau skiria bėgantis laikas, užtat sujungia bendra praeitis. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Norbertas Černiauskas ragina valstybės gimtadienį sutikti linksmai ir išrasti savo šventės formulę.
Istorikas: Lietuvą kūrė medikai
„Kai kas galvoja, kad minint Nepriklausomybę, reikia mintinai išmokti dvidešimt signatarų, įsiminti, kas kokia tvarka pasirašė Nepriklausomybės Aktą, kas pavėlavo... Tačiau čia ne vienadienė šventė. Vasario 16-oji – visa epocha ir ji tęsiasi iki šiol“, - sako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Norbertas Černiauskas.

- Lietuva savo švenčių turi ne vieną ir ne dvi. Kuri artimiausia jums? 
- Su kolegomis istorikais susėdę tol ginčijomės, kol sutarėme, kad svarbiausia – prieš daugiau nei šimtmetį įvykęs Lietuvos sukūrimas. Jis jungia ir tolimą praeitį, ir ateitį. Be šios datos turbūt neturėtume nei Valstybės dienos, nei Nepriklausomybės atkūrimo šventės. Suprantu, skamba keistai. Kuo čia dėti 1918-ieji metai ir karaliaus Mindaugo karūnavimas? Tačiau būtent Vasario šešioliktosios žmonės norėjo sužinoti apie savo praeitį ir surado karūnavimo datą.
Šią šventę dar lyginu su kariniu placdarmu. Kariai užima gynybinę poziciją, kad jų būrio draugai spėtų atsitraukti. Šie kariai žino, kad žus, bet būrys išgyvens. Nepriklausomybę sukūrę žmonės, tarp jų ir medikai, irgi panašiai išsikovojo tarpukario placdarmą. Per gana trumpą laiką spėjo sukurti modernią lietuvio tapatybę ir valstybingumo sampratą. Okupacija šito nesugebėjo sunaikinti. Todėl turime šiandieną.
 

- Artėjant valstybės tortadieniui, dažnai aptariamos jau šimtąsyk girdėtos temos. Kas liko nepasakyta?
- Mes dar ne tokie seni, kad bijotume kurti naujus ženklus. Man smagu, kad nuvalkiotų formulių, kovinės ir gynybinės padėties kalbant apie valstybės šventes girdime vis mažiau. Pompastiški, kasmet kartojami lozungai neveikia modernių žmonių, jaunimo. Šita data yra tam, kad būtume laisvi. Todėl raginu nestabdyti ir kurti savo formules, simbolius ir tradicijas. Svarbiausia, kai jos artimos mums patiems. Yra kas baidarėmis plaukia, yra kas žygius rengia. 
Žinoma, kai kas nesikeičia. Pro langą matome tradicinį šventės orą. Sniegas ir vėjas. Epochos žmonės buvo gudrūs. Jie išrado priešnuodį: sugalvojo trispalvę. Ryškios vėliavos spalvos orą tiek sušildo, kad išėjus į trispalvėmis pasipuošusį miestą pasidaro smagu (juokiasi).
 
Aiškiausia Vasario 16-osios nuoroda į gydytojų bendruomenę – Jonas Basanavičius. Ar prie valstybės sukūrimo prisidėjo ir daugiau medikų? 
- Galima sakyti drąsiai: gydytojai sukūrė Lietuvą. Visas mūsų šalies statymas vyko per mediko prizmę. Kultiniai atgimimo šaukliai - Vincas Kudirka, Kazys Grinius - visi buvo gydytojai. Jie pastatė Lietuvą, kurią kasmet švenčiame. Kai kas galvoja, kad minint Lietuvos nepriklausomybę, reikia mintinai išmokti tuos dvidešimt signatarų, įsiminti, kas kokia tvarka pasirašė Nepriklausomybės Aktą, kas pavėlavo... Tačiau čia ne vienadienė šventė. Vasario 16-oji – visa epocha ir ji tęsiasi iki šiol.
 
- O kaip šią progą minėsite jūs pats?

- Ši diena mūsų profesijos žmonėms dažniausiai pats darbymetis. Renginiai, minėjimai, iškilmingos kalbos... Tačiau kas benutiktų, lieku ištikimas dviems svarbiausiems akcentams. Visada dalyvauju vėliavos pakėlimo ceremonijoje prie Prezidentūros. O vėliau su draugais kartu pietaujame. Valgome ne ką kitą, o cepelinus. Kasmet sakau: gal šiais metais išsisuksiu, bet kaip gi be jų?

 
Šventė uždengtais langais
 

Valstybės gimtadienį ir sovietmečiu šventusi kaunietė medikė Violeta Girdzijauskienė tikina: režimas išmokė bijoti, bet lietuviškos tapatybės neištrynė.

 

Vasario 16-oji gydytojos V. Girdzijauskienės (76 m.) namuose visada laukiama diena. Sutampa ji ir su medikės sutuoktinio, mokslininko Stasio Girdzijausko gimtadieniu. Šiemet pora ir vėl kels trispalvę, tačiau tai daryti galėjo ne visada.
V.Girdzijauskienė 44 metus dirbo šeimos gydytoja. Daugiau nei pusę šio laiko - sovietmečiu. „Nelaisvė išmokė bijoti ir tylėti. Tarp kolegų lietuvybės temomis nekalbėjome, nors jaučiau, kad valstybingumo šventę slapta mini ir kiti gydytojai. Visi šviesūs, geri žmonės. Tik labai prispausti, - prisimena gydytoja, kurios šeima puikiai žinojo, ką reiškia valdžios teroras. - Tėvelį sovietai nusiuntė į Vorkutą. Vyras irgi kentėjo. Stasio broliai jaunystėje kalinti už trispalvės iškėlimą, draudžiamą literatūrą. Tie, kas susidūrę su represijomis, jautėme valdžios dėmesį.“
 
Pasiteiravus, kaip gi okupacijos metais minėjo Lietuvos šventę, moteris susigraudina. Trispalvės šeima kelti nedrįso. Laimei, patriotiškai nuspalvinti buitį padėjo... pacientė. „Žinios sklido paslapčiomis, per pažintis. Turėjau pacientę, kuri Dailės kombinate dirbo mezgėja. Ji nuausdavo gražias trispalves juosteles -kaklaraiščius, kuriuos mes ryšėjome vietoje vėliavų. Žinoma, tik namuose, tarp savų“, - pasakoja V.Girdzijauskienė.
 
Nors gydytoja gimė karo metais ir tarpukario Lietuvą pažino tik iš artimųjų pasakojimų, yra patriotė. Vasario 16-oji jai iš kartos į kartą perduodama tradicija: „Lietuvos nepriklausomybė - didžiausia šventė, kurią brangino tėvai. Net ir nelaisvės metais ją šventėme su dideliu linksmumu. Tik visada užsidarę langus ir užtraukę užuolaidas, nors gyvenome nuosavame name. Maža kas, dar pikta akis pastebės ar nugirs.“ Pasveikinti V.Girdzijauskienės vyro gimtadienio proga suvažiuodavo plati giminė. Visi žinojo, kad proga - dviguba. „Vyro sukaktuvių dėka galėjome triukšmingai paminėti ir Lietuvos gimtadienį. Susėsdavome prie stalo, dainuodavome lietuviškas dainas. Labiausiai įstrigo Maironio „Oi, neverk motušėle“,“- prisimena medikė. Iki Sąjūdžio Vasario 16-ąją gydytoja nešiojosi tik širdyse ir už namų durų. Girdzijauskai džiaugiasi, kad režimo grimasos seniai praeityje. Dvigubą gimtadienį šiemet jie švęs trankia ir džiugia gaida.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris