Ji nebijo nei televizijos kamerų, nei įvairiais faktais žongliruojančių pašnekovų. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkei Ingai Ruginienei daug kas matuoja socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą. Kalbamės apie lūkesčius, kuriuos atsinešė nusprendusi eiti su socialdemokratų sąrašu, partijos rokiruotę su Gintautu Palucku bei kitus rūpimus klausimus.
„Tikiuosi, kad bus išnaudotas istorinis šansas – ketveri metai kadencijos, per kuriuos socialdemokratai turi parodyti, kad moka tesėti pažadus“, - sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
- Įdomu, kas apskritai pastūmėjo į politiką? Turėjote asmeninių siekių, kuriuos aptarėte prieš eidama su socialdemokratų sąrašu?
- Dirbant profesinėje sąjungoje teko nemažai padaryti, bet kai kuriems sprendimams jutau akivaizdų politinės valios trūkumą. Tai ir lėmė apsisprendimą – kad darbuotojams reikia pastiprinimo iš kitos barikadų pusės. Socialdemokratų partija visada demonstravo didesnį dėmesį šiai sričiai, tas mane ir paskatino ateiti į politiką.
Vienas pagrindinių mano punktų – užtikrinti, kad visiems darbuotojams pajamos kiltų, nesvarbu, kur dirbi – privačiame ar viešame sektoriuje. Turi būti išdėliotos ilgalaikės priemonės, užtikrinančios tą kilimą. Viešajame sektoriuje tai – kolektyvinės derybos, privačiame vienintelis įrankis stabilus minimalios mėnesinės algos kilimas. Tikiu, kad atsiras daugiau sektorinių susitarimų, kurie leis užtikrinti stabilų augimą.
Dar vienas svarbus prioritetas – senjorai. Mano požiūriu, turi būti peržiūrėta valstybinė pensijų sistema, SODROS mechanizmai, tai yra pensijų indeksavimas, jis turi būti daug spartesnis, taip pat pensijų svoris turi krypti į darbo stažą turinčius, mokesčius mokėjusius žmones.
Na, ir antra pensijų pakopa. Tai visos komandos politinis tikslas – pertvarkyti antrą pakopą, pateisinti Lietuvos gyventojų lūkesčius dėl pinigų atsiėmimo, automatino įtraukimo.
- Kaip manote, ar su premjeru Gintautu Palucku nesubliukš socialdemokratų pažadai? Jau ryškėja jo asmeniniai interesai, be to, yra teistas. Ar neiššvaistytas pasitikėjimo kreditas, kurį davė rinkėjai ir jūs pati, eidama su šiuo sąrašu?
- Žinote, tas pasitikėjimas ir lūkesčiai, matyt, nepriklauso nuo konkretaus žmogaus. Gali ateiti iš pirmo žvilgsnio visiškai patikimas žmogus, kaip buvo su Algirdu Butkevičiumi, ir gauni su plaktuku per galvą – esminį Darbo kodekso pakeitimą tikrai ne darbuotojų naudai.
Vienareikšmiškai, lūkesčiai turės būti išpildyti. Aš esu daugiau darbo žmogus, turiu konkrečią darbotvarkę.
- Minėjote, kad jau aptarėte ją su Palucku.
- Jau teko ją aptarti su Gintautu Palucku. Susidarė įspūdis, kad mąstome viena kryptimi ir kokių nors didelių skirtumų tarp mano planų ir jo matymo kol kas nepajaučiau. Tikiuosi, kad bus išnaudotas istorinis šansas – ketveri metai kadencijos, per kuriuos socialdemokratai turi parodyti, kad moka tesėti pažadus.
Nori nenori, juos reikia tesėti. Tam ir atėjau į politiką. Ką esu užsibrėžusi, turėsiu padaryti, ieškodama kompromisų tarp socialinių partnerių. Bet pokyčiai turės būti.
- Kada paaiškės jūsų pareigos?
- Pareigos paaiškės per dvi savaites. Ši savaitės ekstremaliai svarbi koalicijos formavimui, derybinė grupė intensyviai dirba, vyksta konsultacijos, šeštadienį rinksis socialdemokratų taryba ir bus sudėti paskutiniai taškai.
