Karo metų siaubai
Prieš pasakojant apie sovietmečio pabaigoje Kaune nutikusią nelaimę, dera paminėti porą masinių nusinuodijimų karo laikais. Karo metais alkoholis dažniausiai tampa sunkiai prieinamas visuomenei. Taip būna dėl įvairių priežasčių: nereta kariuomenė savus kareivius masiškai aprūpindavo stipriuoju alkoholiu, tikėdamasi pakelti kovinę dvasią; dažna kariaujanti valstybė stengėsi riboti alkoholio pardavimą rinkoje, taip siekdama mažinti nusikalstamumą ar socialinių neramumų tikimybę. Ne išimtis buvo ir nacistinė Vokietija: jos užimtose Rytų Europos valstybėse stiprieji gėrimai civiliams gyventojams buvo tapę raritetu.
 
Tokia situacija neabejotinai vedė prie nelegalaus alkoholio populiarėjimo. Tarpukario Lietuvoje aktyviai, bet gan nesėkmingai kovota su namine degtine. Nepaisant to, karo audrose degtindariai išlaisvėjo ir įsidrąsino. Neretai samanė buvo ypač pageidaujama valiuta tiek tarp civilių gyventojų, tiek tarp kariškių.
 
Samanė samane, tačiau be jos populiarėjo ir neaiškios kilmės pilstukas – neretai atvesdavęs prie tragiškų pasekmių. 1943 m. rugsėjį Kauno dienraštyje „Ateitis“ aprašyta vieno miestiečio, prekiavusio prastos kokybės alkoholiu, istorija. Dėl metanolio gausos nuo jo platinto pilstuko mirė septyni asmenys. Platintojas buvo teisiamas ir... nuteistas stebėtinai švelniai – viso labo vieneriems metams kalėjimo.
 
Dar didesnė nelaimė 1944 m. birželį, prieš pat sovietų sugrįžimą, nutiko Šiauliuose: Frenkelio odų fabriko darbininkai ne tik patys gėrė pavogtą metilo spiritą, bet dargi jį išplatino į juodąją rinką. Tikslūs šios metanolio epidemijos mastai nėra iki galo žinomi, tačiau dar nacmečiu užfiksuotais duomenimis, mirė daugiau nei dvidešimt žmonių, o gėrėjų būta keliskart daugiau.
 
Tragedijos užuomazga
Masinis apsinuodijimas pilstuku, nutikęs Kaune 1986 m. rugpjūčio pradžioje – beprotiško nerūpestingumo pasekmė. Gėrimų gamybos susivienijimo „Ragutis“ darbuotojos jau anksčiau buvo grobsčiusios įvairius gėrimus iš įmonės patalpų ir per pažįstamą moteriškę juos išpardavusios svaigalų mylėtojams.
 
Tąkart nutiko taip, kad „Ragučio“ darbuotoja pritrūko skysčio, kuris buvo vadinamas „limonado kompozicija“. Per daug nesusimąsčiusi moteris paėmė šalia stovėjusią talpą su aštuoniais litrais žalsvos spalvos skysčio. Viskas buvo sumaišyta su turėtais dviem litrais tos „limonado kompozicijos“. Gautą mišinį grobstytoja paragavo „nuo piršto“ ir liko patenkinta: skystis turėjo stiprumo ir saldų, gan malonų skonį. Kas buvo tie mįslingi aštuoni litrai žalio skysčio? Antifryzas. Etilenglikolis.
 
Gautas mišinys „tradiciniu keliu“ buvo nugabentas moteriškei, nelegaliai prekiavusiai pilstuku. 1986 m. liepos 31 d. ji išpardavė mišinį klientų ratui. Giltinė pakėlė dalgį virš Kauno.
 
Stikliniai žvilgsniai ir baisūs prabudimai
Pirmosiomis rugpjūčio dienomis Kaune iš „Ragučio“ išneštu nuodingu mišiniu apsinuodiję mirė 15 žmonių. Likę gyvi gėrėjai ir mirusiųjų artimieji vėliau teisme pasakojo šiurpą keliančias apsinuodijusiųjų kančias: jau pirmosiomis valandomis juos kamavo stiprus svaigulys, galvos skausmas, pykinimas. Vėliau nuodai paveikdavo regą: teisme būta kelių liudijimų apie stiklinėmis tapusias apsinuodijusių akis. Po to sekė sąmonės netekimas ir mirtis. Tiems, kam pasisekė labiau, pavyko po kelių savaičių atsibusti iš komos ir atsigauti.
 
Prabudimai buvo baisūs: atsigavę pilstuko mėgėjai sužinodavo, jog jų bičiuliai, su kuriais paskutinį kartą vartojo žalsvos spalvos „likerį“, jau senokai palaidoti, o išgyvenusiesiems gresia įvairūs liekamieji reiškiniai.
 
Milicija, laimei, sureagavo gan operatyviai – jau rugpjūčio 1 d., pasipylus apsinuodijimams, rastas pilstuko platinimo „taškas“ ir neišparduotas „likeris“ tuoj pat konfiskuotas. Prokuratūra netrukus ėmėsi narplioti minklę, iš kur ir kaip atsirado ši mirtį pasėjusi pilstuko partija?
 
Visos paslaptys galutinai buvo atskleistos 1986 m. gruodžio 9 d., kai Kaune įvyko LSSR Aukščiausiojo Teismo posėdis, kuriame nagrinėta masinio apnuodijimo byla. Teisiamieji buvo keturi: trys asmenys susiję su „Ragučiu“ ir pilstuko platintoja. Visi keturi buvo pripažinti kaltais: mirtino kokteilio autorė ir kita „Ragučio“ darbuotoja, dalyvavusi grobstyme, nuteistos atitinkamai penkeriems ir ketveriems metams laisvės atėmimo.
 
Velnio lašų platintoja pasiųsta penkeriems metams į koloniją, o vienas „Ragučio“ darbuotojas, kuris prie šio incidento prisidėjo netiesiogiai, nuteistas 2 metams pataisos darbų darbovietėje, tad realaus laisvės atėmimo išvengė. Gan nedidelė kaina už penkiolikos žmonių mirtį, ar ne?
 
Protu sunkiai suvokiama
Čia aprašyti masinių nusinuodijimų pilstuku atvejai – baisūs, bet iš esmės suprantami: tiek karo metais, tiek perestroikos laikotarpiu, būta žmonių, norėjusių bet kokia kaina išgerti – jiems buvo nė motais suvaržymai, apribojimai ir draudimai. O šių dienų masinis nusinuodijimas Kaune – sveiku protu nesuvokiamas: kai už kelis eurus bet kurioje parduotuvėje gali nusipirkti pakankamai kokybiškų stipriųjų gėrimų, sunkoka paaiškinti drąsą pirkti neaiškios kilmės alkoholį „iš pažįstamų“. Kaip ir dažna skaudi tragedija, taip ir ši, deja, palieka daug neatsakytų klausimų – galbūt tokių, į kuriuos išvis neįmanoma racionaliai atsakyti.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!