Pavėluotos naujienos
Švietimo įstatymo pakeitimai vėluoja dešimtmetį. Juk dar 2010 m. Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Bet geriau vėliau nei niekada. Seimas svarstys Švietimo įstatymo pataisas. Jos numato vaikų su specialiaisiais ugdymo poreikiais (SUP) įtraukimą į bendrojo lavinimo mokyklas.
„Tikimės, kad šis įstatymo pakeitimas baigs ydingą praktiką nepriimti vaiko tik išgirdus diagnozę arba pašalinti jį po kelių savaičių mokykloje, iškilus pirmiems sunkumams ir nepabandžius ieškoti sprendimų ar pagalbos“, - teigia Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil.
 
Nors valdininkai kalba apie sėkmingą integraciją, sekasi ne visiems. Vienuoliktokas Lukas serga hemofilija. Jam beveik nekreša kraujas. Net ir smulkesnis sužeidimas gali baigtis liūdnai. Lukas ne vienerius metus praleido izoliuotas nuo bendraamžių. Nuo mažumės mokėsi namuose. Tėvams apie šį etapą kalbėti vis dar skaudu. „Neįgalumo komisija taip nusprendė. Mums atrodė, kad liga netrukdo mokytis su bendraamžiais, tačiau biurokratai nusprendė kitaip. Dėl to Lukas daug prarado. Jam sunku susirasti draugų, nukentėjo žinių kokybė“, - pasakoja paauglio mama. Laimei, specialistai pakeitė sprendimą ir Lukas pradėjo lankyti mokyklą kartu su bendraamžiais.
 
Vertina tik mokymosi rezultatus
Visgi integracijos šūkiams pritaria ne visi tėvai. Kęstutis – ypatingas vaikas, nors pažvelgus niekuo nesiskiria nuo eilinio mokinuko. Jis su pirmoko kraičiu į mokyklą atsinešė ir autizmą. Berniukas turi sunkų neįgalumą. Be suaugusiojo priežiūros jo palikti negalima. Laimei, Kęstučio intelektas liko nepažeistas. „Akademine prasme jis pažangus vaikas. Skaito, rašo, skaičiuoja. Jeigu žiūrėtume tik į mokslo rezultatus, Kęstutis turbūt pavežtų įprastą programą“, - tikina mama Kristina.
Renkantis mokyklą, Kęstučio tėvai dvejojo. Buvo minčių vaiką leisti į bendrojo ugdymo įstaigą. Tam pritarė Kęstučio gebėjimus tikrinę Pedagoginės psichologų tarnybos (PPT) specialistai. Deja, labai greitai atsiskleidė specialistų neišmanymas. „Jie vertina tik mokymosi rezultatus. Nesiklauso, kad vaikas neturi socialinių įgūdžių. Apie tai, kad tualeto neradęs apsišlapins ir nežinos, kad reikia persirengti, jie negalvoja“, - tikina Kristina. Tėvai nenorėjo eksperimentuoti sūnaus sąskaita ir PPT raginimo išmėginti eilinę mokyklą neklausė.
 
Berniuko mama priima karčią tiesą. Gali būti, kad daugybės įprastų veiksmų Kęstutis niekada neišmoks: „Sūnus negali būti vienas. Jis nei kuprinę pasiims, nei apsitarnaus. Namuose pats į tualetą nueina, nors tai jam pažįstama vieta.“ Baugina ir mokyklų pritaikymas. Didmiesčiuose moksleivių laukia perpildytos klasės. Tokia aplinka netinka autizmą turintiems vaikams. Ne mažiau baisu, kaip „kitokį“ vaiką priims mokiniai. „Juk kalbėti apie fizines ir psichines negalias šeimoms vis dar nepatogu. Dauguma pirmokų nėra susidūrę su tokiu vaiku kaip Kęstutis. Buvo neramu, kad jo nepriims“, - pripažįsta Kristina.
Šiuo metu pirmokas lanko jam pritaikytą mokyklą. Klasėje - septyni mokinukai. Nors mokyklos ugdymo programa gabiam vaikui per lengva, jo tėvai įsitikinę, kad specialusis ugdymas – tinkamiausias sprendimas jų sūnui.
 
Trūksta žinių
Kristina įsitikinusi, kad integracija kol kas vyksta tik ant popieriaus. „Pažįstų tėvų, kurie vaikus bandė leisti į įprastą mokyklą. Ten jie nepritapdavo ir greitai išeidavo į namų mokymą. Vadinas, vienas iš šeimos narių nebegali dirbti. Vaiką uždarius namuose mokymo kokybė tragiška. Mokytojai užeina tik tada, kada gali. Vaikas negauna normalaus ugdymo, jis tik izoliuojamas“, - pasakoja ji. Akivaizdu: vien tik pareikšti, kad visus vaikus įtrauks į bendrąjį ugdymą, neužteks. Teks skirti laiko ir nuoširdžiai įvertinti specialiųjų poreikių turinčius mokinius. Juk kiekvienas atvejis – unikalus. Deja, specialistams žinių šioje srityje dar trūksta. Ką jau kalbėti apie eilinius mokytojus.
Tėvai liūdi ir pyksta ant pedagogų tarnybų. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija džiaugiasi Europos Sąjungos lėšomis: mokinių įtraukčiai papildomai nubyrėjo daugiau nei 5 mln. eurų. Tik klausimas, kaip tuos pinigus panaudos?

---

 
Interviu
Apie Švietimo įstatymo pataisas kalbame su švietimo, mokslo ir sporto viceministru Arūnu Plikšniu:
 
- Kas keisis priėmus naująsias pataisas?
- Po Švietimo įstatymo pakeitimo gerokai sumažės specialiųjų mokyklų ir jose ugdomų mokinių skaičius, tačiau visiškai jų atsisakyti dar negalėsime. Jos bus artimesnės ES šalyse taikomam modeliui. Jose bus ugdomi labai didelių specialiųjų poreikių turintys vaikai.
 
- Jūsų manymu, mokyklos pasiruošusiuos pokyčiams?
- Mokyklos jau turi patirties, kaip organizuoti ugdymą, kai klasėje kartu mokosi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Taikomas ir dalinės įtraukties būdas, kai yra atskiros SUP klasės, tačiau vaikai dalyvauja visose kitose bendrose veiklose. Mokytojai kelia kvalifikaciją. Turime nemažai švietimo pagalbos specialistų – specialiųjų pedagogų, logopedų, socialinių pedagogų, psichologų, kurie dirba mokyklose ir pedagoginėse psichologinėse tarnybose. Šiuo metu vykdomas ES projektas, skirtas specialistų kvalifikacijai tobulinti – jie mokosi dirbti su įvairiomis specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių grupėmis.
 
- Tačiau šeimų patirtys rodo, kad įtrauktis toli gražu ne visada sėkminga. 
- Tikrai ne visos mokyklos yra pasiruošusios priimti šiuos vaikus. Dėl to rengiame ketverių metų priemonių planą pakeitimams įgyvendinti. Gerinsime švietimo pagalbos specialistų darbo sąlygas ir apmokėjimą, peržiūrėsime specialiųjų mokyklų ir ugdymo centrų išteklius, finansavimą. Steigsime mokinio padėjėjų etatus. Stiprinsime švietimo pagalbos prieinamumą. Būtina įsteigti regioninius švietimo pagalbos centrus ir toliau tobulinti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų rengimą. Šioms priemonėms reikės maždaug šimto milijonų eurų.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!