Vadovui buvo siurprizas
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, kur buvo aptarinėjamas pagalbos planas, kaip iš milijoninių skolų ištraukti naujai įsteigtą Klaipėdos universiteto ligoninę, iš komiteto pirmininko lūpų išsprūdo siūlymas prie KUL prijungi dar ir Klaipėdos vaikų ligoninę.
 
Tokia žinia – kaip perkūnas iš giedro dangaus pastarosios ligoninės vadovui.
„Man tai buvo staigmena. Išgirdau tai iš kitų. Pažįstami tiesiog paskambinto ir pasakė apie tokį ketinimą“, – susijaudinęs kalbėjo V.Žalimas.
Tiesa, siūlymas prijungti gydymo įstaigą nėra naujiena – būta bandymų ligoninę prijungti prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės. Tąkart pavyko išsigelbėti.
 

„Nors mūsų įstaiga beveik visa suremontuota, už kelių mėnesių atidarysime renovuotą Skubios pagalbos priėmimo skyrių. Turbūt per gerai veikiame, kad nusprendė ir mus liesti“, – nuogąstavo Klaipėdos vaikų ligoninės vadovas Virginijus Žalimas, atkreipdamas dėmesį, jog savivaldybė juos palaiko, nepašykštėjo ir pinigų remontams. Tad kodėl imamasi žlugdyti įstaigą – didelis klaustukas.
 

KUL generalinis direktorius dr. Audrius Šimaitis finansinę KUL situaciją yra vaizdžiai sugretinęs su skęstančio „Titaniko“ simboliu. Tiesa, vildamasis, jog priešingai nei „Titaniko“, jo vadovaujamos įstaigos laukia šviesi ateitis.
„Nubrauksime „Titaniko“ likimą“, – L.S. yra sakęs A.Šimaitis.
 
Savivaldybės komitete dar nesvarstė
 
Klaipėdos miesto tarybos narys Romaldas Sakalauskas, dirbantis Sveikatos ir socialinių reikalų komitete, prisipažįsta, jog, išgirdęs siūlymą, taip pat kilstelėjo antakį. Siūlymas naikinti Klaipėdos vaikų ligoninės autonomiją, sako, kol kas laikomas už širmos.
 
„Komitete šis klausimas dar nebuvo svarstyta – kalbos tik užkulisiuose, neoficialiai. Gal kas nors ir turi tokią idėją, bet šiandien Klaipėdos universiteto ligoninės laivas, kaip girdime, turi daug pažeidžiamų vietų ir nėra dar gerai plaukiantis į priekį. Ką jau kalbėti apie naujo darinio – Vaikų ligoninės – prijungimą“, – kad dabar tai nėra nei racionalu, nei tikslinga, sako tarybos narys. Taigi apie tikruosius tokio ketinimo motyvus lieka tik spėlioti...
 

„Šiandien žinodami, kokiose skolose dabar yra suformuotas naujasis darinys ir kad ta jų mašina nėra stabili, kaip gali būti nusiteikę įstaigos darbuotojai? Jei jau girdime tokių kalbų apie jungimą, pavasarį jie sutiks, ko gero, su nelabai gera nuotaika. Šiandien kalbėti apie daktaro Audriaus Šimaičio valdomos institucijos galimybes prisijungti dar vieną įstaigą – nei laikas, nei vieta. Nereikia dirginti ten dirbančių darbuotojų. Įvairius darbus galima daryti, tik pirmiausia reikia išgryninti, ką ir įsitikinti, ar tai pagal jėgas, ar tam atėjo laikas“, – kad tai tėra blaškymasis, o dabar svarbiausia susitelkti į problemų sprendimus, kalbėjo Klaipėdos miesto tarybos narys Romaldas Sakalauskas.

 
Įstaiga superinėje miesto vietoje
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys įsitikinęs: kas benutiktų su Klaipėdos universiteto ligonine, ją valstybė bet kokiu atveju išgelbės. Taigi turint nepalaužiamą užnugarį – laisvas ir plotas žaisti. O norą jungtis prie universiteto ligoninės esą rodo patys darbuotojai.
 