- Jau turbūt nėra abejonių, kad socialiniai reikalai lieka socialdemokratams.
- Be abejo, socialiniai reikalai, susisiekimas, krašto apsauga – tikrai aišku, kad socialdemokratai mato šias sritis kaip prioritetines.
- Negirdėti tarp jų sveikatos?
- Neabejoju, švietimas, sveikata – tos strateginės ministerijos, kurios greičiausiai irgi atiteks socialdemokratams. Aišku, derybos yra derybos, bet bent jau dėl sveikatos negirdėjau, kad būtų svarstoma galimybė ją perleisti mažiesiems koalicijos partneriams.
- Medikai atnaujino šakos kolektyvinę sutartį. Kur šioje srityje matote Achilo kulną?
- Visų pirma – dideli darbo krūviai dėl darbuotojų trūkumo. Niekur nesidėsime – teks peržiūrėti darbo užmokestį, nes kitaip žmonių sistemoje nesulaikysime. Svarbu, kad jį keliant nebūtų didelių skirtumų tarp gydytojų ir slaugytojų.
Dar vienas svarbus dalykas – psichologinis smurtas. Yra daug priemonių jam valdyti, viena jų – atvirkštinis vertinimas, pasiteisinęs užsienio partnerių šalyse, kai darbuotojai anonimiškai vertina darbdavį...
- Gerbiama Inga, o kokia apskritai šiandien profesinių sąjungų situacija?
- Bendra situacija sparčiai gerėja. Per pastaruosius šešerius metus narystė kai kuriose profsąjungose patrigubėjo. Ne paslaptis, kad stiprūs kolektyviniai susitarimai duoda papildomas socialines garantijas ir yra stimulas burtis.
-
Sakote, jog didžiausia jūsų svajonė, kad žmonės pabustų iš letargo miego...
- Ir patys aktyviau gintų savo pozicijas. Tada galime matyti, kaip vyksta stebuklai. Nes komandinis darbas – didelė galia. Didžiulė klaida tikėtis, kad kas nors kitas padarys už mus.
Ateityje laukia daug iššūkių – į Lietuvą atslenka tendencija, kai darbo sutartis keičia individuali veikla, kurioje darbuotojas neturi daug teisių ir pareigų. Sudėtingas klausimas, kaip reikės susitarti ir užtikrinti darbuotojų teises.
- Daugelis žavisi jūsų sugebėjimu tvirtai ir argumentuotai atstovauti savo idėjoms. Iš kur to išmokote? Kaip pačios gyvenime atsirado profesinės sąjungos?
- Jos su manimi nuo pat vaikystės – mama yra ilgametė profesinės sąjungos pirmininkė, tad nuolat sukausi tose temose, girdėjau įvairias istorijas. O didžiausią postūmį padarė ilgalaikis Miškininkų profesinės federacijos pirmininkas Algirdas Rauka, kuris mane prisiviliojo į šaką ir ten žengiau gražiausius pirmuosius darbo žingsnius, išmokau nemažai dalykų.
Pamačiau, kaip veikia empatija, atjauta.
Žmonės ateina su pačiomis skaudžiausiomis istorijomis. Ne visiems pavyksta padėti, bet jei vieną kitą išgelbėji, tai suteikia sparnus dirbti toliau. Tas jausmas pastūmėjo mane tęsti darbą konfederacijoje ir, matyt, suteikia turėti tą kietesnę poziciją, apie kurią klausėte. Tikiuosi, kad išeidama į politiką neprarasiu šių sugebėjimų ir galėsiu kovoti toliau.
Dosjė
2005 m. Vilniaus universitete įgijo visuomenės sveikatos magistro laipsnį.
2015 m. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje baigė Miškų ūkio valdymo bakalaurą.
2022 m. Mykolo Romerio universitete apsigynė Darbo teisės magistrą.
Nuo 2023 m. Europos profesinių sąjungų konfederacijos viceprezidentė.
Nuo 2018 m. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.
2012-2018 m. Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininko pavaduotoja, paskui – pirmininkė.
2004-2016 m. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) draugijos pirmosios pagalbos instruktorė ir savanorė, 2016-2019 m. LRK valdybos narė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: