Būtų finansinis ramstis
Idėjos autorius – Nacionalinio kraujo centro (NKC) vadovas Daumantas Gutauskas, pateikęs sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui planą prisijungti Nacionalinį transplantacijos biurą, aiškina esą pastarasis visiškai nustekentas, o NKC turi puikių resursų išlaikyti abu. Taigi, galima efektyviau užtikrinti veiklą konsolidavus visas donorystės sritis į vieną įstaigą.
 
„Kalbame ne tik apie organų donorystę, bet ir apie audinių donorystės transplantacijas, ląstelių, pagalbinio apvaisinimo sritis. Nacionalinis transplantacijos biuras – biudžetinė įstaiga, neturinti lėšų viešinimui, o mes, viešoji įstaiga, turėdami pelną, galėtume padėti ir kitoms donorystės sritims, – kodėl tai būtų naudinga, aiškina D.Gutauskas ir priduria, kad taip būtų mažinamas ir administracinis aparatas – sumažintas ministerijai priklausantis juridinių asmenų skaičius. – Galėtume Transplantacijos biuro veiklą gerai finansuoti, o kraujo ir organų donorytės veiktų kaip įstaigos departamentai.“
 
Kliūtys tik „ant popieriaus“
Koją planams kiša kliūtys „ant popieriaus“, mat viešoji ir biudžetinė įstaiga negali dirbti išvien. Tam reikėtų teisinių pakeitimų.
 
„Teisininkai aiškina, kad viena įstaiga yra viešoji, o kita – biudžetinė. Lietuvoje pavyzdžių, kad viešoji įstaiga atliktų viešojo administravimo funkcijas, nėra, tačiau nėra ir jokio įstatyminio draudimo. Taigi pakeitus statusą būtų galima vykdyti tas funkcijas. Juo labiau Europos Sąjungoje turime tokių pavyzdžių, kur donorystės įstaigos yra centralizuotos ir vykdo viešojo administravimo funkcijas. Portugalija, Kipras, Kroatija, – savo poziciją stiprina D.Gutauskas. – Mes nesikišame į sprendimų priėmimo procesą, o tik teikiame siūlymą. Jei SAM manytų, kad tai – gera idėja, jungtis galėtume artimiausiu metu. Aišku, reikia išgirsti visus už ir prieš. Aš argumentų prieš nerandu, bet neabejoju, kad sveikatos apsaugos sistemoje atsiras žmonių, kurie tam prieštaraus, ir ši pusė, be abejo, turi būti išgirsta.“
 
SAM į debatus nesivelia. A.Dulkys tepaaiškina, kad nei Vyriausybės programoje nebuvo tokių planų, nei praėjusiais metais, kai buvo svarstomos visų pavaldžių įstaigų pertvarkos. „Tikrai neturime planų tai daryti“, – tikino jis.
 
Be savo pozicijos
Panašu, entuziazmo daugiausiai turi tik idėjos autorius. Nacionalinio transplantacijos biuro, kuriame yra 14 darbuotojų, pozicija neaiški. Laikinai vadovės pareigas einanti Ieva Grybauskienė sako bus taip, kaip nuspręs aukštesnės valdančiosios institucijos.
 
„Mūsų pozicija bus aiški tada, kada žinosime ministro poziciją. O kol kas nenoriu nei aiškintis, nei gilintis. Kad galėčiau ką nors komentuoti, turiu būti gerai susipažinusi su siūlymu. O kol to neįvertino ministerija, aš vertinti irgi negaliu“, – teigia I.Grybauskienė.
 
Siūlymas jungti dvi įstaigas, pasak laikinosios vadovės, nėra naujiena. Tokių būta ir anksčiau. „Ne pirmas kartas, kai toks projektas yra pateiktas, bet kažkodėl dar nesujungė, pritarimo iš ministerijos niekada nebuvo“, – kalba ji.
Vis dėlto I.Grybauskienė pripažįsta, kad finansinis pastiprinimas jų įstaigai yra reikalingas. „Mes esame labai atsilikę“, – pripažįsta laikinoji vadovė.
 
Nesupranta klausimo
Nors viešojoje erdvėje seniai aptarinėjamas galimas minėtų įstaigų duetas, sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė tikina apie siūlymą jungti Nacionalinį kraujo centrą su Nacionaliniu transplantacijos biuru nėra girdėjusi.
 
„Nesuprantu, apie ką kalbama. Nesvarstomas joks pasiūlymas. Yra viskas atvirkščiai – išrinktas naujas Transplantacijos biuro vadovas, tik dar nepaskelbtas. Reikia mažiau klausyti, ką šneka atskiri žmonės, – sakė viceminstrė.
 
„Nežinau, ką jis (D.Gutauskas – aut. past.) kur ir kada pateikė ministrui. Aš tiesiogiai kuruoju Kraujo centrą, tokio pasiūlymo neturiu, o apie tai turėčiau sužinoti pirmoji“, – dar praėjusią savaitę kalbėjo viceministrė.
 
Paklausta, ką apskritai mano apie tokią galimybę, D.Jankauskienė čia turi griežtą ir aiškią poziciją – tai visiškai skirtingo profilio įstaigos: „Bendradarbiauti įstaigos visada gali. Kaip tik šitos vyriausybės programoje bendradarbiavimas tarp įstaigų yra vienas svarbiausių dalykų, bet kraujo ir organų donorystė yra visiškai skirtingi dalykai. Plano jungti nėra ir net nekelsime šio klausimo.“

---

 
Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto atstovė Jurgita Sejonienė:

- Apie susijungimą daug diskutavome spaudos konferencijoje, esame tai aptarę ir su Nacionaliniu kraujo centro vadovu, ir su Nacionalinio Transplantacijos biuro laikinąja vadove. Šią galimybę vertinę ir su teisininkais. Problema ta, kad reikėtų teisės aktų ir įstaigų statuso pakeitimų. Reikėtų juos suvienodinti. Teisiškai tai įmanoma, tik reikia kelių žingsnių.
 
Apskritai susijungimui pritarčiau. Matau, kaip efektyviai šiuo metu veikia Kraujo centras. Anksčiau jis dirbo labai nuostolingai, bet kai atėjo dirbti dabartinis vadovas, įstaiga ėmė dirbti pelningai, efektyviai. Tai – akivaizdi vadovo lyderystės įtaka.
Su organų donoryste turime stipriai pasitempti. Jie šiuo metu kaip našlaičio padėtyje. Finansavimo negauna net viešinimui. Viską daro tik savo iniciatyva.
 
Apskirtai valstybės administracinio aparato ir jo išlaidų mažinimas yra svarbu. Jei dar ir taupytume administracinius resursus turėdami tik vieną įstaigą, galėtume investuoti į darbuotojų atlyginimą ir taip didinti motyvaciją ar pritraukti naujų žmonių, investuoti sutaupytus resursus tam pačiam viešinimui. Tai būtų racionalu. Tikiuosi sveikatos apsaugos ministras palaikys šitą mintį.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!