„Darbuotojai nori turėti universiteto statusą. Personalas, kuris nors kiek plačiau mąsto, supranta – tai geriausias kelias. Tai normalu, o komiteto pirmininkas pasakė tik tai, ką girdėjo“, – kad idėja prijungti vaikų ligoninę ateina ne iš Seimo, tikino parlamentaras.
 
Jis svarsto: sprendimas gal ir būtų racionalus. Mat pastatas, kuriame įsikūrusi Klaipėdos vaikų ligoninė, superinėje vietoje, pačiame miesto centre.
„Pardavus įstaigos pastatus, būtų galima pasistatyti moderniausią įstaigos (KUL – red. past.) gabalą. Ir pastatas būtų, ir erdvės visai kitos, ir personalas galėtų dirbti dar geresnėmis sąlygomis“, – dėstė pašnekovas.
 
Tiesa, kam ką nors keisti, kai Vaikų ligoninė iš pagrindų remontuojama, o po kelių mėnesių, kaip jau buvo minėta, duris atvers dar vienas modernus skyrius, apie tai niekas nekalba.
 
Be to, anot jo, būtų logiška Klaipėdai turėti vieną ir tą patį modernų skubios medicinos pagalbos priėmimo skyrių. Taip esą susitaupo aptarnavimo kaštai, o kur dar brangi medicininė aparatūra.
 
„Vaikų gimstamumas mažėja, o norint gerai funkcionuoti, kiekvienai ligoninei reikia turėti savo aparatūrą, ir čia būtų galima naudotis tais pačiais resursais. Magnetinį rezonansą, kompiuterį tomografą, echoskopą galima naudoti ir vaikui, ir suaugusiam. Skiriasi tik paciento dydis, o įrangos ir tyrimų daugelio atveju reikia tų pačių. Tiesa, administracinis resursas, seniai aišku, mažai ką leidžia sutaupyti“, – kokia galima įstaigos prijungimo nauda, svarsto L.Slušnys.
 
Paklaustas apie jungimo grėsmes, L.Slušnys žvilgteli į Vaikų ligoninės Santaros klinikų filialo atvejį. Vaikų specialistai dideliame konglomerate, sako, lieka nuošalyje ir tampa neprioritetiniai.
 
„Kaip sakoma, mažas vaikas – maža problema. Pediatrai bendroje įstaigoje visada jaučiasi kaip pašaliniai. Skiriasi ir atlyginimai – suaugusių gydytojai uždirba daugiau nei vaikų. Vis pareiškiama, kad pastarieji dirba nuostolingai. Vaikai neturi tiek gretutinių ligų – esą jei serga plaučių uždegimu – tai tik juo. Čia „nepripaukščiuosi“ kelių diagnozių, už kurias gauni pinigus ir vienu metu gydai. Kolektyvas turėtų pasidaryti gerus apkasus ir sutartyje numatyti, kad tai svarbesnė sritis nei suaugusiųjų. Vaikų sritis, mano akimis, visada yra daug svarbesnė nei suaugusių. Tik vaikai, deja, nebalsuoja, už tai taip ir išeina...“, – ironizuoja L.Slušnys.
 
Jis spėja, jei ir būtų priimtas spendimas jungti įstaigą, tai neįvyktų greitai, mat vaikų ligoninė – savivaldos rankose, o kol kas viskas tik kalbų lygyje.
 
„Savivalda veikia autonomiškai. Jei mano, kad jiems reikalinga ši ligoninė, tegul turi. Jei savivalda neleidžia jungti, vadinasi, jungiama nebus. Lietuvoje dabar praktiškai kiekvienas meras yra atskiras ministras pirmininkas. Ką nori, tą daro. Kol kas jie nenori apie tai šnekėtis. Kol nėra bendro susėdimo prie vieno stalo, nieko negali būti rimto. O mūsų strategija – skaičiuoti racionaliai.
 
Beje, bendruomenė gali inicijuoti jungimą arba laukti, kad vaikų srautai tiek sumažės, kad ligoninė atlyginimais nebegalės konkuruoti nė su viena įstaiga, o vaikų gydytojai arba išvažiuos iš Klaipėdos, arba pereis dirbti į kitas įstaigas, kur atlyginimai didesni. Ligoninė natūraliai ims merdėti. Ateis tada ištiesęs rankas gal net meras – gelbėkite, negaliu užtikrinti paslaugų. Ar lauks tokios akimirkos – nežinau, nori – bala nematė, tegul laukia“, – savo poziciją dėstė parlamentaras, numojęs ranka, kad įstaiga (KUL – red. past.), prie kurios ketinama prijungti Vaikų ligoninę, merdinti skolose.
 
