Subsidijos nevilioja
 
„Negalią turintys asmenys yra užsilikę ilgalaikių bedarbių sraute, susidurdami su įvairiomis diskriminacijos formomis. Darbdaviai nenori priimti tokių darbuotojų dėl įvairių priežasčių – šiems reikia skirti ir daugiau laiko, ir pritaikyti darbo vietas. Nors skiriame subsidijas tiek atlyginimo daliai apmokėti, tiek darbo vietai įrengti, šios priemonės nepadeda įdarbinti daugiau negalią turinčių žmonių“, – situaciją įvertino I.Ruginienė.
 
Jos teigimu, nors vietos pritaikymo subsidija yra ganėtinai nemaža – 31 minimalus darbo užmokestis, susidomėjimas iš darbdavių pusės stebėtinai menkas. „Pernai vos keturios darbovietės pasinaudojo darbo vietos pritaikymo subsidija“, – stebisi ministrė.
 
I.Ruginienė žada skirti daugiau dėmesio ir iš namų dirbantiems žmonėms su negalia. Praėjusią savaitę Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje buvo iškeltas klausimas, kodėl subsidija negali pasinaudoti dirbantieji iš namų.
 

„Šiuo metu nėra mechanizmo, kuris leistų įsirengti darbo vietą namuose, nors visiškai normalu dirbti tiek nuotoliniu, tiek hibridiniu būdu. Darbuotojams su tam tikra negalia dirbti iš namų būtų kur kas patogiau. Todėl esame numatę įstatymo pakeitimus, idant galėtume praplėsti subsidijos naudojimo ribas bei subsidijuoti darbo vietos įrengimą namuose. Galbūt tuomet mūsų parama bus dar patrauklesnė ir labiau paskatins darbdavius priimti negalią turinčius darbuotojus“, – svarsto socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

 
Socialinės įmonės nepasiteisino
 
I.Ruginienės teigimu, nepasiteisina ir dar viena priemonė – neįgaliųjų įdarbinimo kvotos, kuomet valstybinėse įstaigose nuo pernai lapkričio turi įdarbinti 5 proc. negalią turinčių žmonių (jei įmonėje yra daugiau nei 25 darbuotojai).
 
„Kvotų klausimas – mūsų šalies gėdos ženklas. Man atrodo, turėtume visiškai kitaip konstruoti dabartines darbo vietas ir komandas rinkdamiesi darbuotojus iš įvairių žmonių, kreipdami dėmesį į jų gebėjimus, o ne į kitus požymius. Gaila, kad turime nustatyti kvotas ir darbdavius kone stumtelėti apsvarstyti negalią turinčių darbuotojų kandidatūras. Dar labiau apmaudu, kad darbdaviai nustatytų kvotų nesilaiko. Tačiau yra nuostabių darboviečių, kuriose vadovai tikrai nemato problemos dirbti su negalią turinčiais žmonėmis“, – teigė I.Ruginienė.
 
Ministrė įvertino Islandijos pavyzdį, pasakodama, kaip šie sudaro sąlygas darbuotojams, net turintiems ypač sunkią negalią.
 
„Jeigu mūsų socialinės įmonės būtų veikusios taip kaip Islandijoje, tokio modelio tikrai nebūtų atsisakyta. Bet mūsiškės socialinės įmonės gana smarkiai „išsigimė“. Islandijos socialinės įmonės yra absoliučiai valstybės kontroliuojama veikla, o ne privatus subjektas. Toks modelis tikrai yra neblogas, iš šio pavyzdžio galėtume pasimokyti ir galvoti, ką panašaus reikėtų sukurti Lietuvoje. Jokiu būdu neturėtume grįžti prie ankstesnio modelio, nes šiuos žmones, kurie ir taip sunkiai susiranda darbą, išnaudoti dar ir pasitelkiant subsidijas yra žema“, – pabrėžė ministrė.
 
Vakarų Europos šalyse darbuotojai su negalia komandose jau yra tapę garbės ženklu kovojant su diskriminacija ir siekiant, kad darbuotojas nebūtų vertinamas nei pagal amžių, nei pagal lytį, nei pagal kitus požymius. „Lietuva dar gerokai atsilieka. Esame orientuoti į jauną, sveiką, stiprų darbuotoją ir visiškai užmirštame, kad turime daug puikių darbuotojų, kurie net ir būdami vyresnio amžiaus ar turėdami negalią gali be priekaištų, produktyviai, o kartais net ir geriau atlikti paskirtas užduotis“, – teigia I.Ruginienė.
 
Neliks užnugaryje
 
I.Ruginienė nuramino, kad atvejų vadybininkai taip pat neliks užnugaryje – numatyta metų eigoje kreiptis į Finansų ministeriją prašant papildomo finansavimo šiems specialistams.
 
„Sunku apskaičiuoti individualios priežiūros apimtis per metus, nes neaišku, koks bus šių paslaugų poreikis. Be abejo, šiems reikalams visada trūksta pinigų, todėl kiekvienais metais derybos būna gan sudėtingos. Jau ir dabar didžiulė ministerijos komanda ruošiasi šiam procesui“, - komentavo ministrė.
 
Visgi, I.Ruginienė kviečia per daug nenusiminti dėl žmonių, turinčių negalią padėties darbo rinkoje – progresas yra matomas, tik jis vyksta mažais žingsneliais.
 
„Darbdavius bandome pritraukti per skatinamąsias priemones, apdovanojame socialiai atsakingas įmones, pasitelkiame pozityvias priemones. Be abejo, turi įsijungti ir kontrolės mechanizmai, nes neturint tinkamo požiūrio į darbuotoją privalo veikti griežti sprendimai, kurie darbdavį labiau motyvuotų sudaryti įvairesnę komandą. Gyvenu su viltimi, kad ateityje gyvensime visuomenėje neskirstydami žmonių nei pagal lytį, nei pagal rasę, nei pagal galimybes ar negalią“, – pokalbį viltingai užbaigė ministrė.

---

 
Tarp kitko
Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, per 2024 metus įsidarbino 6 tūkst. bedarbių su negalia. Tai yra 8 proc. daugiau nei per 2023 metus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!