Pavyzdinė islandų prevencija
 
„Vaiko gerovės srityse per pastaruosius kelerius metus esame nuveikę daug – nuo sisteminių pokyčių iki individualios, tikslinės pagalbos, tačiau erdvės augimui šioje srityje tikrai dar yra. Matyt, nereikėtų išradinėti dviračio ir vertėtų remtis kolegų įdirbiu“, – po susitikimo su Islandijos švietimo ir vaikų reikalų ministru Asmunduru Einaru Dadasonu sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
 
Susitikime daug dėmesio skirta vaikų ir jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai. Islandų patirtis rodo, kad mėginimai griežtinti įvairius draudimus, susijusius su šių medžiagų platinimu ir vartojimu, buvo neveiksmingi – vartojimo mastas tarp vaikų bei jaunų žmonių likdavo aukštas. „Spręsti šią problemą Islandijai padėjo vaikų ir jaunų žmonių užimtumo bei prasmingo laisvalaikio galimybių didinimas, taip pat aktyvus tėvų ir visuomenės įtraukimas į vaikų gyvenimą. Islandų metodo esmė – subūrus visas suinteresuotas šalis, sukurti paramos, stebėsenos ir galimybių mechanizmą pozityviam jaunimo augimui vietos bendruomenės lygmenyje“, – gerąją islandų praktiką komentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus specialistai.
 
Ministerijos atstovų teigimu, siekiant tikslingos ir įtraukios prevencijos Lietuvoje, reikalingas visų vaikų gerovės vardan dirbančių institucijų, taip pat nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimas. Jis svarbus tiek kuriant, tiek įgyvendinant bendras žalingų įpročių formavimosi tarp vaikų ir paauglių užkardymo programas.
 
Svarbus tėvų vaidmuo
 
Tyrimai rodo, jog dauguma populiariausių psichoaktyviųjų medžiagų – alkoholis, tabako gaminiai, kanapės – yra išbandomos dar nesulaukus pilnametystės. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Evelina Firaitė-Ryliškienė sako, kad didžiausią vaidmenį vaikų ir paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijoje turėtų atlikti tėvai.
 
„Vaikai smalsūs, imlūs įvairaus pobūdžio informacijai, o paauglystės laikotarpiu jiems didelę įtaką daro ir draugai. Svarbu suprasti, kad vaikai linkę kopijuoti ir atkartoti kitų žmonių elgesį. Dažnai jų veiksmai būna paremti pavyzdžiu, matomu artimiausioje aplinkoje. Jeigu tėvai prie vaiko rūko ar vartoja alkoholį, tikėtina, kad ilgainiui vaikas gali elgtis taip pat. Svarbu, kad tėvai atkreiptų dėmesį, kokį pavyzdį rodo vaikams, ir siektų, jog jis būtų visapusiškai naudingas, padedantis ugdyti tinkamus įpročius“, – teigia E.Firaitė-Ryliškienė.
 
Vaiko teisių gynėjai įsitikinę, kad už vaiko laisvalaikį atsakingi tėvai. Jiems privalu žinoti, kur ir ką veikia jų vaikai, kokie draugai juos supa. „Pavojų signalizuoja tokie ženklai, kaip pasikeitęs vaiko elgesys, dažna nuotaikų kaita, miego ir mitybos sutrikimai, suprastėję mokymosi pasiekimai. Svarbu skirti laiko atviram, nuoširdžiam pokalbiui su vaiku apie psichoaktyviųjų medžiagų sukeliamą poveikį bei daromą žalą jo sveikatai. Vaikui svarbu jausti artimųjų paramą ir žinoti, kad iškilus bet kokiems sunkumams, galima drauge ieškoti geriausių sprendimų“, – sako specialistė.
 
Anot pašnekovės, pastebėjus vaiko priklausomybę, svarbu kuo skubiau kreiptis pagalbos į medikus, priklausomybės ligų specialistus, psichologus.
 
Prevencijos spragos
 
Tėvų įsitraukimo svarbą pabrėžia ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) laikinoji vadovė Gražina Belian: „Tėvų vaidmuo prevencijoje šiuo metu yra ir spraga, ir galimybė. Neretai vaikui pradėjus lankyti mokyklą visa atsakomybė už šią problematiką perkeliama mokyklai, draugams, bet pamirštamas svarbiausias – tėvų – vaidmuo. Tai yra viena sričių, kurioje NTAKD mato didelį potencialą didinti prevencijos reikšmę.“
 
Šiuo metu Lietuvoje vykdoma dešimt socialinio emocinio ugdymo ir penkios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencinės programos. Jas įgyvendina mokyklų bendruomenės, visuomenės sveikatos biurų specialistai. „Tačiau pasigendama nuoseklumo, nėra vertinama, ar visos programos vykdomos nuosekliai, tęstinai, ar mokiniai gauna atsitiktines žinias per trumpą laiko tarpą. Prevencinių programų rezultatams pasiekti reikia ne vienerių metų, taigi tęstinumas ir nuoseklumas yra būtina šių programų sėkmingumo sąlyga“, – komentuoja G.Belian.
 
Laikinoji NTAKD vadovė pamini ir dar vieną neseniai išryškėjusią problemą – tai neaiškūs ar nevienodai suprantami institucijų vaidmenys psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijoje. „NTAKD jau parengė metodinių rekomendacijų leidinį mokykloms, aiškinant jų vaidmenį ir veiksmus prevencijoje. Rekomendacijos buvo suderintos su specialistais mokyklose ir suinteresuotomis ministerijomis, tuomet išplatintos mokykloms“, – sako G.Belian.
 
Draudimai irgi veikia
 
Nors islandų prevencijos modelis netiki draudimų politikos svarba, Lietuvoje draudimai, anot NTAKD laikinosios vadovės, atnešė realios naudos: „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai akcentuoja, kad Alkoholio kontrolės įstatymas yra vienas dažniausiai keičiamų įstatymų Lietuvoje. Suskaičiuota per 60 alkoholio kontrolės politikos pokyčių, kurių dalis buvo įgyvendinta per trumpą laiko tarpą ir davė akivaizdžių rezultatų, mažinant su alkoholio vartojimu susijusį mirtingumą bei kitas neigiamas pasekmes.“
 
Pašnekovės teigimu, Lietuvoje vykdoma tiek į paklausos, tiek į pasiūlos mažinimą nukreipta politika. Tarptautinės organizacijos Lietuvą vertina kaip padariusią didelę pažangą alkoholio vartojimo mažinimo srityje. „2015-2016 metais Pasaulio sveikatos organizacija Lietuvą įvardijo kaip daugiausiai alkoholinių gėrimų suvartojančią šalį, o jau po ketverių metų Lietuva atsidūrė 6-oje vietoje ir PSO buvo įvertinta kaip padariusi bene didžiausią pažangą, mažinant alkoholio vartojimą“, – pasakoja G.Belian.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!