Pokyčiai galbūt vidurvasary
 
Kaip tvirtina klaipėdietis Seimo narys Audrius Petrošius, prijungti Vaikų ligoninę būtų teisingas sprendimas, mat pacientų srautai ten maži, susiduriama ir su specialistų trūkumu.
 
„Nors Vaikų ligoninė ir funkcionuoja, ji tikrai nėra pavyzdys, kadangi susiduria su dauguma problemų. Nuo gerokai mažesnių atlyginimų iki personalo stygiaus, o šis yra senstantis. Vieša paslaptis, kad tos specialybės, kurios susijusios su vaikais, nėra patrauklios jauniems gydytojams. Jaunų specialistų, deja, į šią ligoninę vis sudėtingiau prisikviesti. Be to, šalia įstaigos nėra automobilių stovėjimo aikštelės, tad ekstriniais atvejais tėveliams su vaikais nepatogu prie jos privažiuoti... Problemos nesudėtingai galėtų būti sprendžiamos bendrame darinyje su trečio lygio centru“, – griežtos pozicijos Klaipėdos vaikų ligoninės atžvilgiu laikosi klaipėdietis Seimo narys Audrius Petrošius.
 
Anot jo, pagalbos ranką neva šlubuojančiai gydymo įstaigai KUL galėtų ištiesti jau liepą, kai pastarajai sueis numatytas terminas ir ši oficialiai įgys teisę pertvarkyti struktūrą. „Reorganizacijos sąlygose nurodytas konkretus terminas, idant būtų išvengta neapgalvotų veiksmų. Pirma yra steigiama universiteto ligoninė, išrenkamas naujas vadovas ir skirti bent jau vieneri metai vadovui susipažinti su didelės įstaigos struktūra. O tik tada bus galima daryti pokyčius“, – parlamentaras pabrėžia, jog struktūrinė pertvarka galima praėjus tik pusantrų metų po ligoninėje suformuotos naujos struktūros.
 
„Nuo liepos pirmosios įstaigos, atsidūrusios po universiteto ligoninės skėčiu ir veikiančios kaip filialai, pradės veikti kitokia sistema. Filialų turėtų nebelikti, kadangi tai nėra prasminga, išskyrus galbūt reabilitacijos ligoninę, kuri yra geografiškai nutolusi, kitokia ir jos darbo specifika“, – pridūrė A.Petrošius.
 
Vis dėlto jis sako netikintis, kad dabartinė Klaipėdos miesto valdančioji dauguma turėtų valios priimti sprendimą atiduoti Vaikų ligoninę. Anot jo, pastarieji vis dar vadovaujasi gandais, kuriuos skleidžia senajai sistemai pritariantys ir dėl to likęs nepatenkintas personalas iš buvusios Klaipėdos universitetinės ligoninės.
 
„Jiems atrodo, kad tai, kas vyksta yra ne iki galo gerai, tačiau tikrai netolima ateitis parodys, kad ta situacija bus ne tik stabilizuota, bet ir pritrauks naujų, su moksliniais laipsniais Lietuvos ir iš užsienio grįžtančių specialistų. Tam reikia laiko. Gaila, kad Klaipėdos vaikų ligoninės negalime matyti artimiausioje ateityje – jos prijungimas neišvengiamas“, – įsitikinęs A.Petrošius.

---

 
Komentaras
Sveikatos apsaugos ministerija:

- Sveikatos apsaugos ministerija kovo 14 d. gavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto rekomendaciją apsvarstyti galimybę prie Klaipėdos universiteto ligoninės prijungti Klaipėdos vaikų ligoninę. Ministerija apsvarstys tokią galimybę. Šiuo metu vykdomos tinklo reformos kontekste sprendimai dėl ligoninių pertvarkos turi būti priimti iki 2025 m. rugpjūčio 1 d.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!